Sigitas STASAITIS
Jei esate keturiasdešimtmetis arba vyresnis ir nepamenate sovietmečiu populiarių kelionių į Latviją, tai nebent kad gyvenote pietinėje Suvalkijoje ar prie Vilniaus. Šiauriau apsistoję mūsų tautiečiai, nesvarbu - Klaipėdoje, Kelmėje, Panevėžyje ar Utenoj, savaitgaliais būriais traukdavo į Latviją. Iki šiol ne vienam burnoje seilės kaupiasi prisiminus rūkytas latviškas strimeles, geltoną riebų sūrį bei juodą latvių duoną. Prisipirkę šių skanėstų, lietuviai dar šluote šluodavo ir Latvijos miestelių parduotuvių lentynas - griebdavo avalynę, drabužius, kitas populiarias prekes.
Žinovai tikina, kad šiandien viskas atvirkščiai - tai latviai atvažiuoja į Lietuvą pigesnio maisto. Be to, jie degalinėse mažiau moka už Mažeikių naftos perdirbimo gamykloje pagamintą benziną ir dyzeliną, degina pigesnę lietuvišką elektrą.
Tačiau juk geriau kartą pamatyti, nei dešimtį kartų išgirsti. Norėdama nustatyti, kas gyvena laimingiau - lietuviai ar latviai, "Akistata" į Rygą pasiuntė žurnalistą, kad pamatytų ir sąžiningai palygintų kainas.
Šimtmečius garsėjo savo pramone
Dar gyvi mūsų žilagalviai pridurtų, kad iš šiaurinės Lietuvos tautiečiai į Latvijos turgus vežimais dardėdavo dar prieš šimtmetį. Kad ir kokiais sumaniais save laikome, Lietuvoje gaminti kaliošus, be kurių neapsieidavo nė vienas pilietis, pradėjome tik 1939 metais pasistatę fabriką Kaune. Tuo tarpu Rygos kaliošų fabrikas savo guminiais "purvabridžiais" garsėjo net nuo 1888-ųjų. Tad humoristinė daina apie "bobas, kurias reiktų atiduoti į Rygos kaliošų fabriką", turi istorinę prasmę.
Sovietmečiu latvių pramonė Lietuvoje turėjo gerą vardą. Visi mūsų greitosios pagalbos mikroautobusai gi buvo latviški, surinkti Jelgavos automobilių gamykloje. Na o kas iš vyresniųjų nepamena latviškų radijo imtuvų "VEF"? Tie imtuvai, kaip ir lietuviški televizoriai "Šilelis", visoje SSRS buvo pagrindinė vestuvių dovana.
Tačiau laikas - kaip vanduo, nutekėjo, nesugrąžinsi. Jam skaitome pranešimus, kad po kelerius metus trukusio galingo Pabaltijo ekonomikos augimo, Latviją krečia stipri krizė, kuri tuoj tuoj iššieps dantis ir mūsų krašte.
Tačiau skeptikai tikina, jog latviai kapstosi geriau. Ką gi, važiuojame palyginti. Šiais laikais tai padaryti labai lengva, nes sienos tarp Lietuvos ir Latvijos vėl nebėra, kaip ir sovietmečiu.
Tais "broliškų respublikų" laikais prie "Lietuvos TSR" - "Latvijos PSR" sienos keliautojams į akis krisdavo nuo tarpukario likę uždaryti maži muitinės namukai. Tik pagal užrašą suprasdavai jau įvažiavęs į kitą valstybę. Vyresni žmonės niurnėdavo, kad valdžia bent šlagbaumą pastatytų. Tegul nuolat pakeltą ir be sargybos - tačiau Lietuvos siena vis būtų rimčiau pažymėta.
Pasienio punktų vėl nebėra
Likimo įgeidžiu po 1991-ųjų sulaukėme išsipildant šiuos lūkesčius. Su kaupu. Buvo pastatyti tokie pasienio punktai, kad kartais net keikėmės laukdami eilėje prie muitinės ir pasieniečių kontorų, pareigūnams rodydami pasus bei nuolat dėl kuo nors užkliūvančius kvailus vaiko kelionės dokumentus.
