Nuolatinė laikraščio skaitytoja Albina B. iš Kauno rašo, jog jos vyras yra paveldėjęs mirusios motinos namą. Moteris prašo paaiškinti, ar, mirus jos sutuoktiniui, pastarojo sesuo galėtų pretenduoti į tą namą ar jo dalį. Kaip būtų dalijamas vyro paveldėtas namas po jo mirties (šeimoje auga du vaikai).
Advokatas D. Svirinavičius paaiškino, jog galima paveldėti pagal testamentą arba pagal įstatymą. Jeigu konkrečiu atveju laiško autorės vyras prieš mirtį parašys testamentą ir jame savo seserį nurodys paveldėtoja, tuomet ši turės visas teises į jai testamente nurodytą palikimą. Tačiau net ir esant tokioms sąlygoms, mirusiojo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, nepaisant testamento turinio, paveldi pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu neskirta daugiau.
Paveldint pagal įstatymą, Civilinis kodeksas yra nustatęs šias eiles: pirmajai eilei priklauso palikėjo vaikai (tarp jų - įvaikiai), taip pat palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; antrajai eilei priklauso palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; trečiajai - palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai; ketvirtajai - palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės; penktajai - palikėjo brolio ir sesers vaikai, taip pat palikėjo motinos broliai ir seserys ir šeštajai - palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai. Konkrečiu atveju neaišku, ar, mirus motinai, laiško autorės vyro sesuo atsisakė savo dalies, ar ne. Taip pat neaišku, kaip buvo surašyta sutartis pas notarą ir kaip, kokiomis dalimis ši nuosavybė yra registruota Registrų centre. Tarkime, jog tuomet laiško autorės vyro sesuo savo palikimo dalies atsisakė ir pastarosios brolis liko vienintelis paveldėtojas bei Registrų centre nurodytas kaip vienintelis namo savininkas. Vienos eilės paveldėtojai paveldi lygiomis dalimis. Pirmiausia paveldi pirmosios eilės paveldėtojai, jų nesant - antrosios ir t. t. Taigi laiško autorės vyro sesuo atsiduria ketvirtojoje paveldėtojų eilėje. Ji nepaveldės jokios dalies, nes yra pirmosios eilės paveldėtojų - tariamo palikėjo vaikų. Esant dviem vaikams, pergyvenusi sutuoktinė (laiško autorė) paveldės 1/4 viso palikimo, vaikai - kas liko po lygiai. Faktas, kad vyro namas yra paveldėtas po jo motinos mirties (t. y. kadaise tiek sesuo, tiek brolis turėjo lygias teises į tą turtą), nesudaro galimybės vyro seseriai pretenduoti į tą namą dabar, po brolio tariamos mirties, jeigu yra pirmesnės eilės paveldėtojų. Norint pretenduoti į dalį mirusios motinos turto, vyro seseriai reikėjo tuo pasirūpinti gerokai anksčiau - mirus motinai paveldėti savo dalį arba per metus ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą.
