Armūnas BUGENIS
Praėjo dar vienos Vėlinės. Pavaikščiojau po kapines, paskaitinėjau užrašus. Ir vėl atsirado naujų kapų su užrašais: "Tragiškai žuvęs." Dažniausiai ten ilsisi jauni žmonės, žuvę autoavarijose. Atrodytų, keliuose vyksta tikras karas.
Būsiu nekuklus ir pasigirsiu, kad vairuotojo pažymėjimą gavau ne vakar. Vairuoju jau 27 metus be avarijos ar autoįvykio. Per tą laiką nuvažiavau apie pusantro milijono kilometrų, todėl drįstu sakyti, jog šį tą nutuokiu apie saugų eismą. Jeigu ne teoriškai, tai praktiškai - tikrai.
Kaip žinome, eismo saugumo padėtis Lietuvoje - katastrofiška: kartu su Latvija užtikrintai pirmaujame pagal visus avaringumo punktus. Už eismo saugumą atsakingos institucijos, atrodo, daro viską, kad padėtis pagerėtų, deja, ryškių rezultatų kaip nėra, taip nėra.
Didžiausio avaringumo sumažėjimo buvo tikimasi po dviejų Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimų: greičio sumažinimo gyvenvietėse iki 50 km/val. ir važinėjimo su įjungtomis artimomis šviesomis dienos metu. Iniciatoriai negailėjo liaupsių, įrodinėdami šių pakeitimų būtinumą. Jau atrodė - tuoj tuoj avaringumas nukris iki europinio lygio. Nepradėsiu cituoti skaičių - juos girdime kasdien. Gal laikas pripažinti, kad taip liaupsintos, nemažus pinigus kainavusios, iš svetur nukopijuotos priemonės yra visai ne tai, ko reikėtų? Todėl verta kai kuriuos pakeitimus panagrinėti detaliau ir pasidairyti, kokiais keliais rieda mūsų eismo saugumo "visureigis". Gal šunkeliais?
Epizodiškai rengiamos akcijos, kai sustiprinama policijos kontrolė keliuose, yra gana efektyvios, bet reikalauja didelių materialinių ir žmogiškųjų resursų, o policijos galimybės ribotos. Visų metų viena didele akcija nepaversi.
Greičio sumažinimas gyvenvietėse nuo 60 iki 50 km/val. teoriškai lyg ir turėtų sumažinti avaringumą bei avarijų pasekmes. Bėda, kad rimčiausias avarijas dažniausiai sukelia ne tie, kurie laikosi taisyklių, o tie, kuriems jos nė motais. Jiems visai nesvarbu, kokiu greičiu leidžiama važinėti, nes pripažįsta tik savo limitus. Antra, kas iš esmės pasikeitė? Prieš pakeitimus, kur reikėjo, buvo pastatyti greitį ribojantys (dažniausiai iki 50 km/val.) ženklai. Sumažintas greitis daugelyje gatvių būtų tiesiog nelogiškas, todėl prireikė naujų ženklų, leidžiančių važiuoti 60 km/val.. Tik pastarųjų, mano pastebėjimu (Vilniuje), kur kas daugiau. Taigi, ženklų gamintojai ir statytojai padarė biznelį. Visa kita liko, kaip buvę. Tuo labiau, kad visuomenei greičio apribojimas pasirodė visai nepriimtinas. Pabandykite važiuoti mieste 50 km/val.. Jeigu tik įmanoma, visi lenkia. Kam reikėjo tokios pseudopriemonės? Gal ženklų gamintojams?
Tiek to, palikime greitį ramybėje. Atgal nebegrįšime - per brangu ir prasmės nėra. Didesnio dėmesio nusipelno važinėjimas dienos metu įjungtomis artimosiomis šviesomis. Prisimenu, kai kurie šviesų entuziastai žadėjo perversmą eismo saugume. Avaringumas sumažėsiąs vos ne dvigubai. Mat automobiliai su šviesomis būsią labiau matomi. Lyg, šviečiant saulei, jie yra blogai matomi. Ar, sakysim, matomumas saulėtą žiemos ar pavasario dieną yra blogesnis, negu apsiniaukusią vasaros dieną? Aišku, kad ne. Bet vasarą važinėjame be šviesų. Pagal tokią logiką, tamsiu paros metu avarijų iš viso nebeturėtų būti: juk automobilių šviesos kuo puikiausiai matomos. Deja, yra priešingai.
