Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Tris praėjusio savaitgalio dienas Vilniuje, Lietuvos parodų centre LITEXPO, šurmuliavo tarptautinė knygų mugė. Net 132 leidyklos (72 iš jų atstovavo Lietuvai) mugės svečiams ir lankytojams pateikė galybę (apie 2 kilometrų ilgio virtinę!) leidinių, o gausus Lietuvos ir užsienio rašytojų būrys visus norinčiuosius kvietė į susitikimus, diskusijas, parodas, koncertus, pristatymus, filmų peržiūras, teatralizuotus renginius... Tarp garbingiausių knygų mugės svečių - garsiojo romano "Erškėčių paukščiai" autorė australė Kolin Makalou su naujuoju romanu "Morgano kelias", paauglių dievaitis britas Melvinas Burgesas, išgarsėjęs sekso, narkotikų ir nežabotų aistrų persipynusiais romanais "Darant tai", "Ledi. Kalės gyvenimas", "Heroinas", prancūzų rašytojas M. Ferminas su naujuoju romanu "Opijus", lietuviai rašytojai Gintaras Grajauskas, Sigitas Parulskis ir daug daug kitų...
Tradicine tapusi tarptautinė knygų mugė lankytojus vilioja ir tuo, kad jos metu sudaroma galimybė naujausių ir populiariausių leidinių įsigyti šiek tiek pigiau (knygų kainos mugės metu būna maždaug 10-15 procentų mažesnės nei knygynuose). Tad nieko nuostabaus, jog vieni iš labiausiai laukiančiųjų šio "knygų turgaus" buvo vieni iš skurdžiausiai gyvenančių šalies kultūrininkų - bibliotekininkai, seniai kenčiantys gerų knygų badą. Tačiau šiemet jie mugėje buvo labai nemaloniai nustebinti. Pasirodo, nepakako, kaip anksčiau, parodyti darbo pažymėjimą ir patekti vidun - teko įsigyti 8 litus kainuojantį bilietą... Gal šią nuoskaudą ir nebūtų buvę labai sunku "nuryti" (nors, tiesą sakant, minimalų atlyginimą tegaunantys bibliotekininkai į mugę lėkė ne tiek dėl savęs, kiek dėl skaitytojų), jei ne keli akis aštriai pabadę akibrokštai. Pavyzdžiui, neatsirado nė vieno leidėjo, varganoms kaimo bibliotekoms paaukojusio bent po keletą mugėje pristatomų leidinių, užtat susidarė vos ne eilutė norinčiųjų už dyką pamaloninti atvykusius prezidentą, ministrus, kitus aukštesniųjų valdžios sluoksnių atstovus... Tarsi šie būtų tokie "biedni", jog stokotų keliolikos ar keliasdešimties litų naujam romanui ar sentencijų knygelei įsigyti...
Pastebėta ir dar viena tendencija: išleidžiamos knygos kasmet brangsta. Taip, tam nemažai įtakos turi leidinių savikainos augimas. Kita vertus, galima įtarti, jog ir patys leidėjai nepraleidžia progos susižerti savon kišenėn kuo didesnį pelną... Ne kartą ne iš vieno tautiečio yra tekę girdėti nusiskundimų, jog gerą knygą šiais laikais sunku įpirkti. Ar tai nereiškia, kad mažėja ir jas skaitančiųjų?
- Skaitau panašiu intensyvumu, kaip ir anksčiau, - atsakė kaišiadorietis, rajono savivaldybės įmonės direktorius Raimundas Jocys. - Maždaug po šimtą knygų per metus...
Ponui Raimundui labiausiai prie širdies - geri detektyvai, veiksmo, dinamikos kupini kūriniai, o nemėgstąs, jo paties žodžiais, "vampyrinių"... Ir Agatos Kristi romanų.
- Juose tiek daug filosofijos, jog pritrūksta veiksmo, - paaiškina.
Raimundas ką tik perskaitė knygą "Žudikas, kurio beprotiškai geidžiu". Anot skaitytojo, tai "kriminalas su erotikos ir magijos elementais". Vadinasi, ir tamsta pasidavė mados šauksmui - domėtis magija?
