Kaip lietuviai vyrai ir moterys žvelgia į homoseksualus? Juos toleruoja? Smerkia? Pamėginsime atsakyti į šiuos klausimus remdamiesi Vyrų krizių ir informacijos centro tyrimo "Vyriškų vaidmenų krizė Lietuvoje" rezultatais.
Išreikšdami savo nuomones, tikėjimus, vertybes, įsitikinimus, požiūrius, mes konstruojame savo individualią tapatybę. Taip ir vyro tapatybė apibrėžiama kaip priešprieša moteriškumui. Būti vyru reiškia nebūti moterišku, nebūti moteriškos išvaizdos ar manierų. Tačiau iš atliktos sociologinės apklausos matyti, kad būti vyru taip pat reiškia nebūti homoseksualiam. Pats faktas, jog vyras nėra homoseksualus, jau reiškia, kad jis yra vyras.
Apklausos duomenimis remiantis matyti, kad Lietuvos vyrai yra homofobiškesni nei moterys. 39 proc. Lietuvos vyrų, sužinojusių apie visuomenėje žinomo žmogaus homoseksualumą, nuomonė nepasikeistų, o 41 proc. vyrų nuomonė pablogėtų. Proporcingai 48 proc. moterų nuomonė nepasikeistų, o 35 proc. nuomonė pablogėtų. Itin tolerantiškos yra jauniausios 15-29 amžiaus grupės moterys, net 71 proc. iš jų nuomonė nepasikeistų ir tik 22 proc. nuomonė pablogėtų. Itin reikšmingas yra šios amžiaus grupės moterų ir vyrų skirtumas. Palyginti su tolerantiškomis moterimis, net 41 proc. šio amžiaus vyrų, sužinojusių apie visuomenės veikėjo/os homoseksualumą, nuomonė pablogėtų. Iš visų amžiaus grupių, tolerantiškiausi yra vidurinio 30-49 metų amžiaus vyrai, netolerantiškiausi vyriausi 50-74 metų vyrai. Įdomu ir netikėta, kad netolerantiškiausi homoseksualių visuomenės žmonių atžvilgiu yra didžiųjų miestų vyrai.
Panaši respondentų vyrų nuostata ir kalbant apie artimo draugo/draugės homoseksualumą. Paklausti, kaip reaguotų sužinoję, kad jų artimas draugas/draugė yra homoseksualus, 37 proc. vyrų priimtų jį/ją tokį, koks jis/ji yra, 22 proc. atsisakytų bendrauti su juo/ja, 21 proc. mėgintų jį/ją pakeisti. Pozityviau nusiteikusios moterys (46 proc. jų, palyginti su 37,5 proc. vyrų, linkusios priimti žmogų tokį, koks jis yra), ypač didžiuosiuose miestuose (60 proc.). 15-29 metų amžiaus vyrai sudaro daugumą tų, kurie mėgintų draugą/draugę pakeisti.
44 proc. Lietuvos gyventojų sako, kad nepakeistų nuomonės apie visuomenėje žinomą žmogų, sužinoję apie jo/jos homoseksualumą. 38 proc. Lietuvos visuomenės narių mano, kad ši informacija neigiamai paveiktų jų nuomonę apie konkretų žmogų.
Požiūriai į homoseksualumą keičiasi, kai kalbama apie tariamą respondentų sūnaus arba dukters homoseksualumą. 47 proc. apklaustųjų sako, jog mėgintų jį/ją pakeisti (50 proc. vyrų ir 44 proc. moterų); 28 proc. priimtų jį/ją tokį/tokią, koks/kokia yra (22 proc. vyrų ir 33,5 proc. moterų).
Iš pateiktų skaičių galima daryti prielaidą, kad heteroseksualūs Lietuvos vyrai yra didesni homofobai negu heteroseksualios moterys. Heteroseksualus vyriškumas konstruojamas priešpriešinant jį homoseksualumui: čia homofobija yra vienas iš svarbių heteroseksualaus vyriškumo elementų. Remiantis vyriškumo ir vyriškų vaidmenų tyrinėtojais, galima teigti, kad vyrai turi atskirti save ir nuo moterų, ir nuo homoseksualių vyrų dėl to, kad jiems vyriškumas (buvimas "tikrais vyrais") yra daug svarbesnis nei moteriškumas moterims.
Ką tokie Lietuvos vyrų požiūriai į homoseksualumą ir homoseksualius žmones galėtų reikšti? Netolerancija homoseksualumui gali būti psichinės savigynos mechanizmu, stiprinančiu dalies vyrų trapią heteroseksualaus vyriškumo tapatybę.
Neigiamas vyrų požiūris į homoseksualumą taip pat sietinas su jų tradicinėmis pažiūromis į lyties vaidmenis ir į šeimą. Dar gana plačiai paplitęs įsitikinimas, kad gėjai pažeidžia ir lyties, ir šeimos vaidmenis (t.y. gėjai vyrai esą moteriški, lesbietės vyriškos). Siekiant patvirtinti savo heteroseksualaus vyro vaidmenį ir išvengti nepasitikėjimo savimi ir savo gebėjimu atlikti priimtiną lyties vaidmenį, skatinama netolerancija homoseksualumui. Galima teigti, kad homoseksualumas Lietuvoje kol kas nėra vieša alternatyva heteroseksualumui. Alternatyvaus vyriškumo vaizdinių, kuriuose būtų vietos hemoseksualiai orientacijai, kol kas nėra.