Pradžioje važinėjome įsijungę šviesas nuo lapkričio 1-os iki kovo 1-os. Šio pakeitimo iniciatoriai juo taip susižavėjo, ar žadėto efekto nesulaukė, kad terminą pailginimo nuo rugsėjo 1-os iki balandžio 1-os.
Kai lyja, arba rūkas, aišku, šviesos būtinos. Dar būtų galima suprasti, kad apsiniaukusiomis dienomisreikia šviesų, bet beveik visos rugsėjo ir spalio mėnesių dienos - saulėtos. Matomumas - idealus. O mes, lyg kokie idiotai, su šviesomis važinėjame. Kas tai, jeigu ne debilizmo viršūnė? Vienas pareigūnas radijo laidoje pasakė: "Būkime tokie debilai, kaip Skandinavijoj, kur su šviesomis važinėjama ištisus metus, ir avaringumas mažiausias Europoje". Tik kažkodėl nepasakė, kad Skandinavijoje visai kitoks klimatas - dažni rūkai, daug apniukusių dienų, todėl šviesų naudojimas yra prasmingas. Be to, dėl kalnuotų vietovių matomumas blogesnis. Svarbiausia, skandinavų sąmoningumo lygis visai kitoks - jie ir be šviesų lygiai taip pat saugiai važinėtų.
Laikas, didžiulis avaringumas bei daug kaktomuša susiduriančių automobilių įrodė, jog šviesų įjungimas nieko nepakeitė, o atsakingų pareigūnų svajonės tebuvo tik iliuzija. Kitaip ir negalėjo būti. Dar daugiau, esu tikras, jog šviesos dieną tik pablogina vairavimo sąlygas. Pats pastebėjau ir kiti vairuotojai yra sakę, kad, ilgai važiuojant, nuolatinis šviesų spiginimas (o kiek dar blogai sureguliuotų?) išvargina akis ir atbukina regėjimą. Ne kartą yra tekę staigiai stabdyti ir trauktis į šalikelę, kad išvengčiau susidūrimo su neatsargiai lenkiančiu iš priekio atvažiuojančiu automobiliu. Vasarą tokiais atvejais padeda mirktelėjimas tolimomis šviesomis. Vairuotojai dažniausiai nutraukia manevrą ir grįžta į savo juostą. Važinėjant su artimosiomis šviesomis, pastebėjau, toks mirktelėjimas nepadeda.
Įdomu, jog kai kurie šviesų gerbėjai tvirtina, esą dėl to kuro sąnaudos nepadidėja. Matyt, tie ponai primiršo (arba vidurinėje nebuvo išmokę) Energijos tvarumo dėsnį. Galima paskaičiuoti. Įjungus artimąsias šviesas, naudojamas maždaug 200 W (0,2 kW) galingumas. 1000 automobilių - 200 kW. Tokį galingumą išvysto 3 visu pajėgumu dirbantys vidutinės klasės automobilių varikliai, kiekvienas sunaudodamas apie 10 kg benzino per valandą. Taigi, tūkstančio važiuojančių automobilių šviesoms reikia 30 kg/h benzino. Kažkur buvo rašyta, jog Lietuvoje dienos metu nuolatos rieda vidutiniškai 200-250 tūkstančių automobilių, kurie vien artimosioms šviesoms kas valandą supleškina apie 6-7 tonas benzino. Šviesus paros metas rugsėjo - balandžio mėn., vidutiniškai - 8 valandos. Virš 50-ties tonų degalų per dieną, tūkstančiai tonų per metus abejotinai saugumo priemonei - tikrai nemažai. Ir tai tada, kai rekomenduojama taupyti kiekvieną kuro lašą, kai nuolatos raginama mažinti aplinkos taršą. O juk kiekviena sudeginto kuro tona - tai papildomi nuodingų teršalų kiekiai į atmosferą ir į mūsų plaučius. Gal naftininkai pašnibždėjo kai kam, jog dieną saulės šviesos neužtenka?
