Sigitas STASAITIS
Ar gali į kitą Lietuvos miestą siųstas vokas su pašto ženklu kainuoti beveik 200 litų? Gali, pasakytų šiaulietė V. Norutienė, nuo kurios sąskaitos tokią sumą nulupo antstolis. "Akistata" pasidomėjo, kodėl antstolių kontoroje taip žiauriai išauga skolos ir kaip jų išvengti.
Tarnauja visoms santvarkoms
Antstoliai - baisūs žmonės. Ko gero, patys baisiausi po policininkų ir troleibusų kontrolierių. O gal net pirmoje vietoje, nes policininkai apsakymuose ir kino filmuose kartais būna geriečiai, tuo tarpu antstolis - visuose kūriniuose paprastai tik neigiamas personažas. Sovietmečiu norint pabrėžti, kokia baisi buvo ikikarinė buržuazinė santvarka, net pradinukų skaitiniuose buvo rašoma apie piktąjį antstolį, iš raudančių tėvų su mažais vaikučiais išsivedusį paskutinę karvutę, kukliai nutylint, jog be antstolių neapsiėjo ir sovietų režimas. Legendinis "Dvylikos kėdžių" personažas Ostapas Benderis iš prasiskolinusio poeto paskutinį jo baldą - kėdę - nušvilpė irgi apsimetęs rūsčiu teismo antstoliu.
Apskritai sovietmečiu antstolių buvo daugiau nei tarpukariu A. Smetonos valdytoje Lietuvoje, daugiau negu dabar. Tačiau sovietiniai antstoliai dirbo lėtai ir blogai, nes buvo lygiavos sistemos aukos - kalnai bylų, išieškosi 10 skolų ar vieną, ras turtą ar ne - alga ta pati. Nors sovietiniai antstoliai dirbo lėtai ir nekruopščiai, net ir tada skolininkai juos keikė, mušė, ne vieną su peiliu pasitiko.
Vokas už 183 litus
Atgavus Nepriklausomybę Lietuvos valdžia tuziną metų kentė kreditorių skundus dėl prasto antstolių darbo ir problemą išsprendė naštą numesdama ant privačių pečių - 2003 metų sausio 1-ąją visos antstolių kontoros privatizuotos. Kadangi privačioje kontoroje niekas nieko už ačiū nedarys, antstoliams už skolų išieškojimą įstatymu įteisintas atlygis, taip pat įvesti mokesčiai už bet kokius išieškojimo veiksmus. To nežinančius piliečius neretai ištinka šokas.
Pernai šiaulietė Valerija Norutienė, sumaniusi pasiremontuoti butą, pavakarę nuėjo į banką, kur turi sąskaitą, pasiimti pinigų. Moteris patyrė šoką sužinojusi, kad jos sąskaita areštuota - tai padariusi antstolio A. Bložės kontora. Buvo jau beveik 17 valanda, lėkti aiškintis buvo per vėlu. Suplanavusi vizitą kitam rytui Valerija visą naktį nemiegojo - žiūrėdama į lubas iki paryčių taip ir neišmąstė, kam ką galinti būti skolinga.
Kitą rytą A. Bložės antstolių kontoroje šiaulietė nusijuokė išgirdusi, kad teismui yra skolinga beveik... 3 litus. Mat bylinėjosi ir bylą išsprendus visai pamiršusi, kad teismas ją įpareigojęs atlyginti teismo pašto išlaidas - sumokėti už voką su pašto ženklu. Tačiau netrukus V. Norutienės juokas nebeėmė - antstoliai iš moters pareikalavo... 183 litų!
Skolų aritmetika kitokia
Valerija bandė piktintis, sakė nemokėsianti, lakstė į laikraščių redakcijas, tačiau nieko nelaimėjo. Kaip ir kitas šiaulietis, įsiskolinęs už butą. Antstoliai skolą išieškojo su procentais, tačiau sumokėdamas paskutinę įmoką vyras suklydo ant pinigų įnešimo kvito užrašydamas 50 centų (!) mažiau, nei privalėjo. Ir ką gi - antstoliai pusės lito skolą dar kartą išieškojo. Iš viso skolininkas neteko - nepatikėsite - 124 litų!
Antstolio padėjėja Violeta Pleskūnienė "Akistatos" skaitytojams sutiko paaiškinti, kaip net vieno cento skola, išieškant ją antstoliams, gali išsipūsti iki kelių šimtų litų.
Tarkim, esate skolingas vieną litą. Jei laiku jo nesumokėjote, dokumentai apie skolą patenka pas antstolį. Nuo tos minutės skola pradeda augti.
Pirmiausia užvedama vykdomoji byla, už ką mažiausias administravimo mokestis (jei skola iki 200 litų) - 30 litų. Tai mažiausiai. Jei tamsta skolingas nuo 3 000 iki 4 000 litų - administravimo mokestis jau 90 litų. Pradėjus išieškoti 30 000 litų - administravimo mokestis 250 litų ir t. t.
