Remigijus RAINYS
Vienas gana populiarus politologas privačiame pokalbyje prasitarė, kad Lietuvoje absoliučia dauguma būtų pritarta tik dviem referendumams: dėl mirties bausmės sugrąžinimo ir dėl blaivyklų atkūrimo. Tačiau paprašytas išplėtoti savo teiginius, politikos mokslų žinovas čia pat išsižadėjo savo žodžių, tikindamas, jog kiekvieną rimtai tokį referendumą inicijuoti sumaniusį politiką jo kolegos tiek dešinėje tiek kairėje, ar net pačiame centre suėstų be druskos. Dėl mirties bausmės už itin sunkius nusikaltimus sugrąžinimo tautos balsas vargu ar bus išgirstas, nes didžiųjų ES senbūvių valstybių vis dėlto neįtikino ten gerokai pasiautėję kriminaliniai gastrolieriai ne tik iš mūsų, bet ir iš kitų postsovietinių valstybių. O juk sprendimas panaikinti mirties bausmę buvo priimtas pataikaujant Europos Sąjungai. O štai dėl blaivyklų atkūrimo, tai, nors jos taip pat buvo panaikintos nusižiūrėjus į šventąją Europos Sąjungos žmogaus teisių karvę, tačiau šį klausimą teoriškai leista išspręsti bet kurio miesto ar rajono savivaldybei.
Tačiau mažiau nei prieš dešimtmetį ryžtingai blaivyklų atsisakę vietinio masto politikai veikti neskuba, matyt, dar prisimindami tuos nesenus laikus, kai ne vienas iš jų pats lankėsi sovietinėse blaivyklose. Ir ne su oficialiais vizitais, o kaip eiliniai klientai, "su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis". Tada į blaivyklą galėdavai patekti net su šlepetėmis išėjęs į gatvę palydėti tavo gimtadienį atšventusių svečių arba pakeltas iš saldaus miego nuo kurio nors parko suolelio.
Pirmieji nemalonumai padauginusiems alkoholio prasidėdavo jau gabenant juos į išblaivinimo įstaigą, nes naktinukais pravardžiuojami šį darbą atliekantieji milicininkai nesivaržydavo iškraustyti savo klientų pinigines ir bent kartelį užvožti nenuoramai per pakauši ar įspirti jam žemiau nugaros. Vėliau ieškoti teisybės būdavo beprasmiška, nes po visų žeminančių išblaivinimo procedūrų, kurių neaprašinėjame estetiniais sumetimais, išblaivintųjų laukdavo dar visa virtinė nuobaudų. Pranešimas iš blaivyklos kone visuomet buvo siunčiamas į nelaimėlio darbovietę, kur tolimesnis jo likimas priklausydavo nuo tiesioginio viršininko, partinės organizacijos sekretoriaus ar net vietos profsąjungos komiteto pirmininko. Mat, sėkmingiausiu atveju, blaivykloje pabuvojęs girtuoklis netekdavo ketvirtinės premijos ar jo eilinės atostogos iš vasaros buvo nukeliamos į vėlyvą rudenį. Tačiau neretai pasitaikydavo, jog vienintėlis patekimas į išblaivinimo įstaigą sužlugdydavo net visos šeimos likimą, nes toks prasižengėlis buvo išbraukiamas iš eilės butui gauti ar jam neskiriama paskyra automoibiliui. Buvo ir kitokių nuobaudų, kurios kartais priklausė net nuo viršininkų nuotaikų ar prasižengėlių santykių su jais. Kraštutiniu atveju blaivyklos klientui būdavo pažeminamos pareigos, jis ilgą laiką nebekildavo karjeros laiptais ar net būdavo atleidžiamas iš tarnybos.
Tačiau pirmieji blaivyklos prieš 8 metus atsisakę klaipėdiškiai pirmieji pareikalavo ją sugrąžinti.