Dar blogiau, kad yra pakeitimų, kurie tikrai prisidėjo prie avaringumo padidėjimo bei daugelio žmonių žūties ir suluošinimo. Įsigalėjus libertalizmo (būtent!) idėjoms, prasidėjo save vadinančių žmogaus teisių gynėjais atakos prieš policiją. Pareikalauta, kad policininkai greitį matuotų tik stovėdami atviroje vietoje. Matote, pasislėpę krūmuose ar už kampo, kažkieno teises pažeidinėja. Kieno? Tų, kurie į KET nusispjauna ir nori likti nenubausti? Kad, iš tolo pamatę policijos automobilį, galėtų ramiai pravažiuoti, o toliau lėkti, kaip akis išdegę? Dar nuolat pasigirstantys pasakojimai apie policininkų nesąžiningumą, kabinėjimąsi be pagrindo, kyšių prievartavimą. Dažnai tai panašu į policijos diskreditavimą. Kažkodėl aš tais verkšlenančiais netikiu. Per daugelį metų manęs nesustabdė be reikalo. Gaila, bet prie to prisideda ir žiniasklaida. Štai vienas su videokamera, matyt, didvyriu pasijutęs veikėjas, nuolat sukuria keblias situacijas ir atvirai tyčiojasi iš policininkų, įrodinėdamas savo "teises". Jo išsidirbinėjimus su "pasigardžiavimu" rodo televizija. Pabandytų toks "erelis" pasišakoti kur nors Amerikoje, bematant būtų uždėti antrankiai ir bauda už pareigūnų nurodymų nevykdymą. Vėliau galėtų aiškintis savo teises teisme.
Vargu, ar prie eismo saugumo prisideda kai kurios radijo stotys, nuolatos pranešinėjančios apie vietas, kuriose "reikia laikytis taisyklių" arba greičio. Supraskit, budi policija. Verčiau papasakotų dėl taisyklių nesilaikymo liūdnai pasibaigusius atvejus.
Kasdien girdime apie keliuose siautėjančius girtus vairuotojas bei jų sukeltas avarijas, kurių vis daugėja, kaip ir jose žuvusių bei nukentėjusių nekaltų žmonių. Neabejoju, kad dalį atsakomybės dėl to turėtų prisiimti tie, kurie pasiekė, kad būtų leista vairuoti išgėrus (iki 0,4 promilės). Iki šiol sekamos pasakos, jog tai būtina dėl tų pačių "žmogaus teisių". Pasakojama, kad, suvalgius saldainį su likeriu ar išgėrus puslitrį kefyro, alkotesteris jau rodys iki 0,4 promilės. NESĄMONĖ! Pats išbandžiau - rodo NULĮ. Prieš keletą metų LNK televizija tiesioginiame eteryje atliko eksperimentą: keli savanoriai valandą gėrė įvairius alkoholinius gėrimus, o vienas - kefyrą. Gėrusieji alkoholinius gėrimus - vieni anksčiau, kiti vėliau - pasiekė "kondiciją" (0,4 ir daugiau promilių). Tik išgėrusiajam berods 2 litrus kefyro alkotesteris atkakliai rodė NULĮ.
Šiuo pakeitimu ginami ne kieno nors, o alkoholinių gėrimų gamintojų ir prekybininkų interesai. Ypač džiūgauja alaus gamintojai, nes jų produkcijos suvartojimas ir pelnai vis auga. Kur neaugs, jeigu, vairuojant automobilį, leidžiama "įkalti" butelį ar bokalą alaus, kad tik neviršytum tų 0,4 promilės. Na, o kai leidžiama, kas ten besupaisys, kiek. Tuo labiau, kad ir nusipirkti gali kiekvienoje degalinėje. Tad ir važinėja apspangę visi, kas netingi - nuo kaimiečių iki Seimo narių. Beje, Vokietijoje, alaus mėgėjų krašte, buvo leidžiama iki 0,8 promilės. Girtų vairuotojų sukeltų avarijų pagausėjimas vokiečius privertė atsipeikėti - ši riba jau sumažinta iki 0,5 promilės.
