"Akistata", BNS
Nukritus malūnsparniui, Panevėžio rajone, Rojūnų aerodrome, šalia Dubulių tvenkinio, pirmadienį žuvo žinomas lakūnas Vytautas Lapėnas.
Į nelaimės vietą atskubėję gelbėtojai rado nukritusį malūnsparnį, iš jo rūko dūmai. Šalia gulėjo žmogus. Manoma, kad V.Lapėnas žuvo vietoje.
Draugo žūtį matė tik prieš kelias minutes su juo skridęs Algimantas Raupelis. Jo nuomone, Vytauto orlaivį, darantį kairįjį posūkį, bloškė vėjas ir maždaug iš 30 metrų aparatas tenkėsi į žemę. Tai buvo 200-asis Ispanijoje pagamintas tokio tipo skraidymo aparatas, dar vadinamas autožyru. V.Lapėnas prieš tragišką žūtį praėjusį penktadienį su artimaisiais ir draugais atšventė savo 50-metį. Į oficialias sveikinimo iškilmes atvykę V.Lapėno draugai pirmiausia pamatė iš Ispanijos Panevėžin atgabentą naują malūnsparnį, ne vienam pasisekė ir garbės ratą su jubiliatu apskristi. Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas patvirtino, kad V.Lapėnas žuvo skraidydamas Ispanijoje įsigytu malūnsparniu. Jis sielojosi, kad neteko draugo, su kuriuo bendravo 30 metų. Tragiškos nelaimės aplinkybės paaiškės po tyrimo. Ispanijos akrobatinio skraidymo rinktinę treniruojantis V.Lapėnas Lietuvoje būdavo retai - tik per didžiąsias šventes. Į Ispanija jis turėjo išvykti po kelių dienų. Akrobatinio skraidymo meistras viename iš paskutiniųjų savo interviu sakė, kad Lietuvą paliekantis ne todėl, kad čia jaustųsi nevertinamas ir nereikalingas. "Čia profesionaliausi lakūnai, paklusniausi lėktuvai, gražiausios moterys, nuostabiausias pasaulio kraštas. Į Lietuvą baisiai norisi, ypač artėjant šventėms, - sakė V.Lapėnas. - Tačiau Ispanija palankesnė šalis akrobatinio skraidymo sportui, čia saulėta ir šilta visus metus. Lietuvoje žiemą šis sportas sustoja, o Ispanijoje galima treniruotis visus metus. Jei nori eiti į priekį, pertraukų treniruotėse negali leisti".
V. Lapėnas jau buvo patekęs į lėktuvo avariją. 1989 metais Kyviškių aerodrome lėktuvu "Jak-55" atlikdamas akrobatinę figūrą, V. Lapėnas smigo į medžius. Lakūnas apdegė, jam buvo amputuota kairė koja ir rankos pirštai, tačiau jis ir vėl sėdo už lėktuvo šturvalo. "Mirtis anksčiau ar vėliau visus pilotus kabina. Skirtumas tik tas, kad vieni žūva iškart, kiti tik prisitrenkia", - yra sakęs V. Lapėnas. Žinomas lakūnas anksčiau buvo išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą, Seimą, savivaldybių tarybas. Tačiau pagrindine darboviete jis nurodydavo savo įkurtą ir savo vardu pavadintą skraidymo mokyklą. V.Lapėnas aktyviai sportavo, buvo Lietuvos ir Sovietų Sąjungos akrobatinio skraidymo rinktinių nariu, 1989 metais tapo Europos akrobatinio skraidymo čempionu. 2000 metais iki išrinkimo į Seimą jis buvo Vytauto Lapėno skraidymo mokyklos Panevėžio rajone Paįstrio oro uoste pirmininkas. 2002 metais - Lietuvos akrobatinio skraidymo komandos treneris, buvo apdovanotas Dariaus ir Girėno medaliu.
V. Lapėnas - pirmas šiais metais žuvęs lakūnas. Pernai taip pat vėjo aukomis tapo uostamiesčio verslininkas Nerijus Narvilas (39 m.) ir vilnietis Andrius Sinkevičius (39 m.). Vieną birželio šeštadienio pavakarę jie nukrito kildami Klaipėdos oro uoste. Tądien, kai įvyko nelaimė, skristi pajūry išvis nebuvo galima, nes vėjo gūsiai dvigubai viršijo leistiną greitį.
Tik šaltakraujiškumas pernai nuo nelaimės išgelbėjo ir Jurgį Kairį. Jam Klovinių kaimo pievoje pavyko nutupdyti lėktuvą neišleidus važiuoklės.
Užpernai Lietuva neteko 3 pilotų: Aloyzo Šulskio (45 m.), Algirdo Kučinsko (66 m.) ir Huberto Grušnio (45 m.). iš viso nuo 1993 metų Lietuvoje žuvo per 30 pilotų.
