- Kas kas, bet areštinės kamerų gyventojai per policijos šventes pareigūnų tikrai nepasveikina, - paklaustas, kas pirmieji spalio 2-osios - Angelų sargų dienos - proga suskumba policininkams paspausti ranką, nusijuokė Kauno miesto VPK Viešosios policijos skyriaus Areštinės ir konvojavimo poskyrio komisaras inspektorius Vaidas Bieleckas. - Šiemet, beje, profesinė šventė bus kaip niekada įtempta - ir išvakarėse, ir spalio 2-ąją turėsime ypač daug svečių, taigi teks dirbti iš peties.
- Hm, gal atvyks pats generalinis komisaras?
- Ką jūs! Svečiais pas mus pagarbiai vadinami visi areštantai - sulaikytieji, suimtieji, patupdytieji parų. Daug jų tomis dienomis teks lydėti į teismą, po to - į Lukiškių tardymo izoliatorių, taigi kaži ar liks laiko švęsti.
- Kai kurie, kaip jūs vadinate, svečiai areštinėje turbūt jau kaip saviškiai - pasirodo labai dažnai?
- Tikrai, tokių yra gana nemažai. Užtenka dirstelėti į veidą - ir jau žinome pavardę. Jie gyvena įprastu ritmu: areštinė - teismas - kalėjimas - laisvė - areštinė... Kai kurie, kaip mums atrodo, tyčia padaro kokį nors prasižengimą, kad gautų parų. Juk čia - pilnas valstybės išlaikymas: nemokama nakvynė, šaltas ir karštas vanduo, tualetas, pusryčiai, pietūs, vakarienė... Kaip komunizme!
- Na na, labai jau didelis malonumas miegoti ant kietų gultų ir srėbti sriubą menkai teprimenantį viralą...
- Sutinkame, gultai gal ir kietoki, tačiau, gavus "kelialapį" į rūsį ir pagaliau sulaukus eilės galo (šiuo metu eilė į areštinę - daugiau nei tūkstantinė! - V. G.), niekas nedraudžia pasiimti iš namų kad ir pūkinę antklodę! Na, o prie maisto kokybės tikrai niekas negalėtų prikibti - patiekalus gamina konkursą laimėjusios kavinės virėjos! Kiekvienam areštinės gyventojui kasdien maistui skiriama po 6 litus ir 7 centus. Pietums, pavyzdžiui, "svečiai" gauna ne tik sriubos, bet ir kepsnį su daržovėmis bei bulvių koše, duonytės, arbatos su cukrumi. Jei negana - kas penkias dienas artimieji ar draugai gali perduoti iki 10 kilogramų svorio maisto produktų siuntinuką.
- O jei areštantui labiau už viską reikia... "pachmielo"?
- Deja, šiuo klausimu padėti negalime - nebent pakviečiame medicinos felčerę ir paprašome tokiam "ligoniui" skirti raminamųjų ar kokių kitokių lašiukų - kad rankos nedrebėtų... Iš tikrųjų, tie, kurie laisvėje "pila" kiekvieną dieną, čia papuolę kurį laiką jaučiasi itin prastai. Blogiau nei narkomanai.
- Tai ne prie stoties ar kur nors sutenerių gūžtoje sučiuptos prostitutės - mielos, malonios, gundančiomis akytėmis ir šlaunytėmis, ar ne?
- Nežinau, gal anksčiau, kai areštinėje nebuvo vaizdo kamerų, koks pareigūnas ir paflirtuodavo su tomis gražuolėmis, tačiau dabar ir apie tai galima tik svajoti: kiekvieną prižiūrėtojo žingsnį fiksuoja ištisą parą neišjungiama visaregė akis.
- Nejau ta "akis" bent kartkartėmis negali sugesti?
- Taip nebūna.
- Na, o ką darote, kai areštinėje pritrūksta vietos?
- Taip irgi nebūna! Areštantai tiesiog meiliau susiglaudžia - ir problema išspręsta.
- Minėjote, jog per profesinę šventę areštinėje turėtų būti ankšta... Pareigūnai išsiskirstys švęsti, o sulaikytieji, žiūrėk, išsikas tunelį į Laisvės alėją ir išeis pasivaikščioti - areštinės patalpose gi nėra pasivaikščiojimų kambario!
- Niekas nesiruošia atsipalaiduoti! Švęs tik tie, kurie nebus tarnyboje! Kiti profesinę šventę paminės po darbo - tikrai ne darbe!
- Iš tiesų, geriau vėliau negu niekad! Ačiū už atvirumą, geros kloties jums ir jūsų kolegoms!
Šnekino Virginija GRIGALIŪNIENĖ