Problema yra psichologinė. Taip vadinamas "žmogiškasis faktorius". Dabar jau puse lūpų apie tai kalbama. Kol vairuotojai nuo pirmų dienų neįsisąmonins, jog neatsakingas vairavimas yra mirtinai pavojingas užsiėmimas, nepadės jokios priemonės. Daugelis jaunų vairuotojų, atsisėdę į tą skardinę dėžutę, pasijunta saugūs lyg tanke. Deja, tos dėžutės apsaugo tik nuo lietaus ir skraidančių vabzdžių. Pats perėjau tą stadiją. Pirmaisiais vairavimo metais lakstydavau lyg beprotis. Nesuvokiau, kaip tai pavojinga. 130 km/val. (su "Žiguliais") buvo įprastas greitis, kol skylių baudų talone - buvo tokie - neprisirinkau. Vėliau gavau pirmąjį "krikštą," - važiuojant 115 km/val. sprogo nauja priekinė padanga. Laimei, suvaldžiau automobilį. Sustojęs pamačiau, kad iš padangos telikę du žiedai. Vėliau mačiau dar porą dėl per didelio greičio įvykstančių skaudžių avarijų. Išmėtytų sudarkytų žmonių kūnų vaizdas galutinai įkrėtė proto. Važinėju taip, kad su policija reikalų turėti nebetenka.
Sakoma, kritikuoti lengviausia, bet sunkiau kažką konkretaus pasiūlyti. Pasiūlyti galėčiau, bet tai daug kam nepatiks.
Pradėti reikėtų nuo vairavimo mokyklų. Negana "iškalti" KET ir išmokti valdyti transporto priemonę. Būsimi vairuotojai turi gerai suprasti, kuo baigiasi važinėjimas pagal "savo taisykles". Manau, nepakenktų privaloma bent 10 val. mokomųjų filmų peržiūra, kuriuose būtų rodomos dėl įvairių KET pažeidimų įvykusios avarijos. Policijai įkliuvusiems pažeidėjams irgi skirčiau privalomą tokių filmų peržiūrą. Atsisakantiems bauda turėtų būti dvigubinama. Patikėkit, šiurpūs avarijų vaizdai veikia geriau už bet kokius įtikinėjimus.
Važinėti išgėrus kategoriškai uždrausčiau - mūsų ne toks sąmoningumo lygis, kad visi patys susiprastų. Galima diferencijuoti baudas. Sakysim, iki 0,2 promilės - įspėjimas su registracija, nuo 0,2 iki 0,4 - 50 Lt. Simboliškai. Toliau, - kaip yra dabar. Antrą kartą įkliuvusiems - vairuotojo teisių atėmimas ir automobilio konfiskavimas. Tik nereikia aiškinti, kad nebus kur tų automobilių laikyti - parduoti aukcione, pradedant nuo minimalios kainos. Neabejoju, norinčių pasivažinėti "su kvapeliu" greitai sumažėtų iki minimumo. Suklestės policininkų korupcija? Nemanau. Pagaliau, mokėti didelį kyšį - irgi ne pats didžiausias malonumas
Greičio kontrolė, kai policininkai "išstato" save visuotinei apžiūrai (betrūksta už puskilometrio pastatyti ženklą "policija"), neturi jokios prasmės. Deja, daugelį nuolatinių KET pažeidėjų drausmina tik baimė įkliūti. Įvairiausiems "teisių" gynėjams, nuolat reikalaujantiems policijos viešumo, tikrai nerūpi būsimųjų avarijų aukų teisės likti gyviems ar nepakliūti į reanimaciją. Svarbiausia, LAISVĖ, kad ir sprandą nusisuktum. Tik kodėl dėl tokio požiūrio turi žūti ar baisias kančias kentėti nekalti žmonės? Aš manau, kad kelyje, kur už klaidas galima sumokėti pačia aukščiausia - gyvybės - kaina, libertalizmui, minkštakūniškumui ir ištižimui - ne vieta.
Prie nuolatos įjungtų šviesų visi labai greitai pripranta. Mano nuomone, artimąsias šviesas prasminga naudoti tik trumpą laiką: rugsėjo 1-ąją, per Vėlines, išvažiuojant į priešingos krypties eismo juostą (lenkiant). Staigus pasikeitimas visada atkreipia aplinkinių dėmesį.
Deja, nei optimizmo, nei iliuzijų dėl greito padėties pagerėjimo neturiu. Panašu, kad mūsų eismo saugumo strategai girdi tik patys save ir pripažįsta tik savo nuomonę. Kol jie galvos, jog galima saugiai važinėti išgėrus, o avaringumą sumažins saulei šviečiant įjungiamos automobilių šviesos, Lietuva kasmet šimtais skaičiuos keliuose žuvusiuosius ir tūkstančiais - suluošintuosius.
