Buvusio Sveikatos apsaugos ministro Juozo Oleko klausėme, kaip sekėsi ministrauti, koks įvykis labiausiai įsiminė.
- Man maloniausias ne koks nors vienas įvykis, o ištisa jų grandinė. Pirmiausia - tai apsilankymai kaimo ambulatorijose. Nustebau - kiek daug jų atsinaujinusių, puikiai susitvarkiusių, kiek daug kaime tvarkingai dirbančių žmonių... Tad galiu tiktai pasidžiaugti, kad kaimo žmogui ambulatorijų teikiama medicininė pagalba yra ryškiai pagerėjusi arba gerėjanti. Yra nemažai tokių perliukų. Pavyzdžiui, Viekšnių ambulatoriją būtų galima laisvai paimti ant delno, kaip kažkada apie Šv. Onos bažnyčią kalbėjo Napoleonas, nunešti ir pastatyti kur nors prie Paryžiaus. Paryžiečiai tikrai būtų nustebinti tokia ambulatorija...
- Prisipažinkite, kam per tą laiką pajutote didžiausią simpatiją?
- Vėlgi turbūt mintys persikelia į mūsų kaimą... Galiu pasakyti, kad ten dirbantys medicinos darbuotojai yra kaip perlai - visapusiškai atsidavę darbui, kuria savo lizdus prie ambulatorijų, augina vaikus. Manau, jog jie svajoja, kad jų atžalos irgi baigtų medicinos mokslus ir perimtų tėvų profesijas... Pažįstu tokią Lolitos ir Dainiaus Samuolių šeimą Igliaukoje (Prienų r.). Jie privatizavo kaimo ambulatoriją, kurią renovuoja, kuria savo butą, tvarko aplinką. Neabejoju, kad kažkuris iš Samuoliukų taps mediku ir tęs tėvų tradicijas... Tokie nesiruošia nei į Londoną, nei į Paryžių, netgi nei į Vilnių...
- Bet jūs taip ir neprisipažinote apie simpatiją kokiai nors moteriai...
- Nenorėčiau išduoti savo stiprių ryšių su šeima... Beje, mūsų šeimai šie metai buvo labai sėkmingi. Juozinių proga mano vyresnioji dukra padovanojo pirmą anūką Aloyzą. Tai jau trečias vaikaitis, iki tol jau turėjau dvi anūkes...
- Vadinasi, ne tik jūs laikotės "trijų V" (trijų vaikų) politikos, bet verčiate tai daryti ir savo atžalas...
- Taip, ir labai protestuoju prieš konservatorių siūlomą "dviejų V" (dviejų vaikų - R. P.) politiką. Manau, kad tai blogiausia, ką galima pasiūlyti Lietuvai. Nesvarbu, kad tarp mano draugų ir gerų pažįstamų yra nemažai konservatorių. Vis dėlto negaliu dovanoti, kad jie apsistojo ties dviem vaikais. Reikia didinti Lietuvos gyventojų skaičių. Beje, manau, kad dirbdamas ministerijoje skyriau nemažą dėmesį motinos ir vaiko sveikatos priežiūrai, buvo nemažai investuota į akušerinės tarnybos sutvarkymą, į skyrių steigimą, į greitosios pagalbos automobilius ir t. t., žodžiu, stengėmės sudaryti kuo geresnes sąlygas gimdyti...
- Bet ar jūs žinote, kad kai kurios motinos (dažniausiai asocialios) tik ir gimdo vaikus, kad galėtų pragyventi iš jiems skiriamų pašalpų?
- Iš tiesų, kai kam vaikų gimdymas tampa verslu ir pragyvenimo šaltiniu, bet manau, kad vaikų gimimo skaičiaus didinimo politiką reikia tęsti - didinti neapmokestinamą minimumą turintiesiems vaikų, skirti jiems pašalpas ir t. t. Beje, šiuo metu gimdo vis daugiau moterų, ne tik jaunų studenčių, bet ir vyresniojo amžiaus. Matyt, jau praėjo ta banga, kai visi ėjo į verslą ir šeima buvo atstumta, palikta nuošalyje... Aš didžiuojuosi savo vaikais, vyresniąja dukra, kuri tik baigusi studijas jau augina antrą vaiką... Visada jiems sakau - neapsistokite ties antru vaikų - jų reikia daugiau...
- Na, ką gi, priėjome prie paties rimčiausio klausimo. Ar tiesa, kad taikote į A. Brazausko, kaip Socialdemokratų partijos pirmininko, vietą?
- Manau, kad dabar dar ne laikas svarstyti partijos pirmininko keitimo klausimą... Be abejo, matome, kad ateis toks momentas, kai Socialdemokratų partija turės naują vadovą. Juk negali taip atsitikti, kad partijoje nebūtų kuo pakeisti vieną ar kitą žmogų... Aš iš tiesų dėkingas partijos bičiuliams, kurie siūlo man tokias pareigas...
- Ko ateinančiais metais linkite "Akistatos" skaitytojams?
- Pirmiausia noriu palinkėti geros sveikatos, pakilesnės nuotaikos, daugiau šypsenų. Manau, kad žvilgsnis į gyvenimą per pozityvią vidinę nuostatą gali atstoti daugelį vaistų ir vitaminų... Kviečiu visus pamatyti tuos perlus, kurių mūsų aplinkoje - šeimos ir kolektyvo santykiuose, pasiekimuose - yra labai daug. Iš tiesų tai patys geriausi vaistai ar operacija...