Greitai bus metai, kaip tarp Lietuvos ir Latvijos vėl jokios sienos. Mašinos kaip sovietmečiu pralekia vos pristabdydamos. Paradoksas, tačiau labiau nei pasienio kontrolės punktai ir užkardos keliautojus labiau stabdo kiti pinigai. Latvių latas - vienas brangiausių Europoje, šiandien jo vertė - 4,9 lito. Keisdami pinigus tunka bankai - tarp lato pirkimo ir pardavimo kainos net 16 centų skirtumas. Mes ėmėme vidutinę lato vertę, nes algas latais gaunantiems latviams nereikia pinigų keisti.
Linksmų plaučių keliautojai pasakoja, kaip, jei vežamas mašinoje užsnūdai, atskirti, kad jau esi Latvijoje. Pasak linksmuolių - reikia pažvelgti į medinius elektros stulpus. Lietuviai įkasę stulpą jį taip ir palieka, o latviai būtinai uždeda mažą skardinį stogelį.
Važiuojant nesunku įsitikinti, kad stulpai iš tikro su stogeliais, tačiau šiandien mums labiau rūpi rimtesni dalykai - pirmiausia - kuro kainos. Pravažiavus kelias degalines abejonių nelieka - benzinas ir dyzelinas Latvijoje kainuoja 5-10 centų pigiau. Kaimyninės šalies vairuotojai truputį pigiau moka ir už automobilių dujas.
Suktos statistikos vingrybės
Kas seniai nebuvo Rygoje - Latvijos sostinės nepažintų. Miestas išgražėjęs, senamiestis "išlaižytas". Tačiau šiandien mes ne pastatais grožėtis atvykome, sukame prie centrinio Rygos turgaus. Šitas tai nė kiek nepasikeitęs - tie patys pilni žmonių milžiniški prekybos paviljonai. Skirtumas tik toks, kad šiandien prie šio turgaus su mašina nemokamai nesustosi - už valandą mesk į parkavimo automatą 1 latą.
Ekonomistai gyvenimo lygį matuoja vartotojo krepšelio, kurio niekas nėra matęs, kainomis. Sudedamos būtiniausių, perkamiausių ir dar bala žino kokių produktų kainos, išvedamas vidurkis ir kažkas lyginama su atlyginimais. Pasak skeptikų, tai statistikos gudrybė. Tas pats, kas skelbti apie dvi šeimas. Viena pietums išsikepusi sutaršė dvi vištas, kita - alkį malšino arbata. Išvada - abi šeimos vidutiniškai suvalgė po vištą.
Žioplinėdami tarp prekystalių ir vitrinų mes matuosime ūkiškai, be jokių krepšelių. Paprasčiausiai palyginsime perkamiausių produktų kainas. Kas lietuvio stalui svarbiausia? Žinoma, duona ir mėsa.
Galima teigti, kad duonos kainos Lietuvoje ir Latvijoje beveik vienodos. "Guminiai", jau kitą dieną sutrupantys batonai - "baltmaize" Rygos turguje kainuoja kaip ir pas mus - 2 litus. "Plyta" neskanios trečios rūšies pilkos spalvos miltų duonos - net puse lito pigiau. Tačiau, jei užsigeisi kepalo kokybiškos juodos duonos - tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje sumokėsi 8 - 11 litų.
Pigesnė - tik silkė
Tačiau, kas šiandien sotus sausa duona? Na, o misti mėsa Latvijoje tikrai brangiau. Pavyzdžiui, kilogramą kiaulienos karbonado Šiaulių turguje nusipirksi už 17 - 18 litų, tuo tarpu Rygoje už tokį pat gabaliuką paklosi 19 - 20 litų.
Paukštienos produktai - lygiai taip pat vienu dviem litais brangesni.
