Apsipirkti parduotuvėje tapo savotišku mokslu - reikia žinoti, kurioje parduotuvėje tą pačią prekę gausi pigiausiai, kur didžiausios nuolaidos ar dovanos, kaip naudotis banko kortelėmis. Kad ir kiek daug informacijos sužinome iš čekio, ne visi įrašai juose yra suprantami. Prekybos centrų darbuotojai tikina, jog dėl smulkmenų linkę nesiginčyti ir net nepagrįstus skundus spręsti pirkėjo naudai. Neretai tuo pasinaudoja apsukruoliai.
Vilioja nuolaidos
Anksčiau, kai visur kainos buvo vienodos, pirkdavome ten, kur gaudavome norimą prekę. Dabar, norėdami nusipirkti pigiausiai, turime apsilankyti keliose parduotuvėse. Vienur pigesni pieno produktai, kitur - duona ar mėsa. Kruopščiai skaičiuojantis savo pinigus žmogus neretai prieina prie išvados, jog, ieškodamas pigiausių prekių, daugiau pinigų išleidžia kelionei į parduotuvę, nei sutaupo pirkdamas pigesnes prekes.
Galimybė laimėti kelionę, gauti dovanų ar už vienos prekės kainą nusipirkti du daiktus priverčia pirkėją pakloti gerokai daugiau pinigų, nei buvo suplanavęs. Supratę pirkimo didžiuosiuose prekybos centruose subtilybes, žmonės vis dažniau į parduotuves nešasi planuojamų pirkti prekių sąrašą. Tačiau ir toks savęs tramdymas ne visada leis taupiai apsipirkti.
Dažnam pirkėjui nė į galvą neateina, kad maišelyje pieno yra ne litras, o tik 900 gramų, dideliame indelyje grietinės, ties kuriuo puikuojasi patraukli kaina, viso labo 350 gramų. Daugiausiai pinigų parduotuvėse žmonės palieka per didžiuosius nukainojimus. Galima tik spėlioti, kokia yra tikroji nukainojamų prekių vertė, jeigu apsimoka jas parduoti net kelis kartus mažesnėmis kainomis nei buvo prekiauta iki nuolaidų meto.
Piktina mokesčiai
Dažnas pirkėjas, priėjęs prie kasos, nustemba, kodėl, rinkęsis tik pigiausias prekes, turi tiek daug mokėti. Tik vėliau jis supranta, kad nedidelė kaina - tik iliuzija. Akis apgauna kelių litų ir 99 centų kainos. Pradėjęs studijuoti pirkinių kainas žmogus pajunta nebesuprantąs kai kurių įrašų. Šalia kiekvienos prekės kainos parašyta raidė A arba B. Kas tai yra, žino ne kiekvienas. Prekybininkai ne visada turi laiko aiškinti, kad raide A pažymėtos prekės apmokestintos 18 proc. PVM mokesčiu, o raide B - tik 5 procentais. Neretai pirkėjai užsipuola pardavėjas, piktindamiesi neva prie mokamos už pirkinius sumos pridedamu PVM mokesčiu. Pardavėjoms tenka pasisemti kantrybės aiškinant, kad šis mokestis būna įskaitytas į pirkinio kainą ir atskirai parašomas tik kaip informacija apie tai, kurią dalį nuo bendros kainos sudaro.
„Žaidžia“ kainomis
Dar vienas savotiško gudravimo būdas, įperšant brangesnę prekę, kai ji pastatoma prie kitos, gerokai pigesnės prekės. Dažnas pirkėjas apsirinka ir susigundo nusipirkti gerą nebrangų daiktą, bet tik atidesnieji paskaito, ar daikto pavadinimas ant kainos ir etiketės sutampa. Jeigu tokį neatitikimą pastebėsi tik namuose, tai taps nemalonia staigmena.
Prekybininkai prisipažįsta, kad paskelbę nuolaidas kartais nespėja naujųjų kainų įvesti į parduotuvės kompiuterius. Taip sugundę pirkėjus žema kaina, iš tiesų prekę parduoda už ankstesnę. Abu šie pavyzdžiai prikišamai rodo, kad reikia ne tik atidžiai skaityti visą informaciją kainos lapelyje, bet ir stebėti, kokią kainą „muša“ kasininkė.
Sugenda kortelės
Paprašyta prisiminti dažniausius pirkėjų nusiskundimus, parduotuvės „Rimi“ Klaipėdoje, Liepojos gatvėje, vedėja Alina Idzelytė pasakojo, jog pagyvenusios moterys dažnai piktinasi pamačiusios didesnę nei kitoje parduotuvėje to paties produkto kainą. Tokioms pirkėjoms sunku suprasti, kad dabar kainas reguliuoja prekybos centrų vadovai, o ne gamintojai.
Dažniausi prekybininkų minimi nesusipratimai susiję su atsiskaitymu banko kortelėmis. Laikomos drauge su raktais ar metaliniais pinigais kortelės gali išsimagnetinti. Nebegalėdamas sumokėti kortele pirkėjas pyksta, bet pardavėja jam padėti negali. Kartais nutrūksta elektroninis ryšys tarp banko ir parduotuvės. Tada atsiskaityti kortele nepasiseka. Dar blogiau, jeigu tas ryšys dingsta, kai pardavėja būna pradėjusi kainos nuskaitymo nuo sąskaitos procedūrą. Pinigai nuskaitomi, bet žmogus apie tai sužino tik gavęs banko ataskaitą. Prekybininkai tvirtina, kad susisiekę su banku pinigus grąžina. Tačiau tai atsitinka tik po kelių dienų ar net savaičių.
Pavalgo ir grąžina
Didžiųjų prekybos centrų vadovai teigia, kad dabar galiojantys įstatymai taip gina pirkėją, jog nusipirktą prekę galima grąžinti ar pakeisti neargumentuojant tokio savo prašymo.
„Norfa“ prekybos centro Šilutės plente pamainos vedėja Birutė Semaškienė pasakojo, kad kai kurie pirkėjai piktnaudžiauja savo teisėmis. Žinodami, jog pardavėjams liepta nesiginčyti ir tenkinti pirkėjų reikalavimus, jie reikalauja pakeisti nepatikusį maisto produktą. Pardavėjos pastebėjo, jog neretai produktas būna pirktas prieš keletą dienų. Per karščius pienas ar virtos dešros gabalas gali sugesti per kelias valandas.
„Iki Gausa“ parduotuvės vyriausioji kasininkė Jūratė Stirbienė pasakojo apie žmogų, kuris namuose nusipjauna keletą riekelių dešros, o paskui likusią dalį atneša į parduotuvę priekaištaudamas, jog jam nepatinka dešros skonis.
Dabar parduotuvės kovoja dėl kiekvieno nuolatinio pirkėjo, todėl teigiama, jog dėl nedidelės vertės pirkinių ar neva neteisingai atiduotos grąžos negaišinami kiti eilėje laukiantys pirkėjai, ir konfliktas sprendžiamas nepatenkinto kliento naudai.
Kiekvienu ginčytinu atveju reikia tik turėti čekį bei nusipirkto daikto etiketes.
“Klaipėda” (http://www.klaipeda.daily.lt)
