Petras IVANAUSKAS
Lietuva laukia buvusio EBSW prezidento Gintaro Petriko (46 m.). Žmogui apkarto gyvenimas JAV Los Andželo mieste federaliniame kalėjime ir jis pats pasiprašė, kad būtų grąžintas į Lietuvą. Vieni G. Petriko laukia su viltimi, kad galbūt grįžęs buvęs (o gal ir esamas) milijonierius sugrąžins dalį iššvaistytų pinigų ir bus įmanoma atsiimti prarastą indėlį, o kiti buvusio EBSW vadovo laukia su nerimu.
Apie tai, kad G. Petrikas milijonų negrąžins, "Akistata" jau rašė. Beveik visas skandalingojo koncerno turtas jau seniai išparduotas, o paties G. Petriko turtą išsidalino giminės. Tad 16 tūkstančių nelaimingų indėlininkų savo 80 mln. litų tikriausiai taip ir nesulauks. Tai patvirtino ir Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas: "Turi būti grąžinimo šaltiniai. Šiandien akivaizdu, kad šaltinių niekas atrasti nesugebėjo". Ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas mano panašiai.
Sprendimus nusipirko
O kas gi G. Petriko laukia su nerimu? Tie, kurie laimino jo darbus. Be aktyvaus politikų ir valdininkų palaikymo G. Petrikas būtų buvęs eilinis sukčius. Ir bent kiek protaujančiam žmogui niekas neįrodys, kad be valdžios palaiminimo G. Petriko kompanija būtų sugebėjusi per trejetą metų privatizuoti nemenką dalį Lietuvos pramonės įmonių, nusipirkti valdymo teisę Lietuvos valstybiniame komerciniame banke ir be jokios bankinės veiklos licencijos rinkti pinigus iš naivių piliečių, kuriuos jau "Sekundės" bankas buvo "išmokęs gyventi iš palūkanų".
G. Petriko sugrąžinimas į Lietuvą galėtų padėti atskleisti tų laikų tikruosius herojus. Liudydami Seimo laikinąjai komisijai, tiriančiai EBSW aferas, daugelis to meto valdininkų atrodė taip, lyg būtų susirgę Alchaimerio liga.
G. Petrikas ne kartą yra neoficialiai sakęs, kad tuometinio ministro pirmininko Adolfo Šleževičiaus vadovaujamas kabinetas priėmė ne vieną koncernui palankų sprendimą. "Nekvaršinu galvos įvairiais projektais, o iš karto perku Vyriausybę ir pusvelčiui gaunu geriausias įmones", - yra ironizavęs G. Petrikas. Buvęs LDDP suformuotos Vyriausybės vadovas A.Šleževičius tokias kalbas vadina prasimanymais, tačiau faktai kalba ką kita. 1993 metais EBSW įsteigė investicinę bendrovę - Kauno holdingo kompaniją, o ši, neturėdama Lietuvos banko leidimo, ėmė rinkti iš žmonių indėlius, vėliau už tuos surinktus pinigus pusvelčiui supirkinėjo įmones. Per 1993 - 1995 metus EBSW supirko apie 200 įmonių kontrolinius akcijų paketus.
Susirgo Alchaimerio liga
Seimo komisijai liudijęs buvusio Lietuvos valstybinio komercinio banko tarybos pirmininkas Anicetas Ignotas, nors ir daug ką pamiršęs, prisiminė, kad kai banko taryboje buvo svarstomi su Kauno ketaus liejykla "Centrolitas" susiję klausimai, buvo sulaukęs gąsdinimų, jog bus susidorota su jo vaikais. Tačiau kas grasino, buvęs pirmininkas pamiršo.
Daug ką pamiršo ir buvęs finansų ministras Eduardas Vilkelis, jo pavaduotojas Stasys Čipkus, buvęs ministerijos Tarptautinių santykių departamento direktoriaus pavaduotojas Jonas Niaura ir daugelis kitų.
