antanas terleckas

Vilniaus Antakalnyje esančią Ežerėlių gatvę siūloma pervadinti buvusio disidento, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjo Antano Terlecko vardu. Sostinės politikai tokį savivaldybės Istorinės atminties komisijos siūlymą svarstys trečiadienį. Taryba taip pat spręs dėl atminimo lentos, skirtos Lietuvos žvalgei, politinei kalinei, žydų gelbėtojai Marcelei Kubiliūtei, įrengimo ant sostinės Aušros Vartų gatvėje 12 esančio pastato. Atminimo lentą siūloma įrengti ir kompozitoriui Rimvydui Žigaičiui.

Politinė bendrystė tampa svarbesnė už tautinę, minint Nepriklausomybės atkūrimo 33-iąsias metines sako kovotojo už Lietuvos laisvę Antano Terlecko anūkas, istorikas Antanas Terleckas.

Vilniuje į paskutinę kelionę išlydimas Lietuvos disidentas, politinis kalinys, Laisvės premijos laureatas, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius Antanas Terleckas. A. Terleckas mirė vasario 16-ąją, eidamas 96-uosius metus. Velionis laidojamas Vilniaus miesto Rokantiškių kapinėse, kur Amžinojo poilsio atguls šalia savo žmonos Elenos.

Vasario 16-ąją Lietuva neteko Antano Terlecko. Buvęs politinis kalinys, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, Laisvės premijos laureatas mirė eidamas 96-uosius metus. Šeštadienį Vilniuje atsisveikinti su juo renkasi artimieji, bičiuliai ir buvę kolegos.  12 valandą už A. Terlecką Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje buvo aukojamos mišios. Atiduoti pagarbą anapilin iškeliavusiam Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui bus galima visą šeštadienį iki 20 val.

Šią savaitę miręs buvęs politinis kalinys, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, Laisvės premijos laureatas, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius Antanas Terleckas bus laidojamas sekmadienį sostinės Rokantiškių kapinėse. Su A. Terlecku bus galima atsisveikinti šeštadienį nuo 10 iki 20 val. ir sekmadienį nuo 10 iki 15 val. Vilniaus laidojimo rūmuose Olandų gatvėje, penktadienį pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras. Šv. Mišios už A. Terlecką bus aukojamos šeštadienį 12 val.

Ketvirtadienį mirus žinomam buvusiam disidentui Antanui Terleckui Lietuva neteko vieno ryškiausių kovotojų už laisvę, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Simboliška, kad Lietuvos valstybės atkūrimo dieną netekome vieno ryškiausių kovotojų už Lietuvos laisvę, daug prisidėjusio prie mūsų valstybingumo istorijos tąsos“, – rašoma jo užuojautoje.

Eidamas 96-uosius metus mirė buvęs politinis kalinys, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, Laisvės premijos laureatas Antanas Terleckas, pranešė jo vaikaitis Antanas Terleckas. „Jono Basanavičiaus pavyzdžiu, sulaukęs gražiausios vasario dienos, naktį mirė Antanas Terleckas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė A. Terleckas. A. Terleckas gimė 1928 metų vasario 9 dieną Krivasalio kaime, Švenčionių apskrityje.

Penktadienį sukanka 40 metų, kai buvo įkurta Lietuvos laisvės lyga: to meto sovietinio režimo itin radikaliu laikytas judėjimas, siekęs atkurti Lietuvos nepriklausomybę. „Sakyčiau, Lietuvos laisvės lyga to meto sąlygomis buvo tam tikras galimybių buldozeris: kiek jiems leisdavo veikti tuometinė sovietų valdžia, tiek už jo einančiam Sąjūdžiui buvo lengviau.

Ketvirtadienį Seimas nusprendė Laisvės premiją skirti disidentei, vienuolei 79-erių Nijolei Sadūnaitei. Už tai vienbalsiai balsavo 113 parlamentarų. „Ji mums buvo žiburys, ji mus įkvėpė savo narsa, savo drąsa, ji kėlė Lietuvos dvasią, ypač žadino jaunimą dvasią, kad siektume, kad Lietuva atgautų nepriklausomybę, buvo drąsi, be kompromisų moteris“, – ketvirtadienį Seime kalbėjo buvęs disidentas parlamentaras Petras Gražulis.