Tai pabandėme išsiaiškinti pakalbinę Seimo narius. Juos paprašėme atsakyti į tokius klausimus:
1. Ar Lietuvai verta stoti į Europos Sąjungą, jei vien išsakę savo nuomonę gauname tiek "pipirų" nuo šios Sąjungos senbuvių lyderio?
2. Kodėl taip baiminamasi dėl būsimo referendumo ir bandoma kaitalioti jo sąlygas: nepasitikima "kvaila" tauta ar būgštaujama, jog išlįs derybininkų ir propaguotojų darbo brokas?
Seimo narys Kęstutis Glaveckas:
- Politikoje, kaip ir gyvenime, kartą jau pasirinkus kelią, kuris atrodo tikrai perspektyvus, dėl kai kurių pavienių pasisakymų ir veiksmų mesti tą kelią ir sukti į šoną būtų ne tik neprotinga, bet ir paprasčiausiai kvaila. Manau, jog Lietuvos valdžios pozicija turėtų būti santūri. Ji ir toliau turėtų deklaruoti savo vertybes, nedramatizuoti situacijos ir negalvoti, jog atėjo pasaulio pabaiga.
Lietuvoje susidarė toks vaizdas, jog valdžia jau beveik nubėgo į Europos Sąjungą, o visi žmonės pasiliko kažkur Pabradės miškuose arba su bulvėmis ir burokais Šilalės ar Šilutės laukuose laukia, kol juos kas nors atvilks. Valdžiai reikėtų sugrįžti ir aiškiai pasakyti žmonėms, kad ten yra perspektyvos geriau gyventi bent jau jų vaikams, nemėtant iliuzijų, kad vien tik įstojimas į Europos Sąjungą savaime duos gerą gyvenimą. Mes tik gausime šansą geriau dirbdami daugiau uždirbti. Šių vertybių neišaiškinimas anuomet ir tapo priežastimi, kad valdininkai, praktiškai jau nubėgę į Europos Sąjungą, stebisi, kodėl žmonės neskuba sekti paskui juos.
Seimo narys Stasys Buškevičius:
- Aš visada buvau nuoseklus nepriklausomybininkas. Dar 1988 metais, kai Sąjūdis, o po to ir LKP kalbėjo apie suverenitetą SSRS sudėtyje, "Jaunoji Lietuva" buvo antroji organizacija po Lietuvos laisvės lygos, neslėpusi, jog jos tikslas - laisva ir nepriklausoma demokratinė Lietuva. Mes buvome prieš bet kokį "suverenitetą" SSRS sudėtyje, todėl ir dabar aš esu prieš suverenitetą Europos Sąjungos sudėtyje. Esu NATO šalininkas. Mano moto: NATO stiprina suverenitetą, o Europos Sąjunga - atima. Ž. Širako pasisakymas tiktai patvirtina, kad tai nelygiateisių šalių bendrija. Pasirodo, vėl bus kaip okupacijos metais. Tada rusai buvo vyresnieji broliai, o dabar vyresniaisiais broliais taps prancūzai ir vokiečiai. Ar mums šito reikia? Turėtume išlikti laisvi, orūs ir nepriklausomi, bendrauti su visu pasauliu. Jeigu Europos Sąjunga būtų tik ekonominė bendrija, nekiltų jokių nuogąstavimų. Šaunu, jei būtų galima lengviau prekiauti, tačiau Europos Sąjunga jau kuriama kaip politinis darinys, su būsima vieninga Konstitucija, gal net su vienu prezidentu. Lietuvos prezidentas ten taps tik prezidentėliu, o Lietuvos Seimas - tik Lietuvos savivaldybe, kuri spręs tik Neries ekologines problemas. Visados buvau ir būsiu prieš bet kokius politinius darinius.
