Stebint Lietuvos ir Prancūzijos rungtynių pabaigą, akyse iškilo kitos rungtynės. 2000 metai, Sidnėjus, olimpinių varžybų pusfinalis. R. Šiškauskas meta tris baudas, pataiko vieną ir Lietuva patenka į krepšinio istoriją kaip metusi iššūkį svajonių komandai, bet nepatenka į finalą. Šeštadienį (09.13) R. Šiškauskas pataikė abi baudas, Lietuva laimėjo 74:70 ir finalą pasiekė.
Maloni paralelė, primenanti abu šauniausius mūsų krepšininkų pasiekimus po didžiųjų žvaigždžių A. Sabonio ir Š. Marčiulionio pasitraukimo. Iškyla ir mažiau malonūs prisiminimai. 1999 m. būtent rytdienos varžovai ispanai įveikė tada favoritais laikytus lietuvius ketvirtfinalyje ir sudaužė visos šalies viltis. Taigi keršyti yra už ką ir neigiamas rezultatas bei sidabro medaliai vargu ar paguostų Lietuvos sirgalius (na, šiek tiek situaciją specialiai aštrinu...).
Prieš prancūzus mūsų rinktinė sužaidė ne geriausias ir ne gražiausias čempionato rungtynes, bet džiugina tai, jog varžovams didesnę rungtynių dalį vėl primestas lietuviams parankus žaidimo stilius. Mūsiškiai nepuolė rungtyniauti greičiu ir beveik sustabdė prancūzų kontratakas. Šį kartą lietuviams buvo naudinga sužaisti gynybinio stiliaus rungtynes. Geriau jau paaukoti didelį rezultatyvumą nei leisti įsibėgėti priešininkų žvaigždėms. O tokių prancūzai turi daugiau. Kad pelnyti taškus nebus lengva, rodė ir statistika. Iki pusfinalio prancūzai perimdavo vidutiniškai 9,75 kamuolio ir pagal šį rodiklį pirmavo čempionate.
Palyginti silpna varžovų priekinė linija leido neprisirinkti daug baudų E. Žukauskui ir didžiąją dalį laiko žaisti mažu penketu, ką A. Sireika labai mėgsta. Galima sakyti, kad įvyko dvikova dėl geriausio Europos įžaidėjo vardo. Pagal surinktus taškus ją užtikrintai laimėjo T. Parkeris, tačiau kitais atžvilgiais daugiau pagyrų nusipelnė Š. Jasikevičius. Jis išlaikė 8 rezultatyvių perdavimų vidurkį. Galų gale, laimėjo Lietuva ir Š. Jasikevičius lieka tarp pagrindinių pretendentų į naudingiausio čempionato žaidėjo titulą.
Nudžiugino ne tik gera gynyba, bet ir komandos charakteris. Antrą kartą lietuviai išsikapsto iš sunkios situacijos. Atsiliekant penkiais taškais žaidėjų rankos, kaip rungtynių su serbais pabaigoje, nedrebėjo. Tai rodo, jog ekipa yra pasiruošusi žaisti prieš bet ką. Per visą čempionatą favoritų vardus nešiojusi Ispanijos rinktinė dabar jau negali tuo pasipuikuoti. Pagal žaidimo lygį geriau atrodo Lietuva.
Kad ispanai nugalimi, parodė ir pusfinalio rungtynės, kuriose jie laimėjo tik dviem taškais. Lietuvą ir Ispaniją galima vadinti visiškai skirtingomis komandomis. Visų pirma, varžovai turi superžvaigždę P. Gasolį, kuris pirmauja ekipoje net tik pagal pelnytus taškus, bet ir pagal atkovotus kamuolius bei blokuotus metimus. Antra vertus, žaidimas per jį ne visada pasiteisina. Pusfinalyje P. Gasolis pelnė 14 taškų, o persilaužimą ispanai pasiekė jam sėdint ant suoliuko.
Tik du ispanai (P. Gasolis ir J. C. Navarro) pelno vidutiniškai daugiau nei 10 taškų. Net tokie žinomi žaidėjai kaip J. Garbajosa ar C. Jimenezas atlieka daugiau pagalbininkų vaidmenį. Kad ispanai žaidžia daugiau individualiai, parodo ir jų rezultatyvių perdavimų vidurkis. Iki pusfinalio atlikusi vidutiniškai 10,75 perdavimo ši komanda buvo dvyliktoje vietoje. Lietuva, kaip žinoma, šioje srityje užtikrintai pirmauja. Dar blogiau ispanai atrodo, žiūrint padarytų klaidų kiekį. Iki pusfinalio jų vidutiniškai būta net 17,50 ir pagal šį rodiklį užimta paskutinė vieta.
Iš dviejų ispanų įžaidėjų tik C. Marco užtikrintai vadovauja žaidimui, tačiau jo buvimas aikštelėje daro komandai problemas gynyboje. Šio krepšininko ūgis tik 180 cm. Ir lietuvių gynėjai turėtų tuo pasinaudoti.
Išvardijus priešininkų trūkumus, nedera pamiršti jų privalumų. Galima neabejoti, jog ispanai dažnai mėgins perduoti kamuolius arčiau krepšio, tikėdamiesi čia pralaužti lietuvių gynybą. Rungtynės su serbais parodė, kad po krepšiu galime turėti problemų, o juk ketvirtfinalio varžovai neturėjo tokio kalibro kaip P. Gasolis vidurio puolėjo. Laimei, ispanų starto penkete žaidžiantis J. Garbajosa labiau mėgsta atakuoti iš toliau, o tai lietuviams palanku. Po krepšiu agresyviai daugiau braunasi kitas “sunkusis” krašto puolėjas F. Reyesas. Sulaikant šį krepšininką, prireiks D. Songailos jėgos.
Nors į italų krepšį P. Gasolis įmetė nedaug kamuolių, būtent jo uždengimas turėtų būti didžiausia problema. Laimei ispanai turi kur kas daugiau galvos skausmo. Net keturi lietuviai pelno maždaug po 15 taškų. Mūsiškiai ir toliau pateisina geriausiai susižaidusios komandos vardą. Taigi po finalo ne tik žinosime Europos čempionus, bet ir pamatysime, kas svarbiau – komanda ar žvaigždės.
