Laikraščio skaitytoja J. A. rašo, jog buvęs jos sutuoktinis po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo nepriėmė Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau turėjo leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Po skyrybų jis gyveno pas motiną ir mirė 2000 metais. Nors po ištuokos įregistravimo moteris su buvusiu sutuoktiniu ir jo giminaičiais nepalaikė jokių ryšių ir viena užaugino dukrą, tačiau prieš mirtį buvęs vyras buvo susitikęs su dukra ir jai yra sakęs, kad jo motina ir broliai ruošiasi atgauti nemažai žemės. Be to, savo dalį tėvas ruošėsi "užrašyti" (greičiausiai palikti testamentu) savo dukrai, tačiau jis greitai mirė ir nuo to laiko nei laiško autorei, nei jos dukrai daugiau apie minėtą žemę nieko nežinoma. Laiško autorė norėtų sužinoti, ar buvęs jos sutuoktinis, nebūdamas Lietuvos Respublikos pilietis, turėjo teisę į dalį atgaunamos žemės? Jeigu tokios teisės jis neturėjo, tai galbūt ją turėjo jo dukra? Ką reikėtų daryti, jeigu dukros tėvo giminaičiai, pasidalinę atgautą žemę, jai neskyrė jokios dalies?
Advokatas D. Svirinavičius paaiškino, jog šiuo metu nuosavybės teisių atkūrimą į žemę, nacionalizuotą Lietuvoje 1940 metais, reguliuoja 1997 metų liepos 1 dieną priimtas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnis numato, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, taip pat ir žemę, atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams. Dėl to laiško autorės buvęs sutuoktinis, jos dukters tėvas, nebūdamas Lietuvos Respublikos pilietis, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalėjo pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą.
Minėtame įstatyme nurodyta, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą - į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį - gali būti atkurtos ir turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams). Tačiau konkrečiu atveju aktualu ir tai, jog LR piliečiai prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą turėjo paduoti iki 2001 metų gruodžio 31 dienos. Asmenims, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, tas terminas gali būti atnaujinamas (dėl to reikėtų kreiptis į teismą). Laiško autorės dukra iki įstatyme nustatyto termino pabaigos nebuvo įstatymų nustatyta tvarka padavusi prašymo atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, o tai, kad nuosavybės teisės į žemę atkurtos kitiems jos tėvo giminaičiams, šiuo metu neturi jokios reikšmės. Belieka priminti, jog yra gana sudėtinga teisiniu keliu atkurti praleistą terminą. Į visus klausimus išsamesnį atsakymą galėtų pateikti advokatas.