Užvedę bylą antstoliai skolininkui siunčia registruotą laišką, kuriuo siūlo atvykti ir mokėti geruoju iškart ar bent dalimis. Jei tamsta apdairus ir gavęs laišką nuskubėjote į kontorą - neteksite 36 litų ir džiaukitės pigiai atsipirkęs. (Sumuokite: 1 litas - skola, 30 litų - administravimo mokestis, 5 litai - už registruotą laišką.)
Skolininkai elgiasi kaip stručiai
Žmonės dažnai bėdojasi antstolių laiško negavę. Beje, raginimai sumokėti policijos ar teismo paskirtą stambią bausmę net nesiunčiamas - o kam? Gali užmiršti žmonos gimtadienį, bet kaip patikėti, jog pilietis užmiršo, kad policija nubaudė stambia bauda, teismas priteisė sumokėti skolą ar alimentus? Tačiau dalis piliečių ir toliau elgiasi lyg smėlin galvą kišantys stručiai, naiviai tikėdamiesi stebuklo, o kai pamato, kad sąskaita ar butas areštuoti, ima lakstyti ašarodami ir keikdamiesi.
Tačiau iki ašarų antstoliai dar atlieka nemažai darbų, kurių sąnaudos taip pat galop gula ant skolininko pečių. Užvedę išieškojimo bylą ir nesulaukę skolininko, antstoliai imasi ieškoti jo turto. Siunčiamos pažymos į "Sodrą" (gal skolininkas dirba, tuomet skola bus išskaičiuojama per darbovietę iš algos), registro ir kadastro įmonę (gal skolininkas turi nekilnojamojo turto - jis būtų areštuotas kaip garantas), į "Regitrą" (gal turi automobilį?), į visus bankus, jų vietinius filialus - gal skolininkas turi santaupų, vertybinių popierių? Pažymų susidaro net keliolika ir už kiekvieną antstolių kontora moka po 5 litus. Taigi prie mūsų 36 litų pridėkime dar riebią šimtinę. Tai ne viskas. Kartais antstoliui reikia vykti aprašyti turtą ar skelbti varžytynes. Kas už tai mokės? Aišku, skolininkas! Valanda antstolio darbo - 60 litų.
Ir tai dar ne viskas. Antstolis, kaip ir visi žmonės, nori gauti atlyginimą už atliktą darbą, tai yra už išieškotą skolą. Mažiausiai 100 litų! Ir dar - 18 litų PVM, kurį paims valstybė. Toks "kuklus" honoraras už išieškotą skolą iki 200 litų. Už stambias surastas skolas antstolio honoraras (ir PVM valstybei) proporcingai didesni.
Tai žinodamas vargu ar kas besistebės, iš kur už kelių litų skolą antstoliai nuplėšė šimtus ir tūkstančius. Sakote, plėšikai savavaliautojai? Nė velnio, tokius įkainius nustatė Teisingumo ministerija įstatymu bei instrukcijomis. Valdininkai rodo į užsienį. Pasak valdininkų, mokesčiai ir antstolių honorarai Europos Sąjungos valstybėse dešimtis kartų didesni.
Sąmokslas su verteiva
Pasiklausius antstolių susidaro įspūdis, kad tai Dievo karvytės. Tačiau žmonės pasakoja ir apie antstolius vilkus avių kailiais.
Vienas kaunietis (pavardė redakcijai žinoma) rimtai prisidirbo - pakliuvo policininkams vairuodamas neblaivus porą kartų iš eilės. Nubaustas tūkstantinėmis baudomis vyras nedarė nieko, nes grynųjų neturėjo. Be reikalo, nes netrukus sužinojo, kad jo butas, kadastro įmonės įvertintas 50 000 litų, areštuotas ir ruošiamas parduoti iš varžytynių.
Netrukus pas prasižengėlį nekviestas atvyko nekilnojamojo turto agentas. Nors apie varžytynes dar nebuvo niekur skelbta, verteiva iš antstolio puikiai žinojo situaciją ir pasiūlė butą nupirkti... už trečdalį kainos. Kaunietis, aišku, pasipiktino, agentą išvijo ir pats surado pirkėją, pasiruošusį mokėti per 40 000. Tačiau užėjus pas antstolį šis pareiškė buto parduoti neleisiąs, jokių dokumentų neduosiąs, kol nebus sumokėta skola. Pirkėjas butą žadėjo pirkti imdamas banke kreditą, todėl sutriko. Bankas pinigų neduoda, kol nėra dokumentų, antstolis neduoda dokumentų, kol nesumokėta skola. Istorija baigėsi tuo, kad pirkėjas susirado kitą butą, o kaunietis tarėsi su tuo pačiu nekilnojamojo turto agentu ir galop nusileido butą parduodamas gerokai pigiau nei jo reali vertė.