Tauta informuojama tik vienapusiškai. Reklamai už Europos Sąjungą jau išleista per milijardą, o stojimo priešininkams net neleidžiama pasisakyti arba jų pasisakymai iškraipomi. Lietuvos Konstitucijos pirmasis straipsnis skelbia, jog Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika. Tai konstitucinė norma ir pamatinis principas. Antrajame straipsnyje nurodoma, kad šią konstitucinę normą galima pakeisti, jei plebiscite "už" pasisakys trys ketvirtadaliai visų rinkimų teisę turinčių piliečių. Taigi net ir šis referendumas jau neatitiks konstitucinės normos, tačiau norima dar labiau sumažinti reikalavimus. Referendumo rezultatus užprotestavus Konstituciniame Teisme, jo teisėjai turės pripažinti (jei jie bus principingi ir objektyvūs, o ne "kišeniniai"), jog pažeista Konstitucija. Niekas nesiginčija, jog stodama į Europos Sąjungą Lietuva praranda dalį suverenių galių. Tad norint įrašyti, jog Lietuva yra pusiau nepriklausoma ir pusiau demokratinė valstybė, reikia gauti trijų ketvirtadalių piliečių sutikimą.
Seimo narys Algimantas Salamakinas:
- Kiekvienos didelės valstybės vadovas gali turėti savo nuomonę ir nors Ž. Širakas ją išsakė labai aštriai, tačiau to nereikėtų sieti su visos Europos Sąjungos politika. Jei taip Prancūzijos atžvilgiu pasisakytų kuris nors mūsų Seimo narys, mes būtinai jį svarstytume Etikos ir procedūrų komisijoje.
Man truputį keista, kada aukšti pareigūnai ir Seime, ir kitose institucijose tikina, jog tauta nebalsuos "už", neateis į referendumą, jog reikia lengvinti sąlygas. Esu optimistas ir manau, kad to daryti tikrai nereikia. Kada rezultato siekiama bet kokiomis priemonėmis, visuomet gauname atvirkštinį rezultatą. Reikia tautai normaliai išaiškinti Europos Sąjungos privalumus ir trūkumus. Man dažnai tenka bendrauti su žmonėmis ir žinau, kad jie nusiteikę palaikyti stojimą, nes supranta, jog mes negalime likti vieniši nuošalyje, kai net didžiosios valstybės jungiasi į sąjungas. Manau, kad nereikia nei lengvinti referendumo sąlygų, nei per daug agituoti, nes per didelis kokios nors nuostatos brukimas žmogui paprasčiausiai sukelia antipatiją.
Seimo narė Rasa Juknevičienė:
- Prancūzijos prezidento žodžiai tik sustiprina mano supratimą, kad mes ir toliau būtume barami, jei liktume tokie, kokie esame dabar: skurdžiai gyvenantys, neįtakingi. Galų gale tai tik Žako Širako, o ne visos Europos Sąjungos retorika. Net visos Prancūzijos negalima tapatinti su visa Europos Sąjunga, ir kuo daugiau bus tokių valstybių kaip Lietuva, Lenkija, Latvija, Estija, Čekija, Vengrija ir kitos, tuo mažesnę įtaką turės tokia retorika. Mums atsiveria galimybės tapti ir stipriems ir įtakingiems, o kartu su Skandinavijos valstybėmis mes sudarysime labai stiprų regioną (drauge su Višegrado šalimis). Tikiu, kad netrukus prie Europos Sąjungos prisijungs ir Norvegija, nes ten vykdomų apklausų duomenys jau rodo apie vis gausėjančias eurošalininkų gretas.
Nereikia daryti dirbtinių barikadų. Tauta tikrai balsuos protingai. Visame pasaulyje demokratinės valstybės pripažino, kad referendumo rezultatas skaičiuojamas nuo atėjusių rinkėjų, tik mūsuose šios normos nebuvo apgalvotos iki galo. Visiškai nemanau, kad net turėtų būti privaloma atėjusiųjų balsuoti skaičiaus riba, tai yra vadinamasis kvorumas. Tikrai nenoriu, kad mano likimą nulemtų tie, kuriems tas pat ir kurie neina į referendumą. Todėl apsisprendimą turėtų lemti į referendumą atėjusių žmonių balsų pusė. Tai yra tikrai demokratinė norma. Jei padarytos klaidos neištaisysime, tai Lietuvos stojimą į Europos Sąjungą nulems ne tie, kurie yra "už" ar "prieš", o tie, kuriems tai visiškai tas pat.