- Oi, ką jūs, - šypteli Raimundas Jocys. - Tai jokia mada - tik liūdnas konstatavimas, kad bibliotekoje trūksta gerų knygų, kad nėra pasirinkimo. Taigi tenkiniesi tuo, kas yra.
Raimundas jau seniai knygas renkasi bibliotekoje. Kodėl neperka?
- Nėra tikslo, - išgirstame atsakymą. - Pirkčiau nebent enciklopedinį ar meninę vertę turintį leidinį. Laisvo turinio kūrinių paprasčiausiai neapsimoka pirkti. Ir dėl vietos stokos (ankštuose butuose bibliotekos neįrengsi), ir dėl per didelės jų kainos.
O kokia mėgstamiausia pono Raimundo poza, taip pat skaitymo vieta, paėmus į rankas knygą?
Humorą suprantantis pašnekovas iškart suprato, kur lenkiama... Ponas Raimundas juokdamasis pripažino, jog tualetas - išties puiki vieta skaitymui (girdi, vienu metu atlieki du naudingus darbus), tačiau pastaruoju metu esą pamėgęs fotelį. Anksčiau būdavo labai malonu su knyga rankoje pamirkti vonioje, tačiau dabartiniu metu šį malonumą iškeitęs į pirtį... Gulėdamas Raimundas neskaito (be abejo, lova skirta ne tam).
Pavardės nenorėjusiai pasakyti Monikai iš Utenos rajono - lengviau. Ji - ilgametė bibliotekininkė, taigi naujai išleistas knygas perskaito viena pirmųjų. Ir, kas svarbiausia, neturėdama didesnių materialinių nuostolių - nors po kelias, biblioteka naujausių leidinių kartkartėmis nusiperka. Apsilankiusi knygų mugėje Monika paaugliams vaikams nupirko tris knygas, tačiau pašiurpo išgirdusi, kiek už jas reikės pakloti (ogi 48 litus!). 600 litų atlyginimą gaunanti moteris užsiminė, jog dabar šeimai teks susispausti, atsisakyti kitų pirkinių. Šiandieninę padėtį bibliotekose ponia Monika apibūdina kaip "daugiau nei tragišką". Skaitytojams, anot jos, tepasiūlomos suplyšusios, pageltusios, apipelijusios knygelės, daugiausia kuo pigiau supirktos iš prekeivių didmiesčių gatvėse; knygos kaimo bibliotekose sukrautos į šimtmečio senumo sutrūnijusias lentynas, kurias vos beatlaiko aplūžusios grindys... Ir dar ruošiamasi įvesti skaitytojo mokestį! Tada, Monikos įsitikinimu, apsilankančiųjų bibliotekose gerokai sumažės, o gal ir apskritai nebeliks!
O štai UAB "Nematekas" darbuotojas Vytautas Dūda į klausimą, kokią knygą šiuo metu skaitąs, atsakė po netrumpos pauzės:
- Nenorėčiau veltis į "knyginius" reikalus... Gal prieš metus skaičiau... Nepamenu...
Be reikalo pasikuklinęs pašnekovas tik vėliau prasitarė esąs taip užsiėmęs, jog ne visada turįs laiko perskaityti laikraščius, nekalbant jau apie romanus ar daugiatomius kūrinius... Visą pono Vytauto laisvalaikį suryja... kompiuteris (na, žinoma, ne žaidimai, o su darbo klausimais susijusios informacijos paieška, kaupimas ir panašiai). Bandome iškvosti, kokio turinio knygas Vytautas Dūda mėgdavęs jaunystėje.
- O, tais laikais buvo geresnių užsiėmimų nei knygų skaitymas, - šmaikštauja pašnekovas.
Surimtėjęs ponas Vytautas vis dėlto pripažino, jog šiais laikais knygos - ganėtinai brangios. Ieškodamas techninės literatūros jis sakosi neretai užsukąs į knygynus, kur pastoviniuojąs ir prie grožinės literatūros leidinių.
- Kol kas nė vienas romanas ar "muilo operos" aprašymas nesudomino, - vėl atvirauja ponas Vytautas. - Tiek niekalo prirašyta... Ir ko stebėtis - juk dabar tereikia turėti pinigų - gali bet kuris iš mūsų "kepti" romanus kad ir kiekvieną mėnesį... Tik neaišku, kas juos skaitys...