O kurie ir neužmiršo tų laikų, negalėjo paaiškinti, kodėl neatliko savo pareigų ir neužkirto kelio pažeidimams. Kiekvieną dieną šimtai reklamų kvietė laikyti indėlius Kauno holdingo kompanijoje. Vilniaus, Panevėžio, Raseinių, dar kelių miestų policijos komisariatai kreipėsi į Lietuvos banką ir gavo atsakymą, kad EBSW neturi teisės rinkti indėlius. Tačiau nei bankas, nei policija daugiau nė pirštelio nepajudino, kad būtų užkirstas kelias sukčiavimui ir žmonių skriaudimui.
Buvęs vidaus reikalų ministras Romasis Vaitekūnas sakė, kad tuo metu žmonėms plaukai šiaušėsi nuo kriminalinių nusikaltimų, tad legalia veikla pridengtos finansinės machinacijos liko antrame plane. "Tada vyko sąskaitų suvedinėjimai, sprogimai, deginimai, žudymai. Reketininkai ėjo į institucijas ir smaugė vadovus. Teisėtvarka visų pirma buvo nukreipta prieš brutalųjį nusikalstamumą", - sakė jis ir vis dėlto pripažino, kad EBSW įvaizdis buvo užhipnotizavęs valdžios institucijas. Aišku, nesuknu suprasti eilinius policininkus, kurie nesiėmė nieko prieš veikėjus, nuolat besisukiojusius tarp valdžios vyrų. Jeigu kuris nors pareigūnas ir bandydavo pajudinti EBSW, tuoj pat būdavo nutildomas: "Nesikiškit, kur nereikia, ir netrukdykit griauti socializmo".
Kieno ilgos rankos?
Ir griovė vyrai socializmą. Dabar tie, kurie leido griauti, sako G. Petriko ir jo komandos net nepažįstantys. G. Petrikas kartu su tuometiniu prezidentu Algirdu Brazausku lankėsi net pas popiežių ir gavo palaiminimą, tačiau vėliau A. Brazauskas yra sakęs, kad G. Petriko neprisimena. "Fantazija, kad LDDP turėjo kokių nors ryšių su EBSW", - tai A. Brazausko žodžiai.
Nenori tų dienų prisiminti ir buvęs prezidento patarėjas Vladimiras Beriozovas, ir tuo metu LDDP viršūnėse buvę Gediminas Kirkilas, Juozas Bernatonis ir kiti, nors viešai visą laiką buvo kalbama, kad koncernas EBSW rinkimuose rėmė LDDP. Vėliau šios partijos suformuota Vyriausybė, priimdama šiam koncernui palankius įstatymus ir sprendimus, atidirbo už paramą rinkimuose.
Kalėdamas JAV kalėjime, G. Petrikas buvo labai drąsus ir viešai pareiškė, kad EBSW klestėjimo laikais ne tik mokėjo atlyginimus aukštiems pareigūnams, bet ir nurodinėjo teisėsaugai, kam kelti bylas. Lietuvos žurnalistams, kalbėjusiems su G. Petriku kalėjime, jis buvo pareiškęs, kad kyšius EBSW davė net premjerui ir prezidentui.
Dabar, kai tenka grįžti į gimtinę, G. Petriko drąsa išgaravo. "Dabar esu tvirtai apsisprendęs jokios informacijos nesuteikti", - sakė G. Petrikas. Jį suprasti tikrai nesunku, nes neabejotina, kad aukštus valdžios postus užimantys jo buvę pagalbininkai ir teisingumo išvengę verslo partneriai visomis išgalėmis sieks nutildyti pavojingą liudytoją. O kad jų rankos ilgos, G. Petrikas jau yra pajutęs. 1996 metais jis buvo suimtas ir Lukiškių tardymo izoliatoriuje praleido 4 mėnesius. Atvežtas į Kauno areštinę, jis buvo žiauriai sumuštas. Pats Gintaras pareigūnams tvirtino, kad pargriuvo užkliuvęs kameroje už slenksčio. Tačiau kas gali paneigti, kad pasikėsinimą į jo gyvybę suorganizavo tie antiherojai, kurie bijo dienos šviesos?