Gal bent žuvis pigesnė? Taip, Rygoje pavyko rasti pigesnės silkės. Kilogramas - tik 4,40 lito. Visos šeimininkės žino, jog Lietuvoje silkės be 7,50 lito negausi, nebent tenkina smulkesnė - "ivasi" už 6,20Lt. Žuvimi prekiavusi Ilzė išdavė paslaptį - pigesnę silkę pusiau nelegaliai tiekia rusai. Visos kitos žuvys, lygiai kaip ir mėsa, litu - dviem brangesnės. Įdomi detalė - Rygoje žuvies prekystaliuose guli ir unguriai, kuriuos Lietuvoje pamatysi tik Nidoje, Palangoje arba ten, kur vaikšto turingi turistai. Jei jus guodžia, unguriai Latvijoje (90 – 120 Lt už kilogramą) pigesni nei Lietuvoje (140 – 160 Lt).
Be mėsos ir duonos stalui būtinos daržovės - bent medikai taip liepia. Žiūrėk kaip nori, bet Rygoje jos gerokai brangesnės. Pomidorai kainavo 3 - 4 litus už kilogramą (2 - 2,50 Lt Lietuvoje), agurkai - 2,20 - 3,20 Lt (pas mus 2 - 2,20 Lt), morkos - 2,50 Lt (Lietuvoje 2 Lt).
Prisigerti - taip pat brangiau
Na o kaip prekybos centruose? Atrodytų, prekybos centruose "Rimi" arba "Maksima", kurių pilna ne tik pas mus, tų pačių produktų kainos turėtų būti vienodos. Nė velnio, mūsų prekybininkai ir čia gręžia brolių latvių pinigines, visos prekės gerokai brangesnės nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, litras pieno pas mus kainuoja 2 litus, Latvijoje "Maksimoje" - 2,36 Lt ir daugiau. Margarinas "Delight" ten 2,60 Lt, pas mus - 2,30 Lt. Dar brangesnis sūris. Ten sūrio lazdelės 5,85 Lt, Lietuvoje - 4,99 Lt. "Svalia" bei "Dvaro sūris" Latvijoje po 5,10 Lt, Lietuvoje - po 4,09 Lt. Pomidorų sultys "Cido" ten 3,25 Lt, pas mus - 2,99 Lt.
Jei latviai perka brangiau, gal bent gyvena linksmiau? Sunkų lyginti alų, nes jo kainos labai įvairios. Tačiau žalia puslitrinė alaus "Carlsberg" skardinė Latvijoje kainuoja 3,30 Lt, kai pas mus prekybos centre - 2,99 Lt. Latvijoje daugiau degtinės rūšių, bet puslitrio kainos, jei ne akcija, kainuoja nuo 18 litų. Turtuoliai moka dar daugiau. "Absoliut vodka", kiti taurieji gėrimai brangesni 5 - 7 litais už tokius pat Lietuvos prekybos centruose.
Jei latviai už viską moka brangiau, tai gal gauna daugiau pajamų? Sulyginti pajamas labai sunku, nes ir ten, kaip ir pas mus, priklauso nuo sugebėjimo save parduoti. Rygiečiai aiškino, kad šiuo metu Latvijoje minimali alga - apie 800 litų, bet už tiek niekas nenori dirbti, nes neišgyvensi.
Lietuviai parduotuvėse pradingę
"Mano darbo stažas - 33 metai. „Gaunu 113 latų (550 Lt) pensiją, todėl esu priversta toliau dirbti, o produktų važiuoti pas jus į Lietuvą, - piktinosi pardavėja Olga."
Moteris papasakojo, kad, jei sovietmečiu latviai keiksnojo parduotuves šluojančius lietuvius, tai dabar patys latviai nukabinę nosis būreliais traukia į Lietuvą pigesnio maisto, o į turgų - ir pigesnių kitų prekių.
"Kainų skirtumai nedideli, kelionės išlaidos juos sulygina, tačiau apsipirkti į Lietuvą daug kas vykstame dar ir dėl pramogos," - atviravo Olga.
Na o kaip lietuviai pirkėjai, ar jų latviai šiandien sulaukia?