Metais vėliau blaivyklos atsisakė Kaunas - tuomet dar neseniai specialiai blaivyklai statytame pastate buvo įkurdinta policijos nuovadą, o vėliau prisiglaudė ir viešosios policijos patruliai. Rūpestį girtuokliais kauniečiai, kaip ir visų kitų miestų bei rajonų gyventojai, užkorė ant medikų pečių. Ir niekas neatsižvelgė į blaivių ligonių ir net pačių medikų teises į kvalifikuotą medicininę pagalbą bei asmeninį saugumą. Vien Kaune kasmet į gydymo įstaigas atgabenama po kelis tūkstančius girtuoklių, kurie triukšmauja koridoriuose, kimba prie kitų ligonių, šlapinasi medicininės apžiūros kabinetuose ir bando smurtauti prieš medicininį personalą ar net pratęsti išgertuves šiltose patalpose. Tik kas dešimtam iš jų iš tiesų reikalinga gydytojo pagalba, o kitiems - užtenka tik išsimiegoti sausoje ir saugioje vietoje.
Vis garsėjant piliečių reikalavimams grąžinti blaivyklas, Kauno savivaldybės klerkai paskelbė, kad tam neva reikia pusės milijono litų. Ką gi, kauniečiai - turtingi žmonės. Jei 2,6 milijono litų miesto lėšų nepagailėta miesto mero klasioko privačiam sklypui asfaltuoti, tai ar tas pusmilijonis blaivyklai - didelė problema?
Kurį laiką kelios specialiai išblaivinimui skirtos laikino sulaikymo kameros veikė Šiaulių policijos komisariate, tačiau netrukus "pijokėlių" srautas iš ten taip pat buvo nukreiptas į medicinos įstaigas.
Tik Vilniuje blaivyklos tipo įstaiga veikia beveik be pertraukų. Tiesa, ji dabar vadinama jau nakvynės namų filialu "Sala", tačiau teikia blaivyklos paslaugas. Trisdešimties vietų filiale išblaivinti pristatomi asmenys, kuriems nereikia medikų paslaugų. Visą parą čia budi slaugytoja, o už suteiktas paslaugas reikia sumokėti 28 litus. Per 8 šių metų mėnesius "Saloje" apsilankė 8487 saiko jausmo neturintys alkoholio gerbėjai. Šių nakvynės namų klientūra dar gana inteligentiška, nes neblaivūs kruvini ar apsivėmę valkatos ir sostinėje vis dar gabenami medikų žinion.
Nors mūsų visuomenės iškilūs veikėjai nepraleidžia progos iš aukštų tribūnų padūsauti, jog alkoholizmas - tai sunki ir kažin ar išgydoma liga, tačiau ligonių kasos to nepripažįsta ir už girtuoklių išblaivinimą medikams papildomai pinigų neskiria. O persigėrusio ar įvairiausiais gyviais aplipusio piliečio priežiūra per parą ligoninei atsieina apie 50 - 60 litų. Jau nekalbant aapie paramą rūbais ir maistu, kurią benamiams labdaros būdu renka tie patys medikai.
Atkurti blaivyklas vis garsiau reikalauja ne tik jau išvardintų didmiesčių, bet ir Panevėžio, Alytaus, Druskininkų bei daugelio kitų miestų ir miestelių medikai bei visuomenė. Tačiau vietinio rango politikai vis dar sudarinėja komisijas ar rengia pasitarimus bei konferencijas "aktualiam klausimui apsvarstyti", tuo pridengdami savo nenorą veikti. Atrodo, jog kol kas reikalai pajudėjo tik Mažeikiuose, kur savivaldybės taryba jau nusprendė steigti nuo alkoholio apsvaigusių asmenų išblaivinimno vietas. Jos atsiras arba rajono policijos komisariate, arba vietos ligoninėje.
Eurosąjungos valdininkų padlaižiams galima priminti, jog mūsų kaimynai estai jau susitarė dėl pirmosios visiškai naujos blaivyklos Taline statybos. Projektavimo ir statybos išlaidas dengs Estijos sostinės iždas. Tvarką blaivykloje prižiūrės policija, o medicininiu būsimųjų klientų aptarnavimu pasirūpins savivaldybė.
Savo girtuoklių gatvėse nepalieka ir kitos Europos Sąjungos šalys. Čekijoje veikia nedidelė 16 vietų blaivykla, kurios, atrodo, alaus gėrikų reputaciją turintiems ęekams kol kas visai pakanka. Vokietijoje klinijkose įrengtose išblaivinimo kamerose vis dažniau gaivelėjasi ne tik vokiečiai, bet padauginę šalies svečiai. Tiesa, pristatymo, apžiūros bei medicininės išblaivinimo paslaugos ten nepigios ir per vieną naktelę kliento kišenė gali palengvėti net iki pusės tūkstančio eurų...
