Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Žurnalistai dirba išsijuosę: jau apskaičiuota ir paskelbta, kurie Seimo nariai per pirmuosius Seimo šimtą darbadienių pasižymėjo ypatingu aktyvumu (dalyvavo diskusijose, reiškė nuomonę dėl balsavimo ar posėdžių vedimo tvarkos, pateikinėjo klausimų pranešėjams ir t. t.), o kurie plenariniuose posėdžiuose sėdėjo it vandens į burnas prisisėmę...
Jei pasiremsime šia statistika, pats didžiausias Seimo plepys - Liberalų demokratų frakcijai priklausantis Julius Veselka. Jam plepumu ant kulnų mina tos pačios frakcijos narys Egidijus Klumbys, mišrios Seimo narių grupės atstovas Petras Gražulis, Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnės pavaduotojas Jurgis Razma.
Julius Veselka per tas šimtą dienų prie mikrofono lenkėsi... per 200 kartų! Tai kažką tikslinosi, tai laidė replikas, pateikinėjo klausimus ar tiesiog išreiškė savo nuomonę. Parūpo sužinoti - gal tamstą žmona namie laiko užčiaupusi, kad darbe taip maga išsikalbėti, išsilieti, pabendrauti, na, trumpai tariant, būti pastebėtam?
- Cha, cha, cha, žmona čia tikrai niekuo dėta, - smagiai kvatodamas paprieštaravo ponas Julius. - Nei ji mane laiko po padu, nei aš ją... Suprasdamas, kaip Lietuva turėtų tvarkytis, tačiau eina visai kitu keliu, kokie korupciniai interesai priimant svarbius įstatymus dažnai ima viršų, aš paprasčiausiai negaliu tylėti! Drebiu tiesiai šviesiai ir taip įvykių eiga suinteresuotus tam tikrus asmenis pastatau į nepatogią padėtį... Na, tikiuosi, kad pastatau...
Ar tokiais "pastatymais" ponas Seimo narys nerizikuojąs užsitraukti tų "tam tikrų" asmenų ar jų aplinkos nemalonę?
J. Veselka vėl smagiai nusikvatoja. Nuo mažų dienų, girdi, nebuvęs bailys - juo labiau toks nesąs sulaukęs šešiasdešimties...
Kaip bebūtų keista, gerbiamas parlamentaras toks aktyvus esąs tik Seime. Už Seimo durų jis tampa neatpažįstamas! Nei traukia kompanijos, nei draugai...
- Aš velniškai mėgstu vienatvę, - prisipažįsta Julius Veselka. - Kur nors miške ar laukuose, vėjui ūžaujant, galiu vaikščioti nuo ryto iki vakaro, su niekuo nebendrauti... Net žmonos šalia nepasigendu... O jei, sakai, kokia blondinė trumpu sijonuku pasimaišytų? Na, jei jau toks variantas pasitaikytų, už save negarantuoju... Taigi man dar tik šešiasdešimt, pati jaunystė mergas mylėt... Juolab kad vyras visų pirma yra medžiotojas ir apsėklintojas... Ką, sakai, daryčiau, jei žmona apie tas medžiokles sužinotų? Oi, ginčiausi iki mirties! Aišku, kad meluočiau... Kokia čia nuodėmė sumeluoti - gyvenimas be melo neegzistuoja!
Po tokių "vienišų pasivaikščiojimų" sugrįžęs į Seimą ponas Julius, kaip pats sakosi, vėl tampa aršiu kariu, kovotoju. O ar karštų diskusijų metu gerbiamam parlamentarui kartais nekyla noras kokiam nesusipratėliui užvažiuoti per marmūzę, tai yra pasikumščiuoti?
- Žinok, man dar baisesnių norų cinkteli į galvą, - atvirauja Julius Veselka. - Kai matau, kas Seime vyksta, kaip aktyviai veikia "povandeninės srovės", dažnai pagalvoju, koks teisus buvo Antanas Smetona 1926-aisiais, kaip visiems netikėliams ir savanaudžiams vietą parodė... Ech, būtų mano valia...
Hm, pats laikas pašnekovą nuraminti - pakreipti kalbą kita linkme. Na, o kas, pono Juliaus nuomone, trukdo pagaliau pradėti reikštis ir Seimo naujokams, kad jie vis dar plaukioja Seimo rūmuose lyg bebalsės žuvys? Ko, pono Juliaus nuomone, šiems trūksta - žinių, kompetencijos ar paprasčiausios drąsos?