Antstolių rūmų, vadovaujamų prezidento Gintaro Matkevičiaus, darbuotojai stebėjosi tokiu antstolio elgesiu ir sakė, kad tai neteisėta. Skolininkas taip pat turi teises ir jei tokia nusikalstamai savanaudiška antstolio veika būtų įrodyta, antstoliui gali būti atimta licencija, jei ne blogiau. Pasak specialistų, antstoliai kartais iš skolininko sąskaitos paima daugiau pinigų, nei galima. Įsiskolinimas už nesumokėtas darbuotojų baudas neturėtų iš viso papulti antstoliams, o būti išieškomas per darbovietės buhalteriją, antstoliai neturėtų imti pinigų iš dirbančių žmonių sąskaitos banke. Dauguma antstolių dirba pagal įstatymus, piktybiškai klaidų nedaro.
Pjudė šunimi ir stumdė
Su antstoliais visgi kone kasdien susiję nusikaltimai. Smurtiniai, nukreipti prieš antstolius. Štai klasikinis pavyzdys.
Grinkiškyje (Radviliškio r.) gyvenantis krautuvininkas ir verslininkas Aleksas Milašius prasiskolino verslo partneriams, "Sodrai", "Telekomui", komunalinių paslaugų tiekėjams ne vieną tūkstantį litų. Nemokėjo ir jam paskirtų didžiulių baudų. Parduotuvei bankrutavus organizavo kitą - diskotekų verslą. Kadangi šokių salės pastatas uošvės, A. Milašius spjovė į kreditorius ir piktybiškai nustojo mokėti. Jis elgėsi taip akiplėšiškai, jog atsisakydavo paimti laiškanešės atnešamus antstolių kontoros laiškus su raginimais atvykti pasikalbėti, pasitarti dėl skolų. Jei kalnas neina pas Mahometą, Mahometas eina pas kalną - Radviliškio antstolių kontoros antstolės Rima Adomaitienė, Rasa Arlauskienė bei Doloresa Petronaitienė prieš metus kartą vakare atvyko į Baisogalą, kai vyko A. Milašiaus surengti šokiai. Antstolės įtarė, kad bus pasitiktos ne su gėlėmis, todėl kartu pasiprašė palydimos dviejų policininkų. Et, jaunos gražios antstolės, nežinojo, kad važiuojant pas A. Milašių nereikia dviejų policininkių. Reikia... kokių dvidešimties! A. Milašius moteris pjudė šunimis, tampė, iš rankų išmušė mobiliojo ryšio telefoną, po to antstoles be ceremonijų grubiai išmetė lauk, pagrobdamas ir pradangindamas segtuvą su dokumentais. Nukentėjo ir atskubėję į pagalba policininkai, kurie tik pasišaukę pastiprinimą suėmė A. Milašių su padėjėju chuliganu. Neseniai A. Milašius, antstoles taip pat stumdžiusi jo žmona buvo nuteisti kalėti bausmės vykdymą atidedant. Tačiau žymiai dažniau skolininkai antstolius vanoja žodžiais ir keršija apdairiau nei A. Milašius - iš pasalų. Kiek anksčiau vienos Šiaulių antstolės automobilis, stovėjęs prieš kontoros langus, buvo apipiltas sieros rūgštimi.
"Skola - ne rona..."
Antstolio padėjėja Violeta mielai patarė "Akistatos" skaitytojams, kaip išvengti nemalonumų:
- Ką žmonės besakytų, jie visada žino apie savo baudas ir skolas, todėl reikia tartis su tuo, kam esi skolingas - gal galima palaukti, gal būtų galima atsilyginti dalimis. Tačiau dalis skolininkų nedaro nieko, kol sulaukia šaukimo pas antstolį. Mes, antstoliai, ne žvėrys. Jei pakviestas žmogus ateina, dažnai susitariame. Tiesa, skolininkui jau tenka sumokėti ir administravimo mokestį, tačiau tik jį. Bet dalis piliečių nieko nedaro tol, kol sulaukia pranešimo, jog turtas aprašomas. Tuomet ir būna daug karčių ašarų sužinojus, jog skola išaugusi kelis kartus.
Tačiau dalis skolininkų turto neturi - gyvena tėvų bute, nedirba. Antstoliai, žinoma, negali tokiam skolininkui nieko padaryti. Tačiau laikinai. Antstolė išdavė dar vieną paslaptį:
- Net išaiškėjus, jog skolininkas turto neturi, užvesta skolos byla niekur nedingsta. Ji padedama į lentyną ir kantriai laukia, nes pagal Senaties įstatymą antstolio pradėtai išieškoti skolai senaties nėra. Praeina keliolika, keliasdešimt metų. Apie skolą seniai pamiršęs žmogus ima gauti senatvės pensiją. Tada antstolis, nuo bylos nupūtęs dulkes, skolą su visais mums žinomais "priedais" išieškos iš pensininko pensijos ar pašalpos. Kas mėnesį po pusę gaunamų pinigų. Taigi geriau gyventi taip, kad problemos nepradėtų spręsti antstolis, o jei pradėjo - nesislapstyti, nes dar žiloje senovėje lietuviai žinojo, kad "skola - ne rona, neužgis..."
