Prezidento Rolando Pakso sprendimas skirti valstybės apdovanojimus 1926 metais valstybės perversmą organizavusiam ir su lenkų partizanais per Antrąjį pasaulinį karą Vilniaus krašte kovojusiam generolui Povilui Plechavičiui bei kai kuriems kitiems asmenims sulaukė prieštaringų vertinimų.
"Tai buvo pagrindinis veikėjas, palaidojęs demokratinę Lietuvą", - apie P.Plechavičių Lietuvos televizijai sakė Lietuvos istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis, komentuodamas prezidento sprendimą.
1926 metų gruodžio 17 dieną Lietuvoje buvo įvykdytas ginkluotas valstybės perversmas, po kurio valstybės vadovo postas atiteko prezidentui Antanui Smetonai, suvaržiusiam demokratijos plėtrą.
Istorikų teigimu, P.Plechavičius ne tik aktyviai prisidėjo 1926 metais nuverčiant teisėtai išrinktą Seimą, bet yra susijęs su Vilniaus krašte gyvenusių civilių lenkų žudymu Antrojo pasaulinio karo metais.
Pasak A.Nikžentaičio, P.Plechavičiaus vadovautos Lietuvos vietinės rinktinės "rankos suteptos Vilniaus krašte gyvenusių nekaltų lenkų krauju", ir tai gali sukelti vietos lenkų bendruomenės pasipiktinimą.
1995 metais daktaro laipsnį Varšuvos universitete gavęs ir knygą apie 1939-1944 Vilniaus vaivadijoje veikusią lenkų pasipriešinimo organizaciją "Armija krajova" (AK) parašęs istorikas Jaroslavas Volkanovskis BNS teigė nustatęs, jog nuo Vietinės rinktinės karių rankų žuvo iki 30 civilių gyventojų keliose vietovėse, esančiose dabartinėje Baltarusijos teritorijoje, bei Vilniuje.
Pasak istoriko, 1944 metais, burdamas Vietinę rinktinę, P.Plechavičius teigė, jog ji kovos su bolševikais, tačiau jis nenustatė nė vieno mūšio su sovietiniais partizanais. "Visi mūšiai buvo tarp AK ir Lietuvos vietinės rinktinės dalinių", - BNS sakė J.Volkanovskis.
Istoriko teigimu, Vietinę rinktinę apginklavę vokiečiai tikėjosi, jog ji padės kontroliuoti Vilniaus kraštą, tačiau, nepasiekus šio tikslo, rinktinės vadai, tarp jų ir P.Plechavičius, buvo suimti.
"Galbūt į rinktinę stoję vyrai tikėjosi, jog šitas darinys padės atkurti Lietuvos nepriklausomybę, bet tai buvo iliuzija", - pažymėjo istorikas.
Lenkų kilmės Seimo narys Aleksanderis Poplavskis BNS teigė, jog "nevertėtų eskaluoti istorinių klausimų, reikia ieškoti daugiau lenkų ir lietuvių sąlyčio taškų".
"Man asmeniškai toks žingsnis nekelia didelių emocijų", - sakė A.Poplavskis, komentuodamas prezidento sprendimą apdovanoti P.Plechavičių.
Apdovanojimo P.Plechavičiui suteikimą A.Poplavskis palygino su Vilniaus rajono savivaldybės sprendimu pavadinti Pikeliškių kaimo gatvę tarpukario Lenkijos vadovo generolo Juzefo Pilsudskio vardu.
1920 metais, būdamas tuometinės Lenkijos vadovu, J.Pilsudskis inscenizavo sukilimą Vilniaus krašte, per kurį buvo okupuotas ir prijungtas prie Lenkijos beveik trečdalis Lietuvos teritorijos.
"Generolo įamžinimas galėjo įžeisti ir kai kuriuos lietuvius", - sakė A.Poplavskis.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis BNS atsisakė komentuoti apdovanojimo P.Plechavičiui įteikimą.
P.Plechavičiui po mirties vieną aukščiausių apdovanojimų - Vyčio Kryžiaus ordino Didįjį kryžių - suteikęs prezidentas pirmadienį per spaudos konferenciją negalėjo nurodyti generolo nuopelnų, o klausiantiems to žurnalistams patarė kreiptis į Prezidentūros kanclerį.
Prezidentūros kancleris Andrius Meškauskas BNS teigė, jog apdovanoti P.Plechavičių pasiūlė krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius, remdamasis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro teikimu.
Centro tiekime, kurį pasirašė jo direktorė Dalia Kuodytė, pažymima, kad P.Plechavičius organizavo Vietinę rinktinę bei buvo suimtas už tai, jog atsisakė vykdyti vokiečių reikalavimą siųsti savo karius į Rytų frontą.
"Per trumpą laiką subūręs 19 tūkst. 500 savanorių, suorganizavo 12 batalionų bei dalinius prie komendantūrų. Septyni batalionai buvo apdairiai perdislokuoti į Rytų Lietuvą, kur buvo pristabdyta siautėjančių gaujų veikla", - sakoma centro pristatyme.
Centro teikime pažymima, jog P.Plechavičius prieš pat suėmimą spėjo perduoti įsakymą Vietinės rinktinėms kariams išsiskirstyti ir taip jie buvo apsaugoti nuo beprasmės žūties po svetima vėliava.
Pats P.Plechavičius buvo išvežtas į Salaspilio koncentracijos stovyklą Latvijoje, bet vokiečiams traukiantis buvo paleistas, vėliau per Vokietiją pasitraukė į JAV. Jis mirė Čikagoje 1973 metais.
Kai kurie kiti prezidento skirti apdovanojimai taip pat sukėlė prieštaringų vertinimų.
Prezidento sprendimas skirti valstybės apdovanojimą referendumą dėl narystės NATO siekusiam surengti parlamentarui Rolandui Pavilioniui nustebino Seimo pirmininką.
"Visai neseniai dar buvo jo žingsniai prieš NATO, organizuojant referendumą. Tai kelia dviprasmybę. Jo veikla buvo prieštaraujanti užsienio politikos tikslams", - žurnalistams sakė A.Paulauskas.
Žurnalistai taip pat pastebėjo, jog tarp apdovanotųjų yra nemažai asmenų, remiančių prezidentą.
Minėtas R.Pavilionis bei prezidento apdovanotas buvęs Lietuvos laisvės sąjungos lyderis Antanas Terleckas dalyvavo steigiant proprezidentinį judėjimą "Už teisingą ir demokratinę Lietuvą".
Prezidentas apdovanojo ne tik A.Terlecką, bet ir jo žmoną. Pats A.Terleckas žurnalistams teigė nesiejąs apdovanojimų su jo parama prezidentui.
Už sovietmečio disidentinę veiklą A.Terlecką yra apdovanojęs ir buvęs prezidentas Valdas Adamkus.
Žurnalistai taip pat pastebėjo, jog prezidentas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi apdovanojo generalinio prokuroro pavaduotoją Vytautą Barkauską, kuris yra prezidento sudarytos Pilietybės komisijos narys.
V.Barkauskas dalyvavo priimant sprendimą suteikti pilietybę prezidento rėmėjui Jurijui Borisovui. Vėliau Konstitucinis Teismas konstatavo, jog prezidento dekretas dėl pilietybės suteikimo prieštarauja Konstitucijai ir Pilietybės įstatymui.
Šiuo metu Seimo specialioji tyrimo komisija svarsto kaltinimus prezidentui dėl šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo ir priesaikos sulaužymo. Komisijai patvirtinus kaltinimų pagrįstumą ir rimtumą, Seimas turės balsuoti dėl jo nušalinimo.
BNS
