Nors dauguma po mirties nori eiti į dangų, visada atsiranda tokių, kurie kaip lašišos plaukia prieš srovę ir nori eiti į pragarą, kurių sielos visada stovi opozicijoj. “Pragaras, iš kurio niekas nenorėjo pabėgti” - taip praeitą šeštadienį (09.06) kunkuliavusią degančios ir kartkartėmis smegenis krauju užpilančios elektroninės muzikos šventę “Rocketshop” www.rocketshop.tk apibūdino kaunietis Gabrielius.
Ten nebuvo gražiai besišypsančių padavėjų ir stilingų kokteilių, ten nebuvo patogių ir minkštų krėslų, kadangi daugiau nei 800 žmonių kėlė rankas į viršų buvusioj sovietų raketinėj bazėj. “Geriausia, puikiausia, -iausia, -iausia”, - kaip kokiai nors gražuolei šiai šventei pagyrimus žarsto techno muzikos fanatikas Eimantas. Jo akys liūdnos kaip Juozo Erlicko http://mamontovas.hypermart.net/erlickas/erlick1.jpg, nes tai buvo paskutinis, ketvirtasis “Rocketshop”. Sklinda gandas, kad jis pakeis formą į renginį po atviru dangumi.
Pirmą kartą raketų išpardavimas vyko kitoje karinėje bazėje, kur geležimi išklotos sienos ir techno dūžiai kūrė jaukią pragaro virtuvėlės atmosferą. Tačiau antrąjį kartą pasirodė žaliai apsitaisę įstatymo raidės sargai ir renginį išvaikė: karinė bazė priklauso valstybei ir čia žaisti nevalia. Per kelias valandas buvo persikraustyta į kitą panašią vietą http://techstylism.tinklapis.lt/rocketshop/images/photos/images/bigger/56.jpg, kur nuo generatorių pajungti garsiakalbiai virpino maištingąsias sielas ir šiemet.
Surasti tas dvi ilgas, apskritas angas, prieš kurias stovėdamas jautiesi, lyg į tave būtų nukreiptas milžiniškas dvivamzdis, arba galvoji ką nors vulgaraus, reikėjo turėti navigatoriaus gabumų ir nereikėjo būti labai įsimylėjus savo automobilio, nes važiuodami per link bazės vedančius duobėtus kelius jautresni http://www.automoderna.lt/Nuotraukos/BMW%20M3/sonas.JPG galėjo ir apsiverkti.
Mažajai laikrodžio rodyklei slenkant pro skaičių 10, po poros valandų lietuviško vėlavimo, kurį visi, sužavėti nelegalumo romantikos, linkę atleisti, prie įėjimo susidaro keliaguba nekantri eilė. Pora jaunuolių kaip zoologijos sode stebisi pliku ir baisiu apsaugininku, o aš žinau, kad smagiausia, ką galima daryti minioje, yra skleisti paniką. “Bilietai po 20 litų”, garsiai, kad ir aplinkiniai išgirstų, meluoju apie skelbtos 15 litų kainos pakeitimą savo kompanionams. “20 litų... 20...”, vilnija gandas per minią greičiau nei internete http://www.omni.lt/index.php?base/z_106209.
Iškaba ant sienos sako apie vienintelį Vilniaus nepopuliarios ir retai pelningos elektroninės muzikos klubą: “Vault. Underground club”. Jame taip pat dominuoja fabrikų estetika. Tačiau publikoje šmėžuoja ir stilingų, baltai pasipuošusių merginų, vaikinų švariom panagėm, kuriuos dažniausiai galima sutikti “house” muzika persismelkusiuose klubuose. Techno gerbėjai už akių juos negražiai vadina saldžiašikniais.
Lauke darosi vėsoka, o viduje temperatūra kyla. Užguldamas ausis energingas “drum’n’bass” primena, kad čia susirinkom ne su gražuolėmis flirtuoti. Patalpa beveik nuo pat pradžių vieniems asocijuojasi su silkėm statinėje, kitiems - su rytiniais troleibusais. Troleibusuose žmonės dažnai pikti, čia - į viršų iškeltų rankų miškas, ekstaziški šūksniai ir švilpesiai. Kai kas, nelabai išmokęs techno ir co. judėjimo etiketą, švilpauja švilpukais - tai blogo skonio ženklas.
Laikas eina, tačiau žmonių nemažėja. “Maniau, kad žmonės išsilakstys, kai prasidės ekstremalusis” hardcore’as” http://www.electronicscene.com/tracks/28/6273/1/1/0/Hyperdriver_-_But_the_Main_Equality_-_Hyperdriver_feat_A21.mp3. Nė velnio”, - galvą kraipo šokantis Nerijus. Ir iki pat pabaigos, 7 valandos ryto, šokėjų gretos smarkiai nepraretėjo. Pusnuogis pirmose gretose taškęsis Romas reziumuoja: “Tiek didžėjai, tiek publika pranoko patys save”. Nerijus linksi galva ir iškelia pirštą: “Tik galėjo būti kokiais 200 žmonių mažiau. Ankstesni “Rocketshopai” buvo nuoširdesni, o dabar priėjo visokių “stiliagų” ir agresyviai nusiteikusių…”.
Vakarėlyje niekas nesusimušė, niekam neprireikė greitosios pagalbos.