"Ne, lietuviai beveik visai dingę, - dūsavo Rygos turgaus pardavėjos. - Žinome, kad dabar jūsiškiai dabar būriais traukia ilsėtis į mūsų Rygos įlankos pajūrį. Pažiūrėkite - kempinguose vien jūsiškiai. Tik bėda, kad jie į mūsų parduotuves beveik neužsuka."
Lietuviai net rūkytų strimelių ir latviškos duonos nebeperka? Pasak prekybininkų, dabar daug juodos duonos į Latviją atvežama iš Lietuvos. Na o strimelių jau pilna ir Lietuvoje, jų seniai visi atsiėdę ir šitos žuvelės visai nebepaklausi prekė.
Persekioja tos pačios bėdos
Rygiečiai pasakojo labai jau mums girdėtas istorijas: statybininkai uždirba po 3-4 tūkstančius litų, bet pastaruoju metu trūksta darbo. Daug jaunimo dirba išvykę į užsienį. Kur? Į tą pačią Angliją, Airiją, Ispaniją.
Latvius persekioja mūsų jau patirtos bėdos - neseniai krito nekilnojamo turto kainos, sustojo statybos. Jelgavoje bei Liepojoje uždaryti cukraus fabrikai, nes Latvija iš Europos sąjungos nebegauna cukraus gamybos kvotų. Laikraščiai, kurių Latvijoje žymiai daugiau išeina rusų kalba, kasdien rėkia apie baisų kaimų augimą, infliaciją. Tikinama, kad ji Latvijoje didesnė nei pas mus Lietuvoje.
"Mūsų laikraščiai rašo, kad Lietuvoje gyvenimas lengvesnis," - tikino daugelis kalbintųjų.
Tad spręskite patys, kurie iš mūsų gyvena geriau. Mes ar broliai latviai, kurie naudoja pigesnę lietuvišką elektrą, degalinėse įsipila pigesnio benzino, tačiau sutaupytus pinigus palieka savo parduotuvėse bei prekybos centruose. Na, o bankininkai bei ekonomistai teigia, kad neverta lyginti - tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje gyvenimo lygis beveik nesiskiria ir išlieka vienas žemiausių Europos Sąjungoje.
(Latvija-1) Sovietmečiu Latvijoje, kaip ir Lietuvoje trūko mėsos. Šiandien - pirkėjų...
(Latvija-2) "Man mėsos kainos prieinamos, - liūdnai juokavo ši latvė pensininkė. - Prieinu, pažiūriu ir nueinu."
(Latvija-3) "Lietuviai? Jie pas mus Rygoje šiandien reti svečiai," - tikino pardavėja Olga.
(Latvija-4) O, jei šios mėsos kainos Rygos turguje būtų nurodytos ne latais, o penkis kartus pigesniais litais...
(Latvija-5) Anksčiau lietuviai iš Latvijos veždavosi juodą duoną. Šiandien gi iš Lietuvos kepiniai plūsta pas kaimynus.
(Latvija-6) Neišpirkta džiūstanti lietuviška duona tampa įkandama Latvijos pensininkų piniginėmis, bet nebeįkandama jų dantims.
(Latvija-7) Pomidorai bei agurkai kone litu brangesni nei mūsų šalyje. Rygos prekybos centruose jų kaina dar aukštesnė.
(Latvija-8) Latvijos prekybininkai gausiai siūlo pigių krapų, kurių kažkodėl trūksta Lietuvoje.
(Latvija-9) Vitaminų trūkumo latviai tikrai nejaučia. Tik latų trūkumą.
(Latvija-10) Mūsų gėda - iš pašalpos neišgyvenantys Latvijos invalidai kaip ir Lietuvoje priversti elgetauti.
(Latvija-11) Vieta - Latvija. Vaizdelis - lietuviškas...
(Latvija-12) Padėvėtų drabužių parduotuvių netrūksta ir Latvijoje.
(Latvija-13) Į prekybos centrus broliai latviai viliojami tais pačiais pigiais triukais.