- Seimo nariui visų pirma reikia suvokti vieną paprastą dalyką - ko trokšti, kokią valstybę nori kurti, - ima aiškinti J. Veselka. - Žinoma, būtina turėti ir daug žinių, ir aukštą kvalifikaciją. Deja, daugumai Seimo naujokų visa tai tolima kaip Mėnulis... Jie kol kas tik bejėgiškai dairosi į savo lyderį ir jam pataikauja. Nes yra prisitaikėliai ir bailiai. Ko norėti - gimęs višta, ereliu niekada neskraidys...
Kas kas, tačiau ponas Albertas Sereika, išgirdęs tokius kolegos palyginimus, tikrai pyktelėtų...
- Na, nežinau... Aš savo pasisakymų plenariniuose posėdžiuose neskaičiavau, bet, kaip buvo paskelbta, per tas šimtą dienų šešis ar aštuonis kartus buvau įsijungęs į diskusijas, - patikslino Liberalų demokratų partijai Seime atstovaujantis parlamentaras Albertas Sereika. - Argi naujokui tai mažai? Beje, man atrodo, nemažai yra Seimo narių, kurie nėra kalbėję išvis!
Kita vertus, pono Alberto nuomone, tie, kurie daug kalba, dar nereiškia, kad daug dirba. Hiperaktyvumas per priešpietinius Seimo posėdžius visų pirma esą yra populiarumo siekimas. Kodėl, anot Seimo nario, tie aktyviausieji parlamentarai staiga nurimsta po pietų, kai išjungiamos filmavimo kameros?
- Ką, manot, taip lengva prasibrauti prie mikrofono? - išgirdusi klausimą dėl aktyvumo Seimo posėdžių metu stokos, klausimu atsakė Seimo konservatorių frakcijos narė, nepartinė parlamentarė Vida Marija Čigriejienė.
Kas, girdi, iš to, kad užsiregistruoji dalyvauti diskusijoje ar pateikti klausimą - "žalia šviesa" visų pirma yra suteikiama partijų atstovams, pozicijai - opozicijai, o tik po to - pavieniams politikams. Kol tie viršesnieji "išsidiskutuoja" - kitiems, žiūrėk, ir nebelieka laiko.
- Nejaugi eisiu muštis ar plūstis - esu kultūringa, - paaiškino ponia Vida Marija.
- Kaip nesu aktyvi? - nustebo Seimo narė Ona Valiukevičiūtė. - Ką tik sugrįžau iš spaudos konferencijos! Mudvi su Marija Aušrine Pavilioniene tą konferenciją surengėme, apie prekybą moterimis kalbėjome...
Seimo posėdžiuose ponia Ona patvirtino neskubanti aktyviai reikštis. Visų pirma, girdi, reikia įsitikinti, ar esi kompetentingas tą ar kitą klausimą aptarinėti - tik tada šokinėti prie mikrofono. Be to, O. Valiukevičiūtės nuomone, dalyvauti diskusijose - ne Seimo nario darbas. Viskas esą "išdiskutuojama" frakcijose - posėdžių salėje belieka tik pabalsuoti.
Ponia Ona patikino turinti daugybę ateities planų, ruošianti ne vieno įstatymo projektą, taigi netrukus visuomenė turės progų įsitikinti, kad ši Seimo narė - tikrai ne tinginė.
- Jei aktyvumo stoka plenarinių posėdžių metu - nusikaltimas, aš šitą klaidą greitai ištaisysiu, - garantavo viena balsingiausių parlamentarių.
Na, o patys nekalbiausi dabartiniame Seime - Darbo partijos atstovai. Visai nekalbėjusieji per posėdžius - šiai partijai atstovaujantys Stasys Mikelis, Saulius Bucevičius, Vytautas Kamblevičius, Rimantas Bašys, Rimvydas Turčinskas, Mindaugas Subačius ir daug daug kitų. Tačiau kas darbiečiams užčiaupė burnas, taip ir nepavyko sužinoti: tarnybinių telefonų arba niekas nekėlė, arba, išgirdę klausimą, atsiliepusieji pranešdavo... negalį kalbėti...
