• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Amerikoje - gerai. Bet namie - geriausia...

Virginija GRIGALIŪNIENĖ

Kaune studijuojančios draugės Raimonda ir Jorūnė pagal studentiškų mainų programą, praėjusios vasaros pradžioje išvyko padirbėti į Jungtines Amerikos Valstijas. Merginos planavo sugrįžti į Kauną rugsėjo pabaigoje. Prasidėjus rugsėjui, lietuvaitės susizgribo per mažai pamačiusios ir per menkai užsidirbusios, tad nusprendė anapus Atlanto pagyventi dar bent iki šv. Kalėdų... Neseniai jiedvi sugrįžo į gimtuosius namus ir mielai sutiko pasidalinti dar neišblėsusiais įspūdžiais.

REKLAMA
REKLAMA

- Pamatyti, pažinti Ameriką - reikia, bet nuolat ten gyventi niekada nenorėčiau, - pareiškė Raimonda, prisipažinusi, jog, laikinai įsikūrusi Amerikoje, nedideliame kalendorėlyje kasdien braukė dienas, niekaip negalėdama sulaukti, kada ateis metas krautis lagaminus ir vykti atgal.

REKLAMA

Raimondai pritariamai linksėjo ir Jorūnė.

Pirmoji darbovietė nuvylė

Raimonda ir Jorūnė lėktuvu pasiekė Niujorką. Oro uoste merginų laukė darbdavių atstovas. Kelionė automobiliu iki Loch Lyme Lodge vietovės (New Hampshire valstija) truko apie 7 valandas. Lietuvaitės buvo apgyvendintos nedideliame mediniame, kukliais baldais apstatytame vasarnamyje. Čia pat zujo poilsiautojai. Pasak Raimondos, aplinka labai priminė vidutinio lygio lietuvišką kaimo turizmo sodybą. Lietuvaitėms reikėjo tvarkyti turistų namelius, organizuoti renginius, rūpintis poilsiautojų vaikučiais. Kaip dabar prisimena Raimonda, visi šie darbai gal ir būtų buvę pakenčiami, juolab, kad atlyginimas irgi buvo neblogas, tačiau labai liūdino ir greitai netgi ėmė erzinti niūri aplinka. Lietuvaitės jautėsi taip, tarsi būtų atvykusios į tolimą užkampį, gyventų vienkiemyje: aplink - laukai, iki artimiausio miestelio - dvi valandos kelio automobiliu... Lietuvės čia prakentė dvi savaites ir, susikrovusios savo mantą, išdūmė laimės ieškoti kitur.

REKLAMA
REKLAMA

Raimonda ir Jorūnė pasiekė Bostoną. Iš čia kelios valandos kelio taksi, ir lietuvaitės atsidūrė Atlanto vandenyno skalaujamame kurortiniame Hampton Beach miestelyje, labai primenančiame lietuviškąją Palangą.

Darbas darbą vijo

Angliškai puikiai kalbančios, darbo nebijančios lietuvaitės bemat susirado kambarinių darbą viešbutyje. Studentės tvarkė poilsiautojų kambarius, esančius pirmajame pastato aukšte, o gyvenamąjį plotą nuomojosi antrajame aukšte. Dviviečio kambarėlio mėnesio nuomos kaina kiekvienai merginai kainavo po 240 JAV dolerių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaip prisiminė Raimonda, viešbučio administratorė ilgai negalėjo patikėti ir be galo džiaugėsi, jog visus pavestus darbus lietuvaitės atlieka gana greitai ir be jokių priekaištų. Pasirodo, anksčiau čia darbavosi moksleivės amerikietės. Jos be perstojo verkšlendavo, jog labai sunku, ir nuolat ką nors pamiršdavo padaryti. Vėliau lietuvaitės įsitikino, jog drausme ir kruopštumu vietiniai išties nepasižymi. Jie, kaip pasakojo studentės, gali padaryti pravaikštą (neateiti į darbą), o kitądien ramiai pasiaiškinti, jog buvo "labai rimta priežastis". Pavyzdžiui, viena padavėja neatėjo į darbą todėl, kad iš vakaro susipyko su vaikinu; virtuvės darbininkas vyrukas neatvyko į darbą, nes... laidojo pastipusį šunelį; barmenė nepasirodė darbe, nes netikėtai sulaukė svečių... Keisčiausia, jog darbdaviai tokius pasiteisinimus mielai priima, neskiria jokių nuobaudų.

REKLAMA

Kadangi viešbutyje reikėjo dirbti tik pusę dienos, netrukus studentės iš Lietuvos susirado papildomo darbo. Jos įsidarbino tame pačiame kurortiniame miestelyje veikiančio "McDonald" restorano padavėjomis, vėliau - barmenėmis.

- Darbas šiame restorane buvo bene pats pelningiausias, - prisiminė Jorūnė, pasidžiaugdama, jog restorano lankytojai - į kurortą atvykę poilsiautojai - niekada nepagailėdavo arbatpinigių.

REKLAMA

Nustebino atvirumas

Jorūnė prisiminė kartą gavusi net penkiasdešimt dolerių arbatpinigių! Juos lietuvaitei atkišo maždaug trisdešimties metų juodaodis. Kitądien šis vyriškis vėl užsuko į restoraną ir pakvietė Jorūnę į pasimatymą.

- Aišku, buvo baugoka, tačiau nugalėjo didelis noras artimiau susipažinti su amerikiečiais, - prisiminė Jorūnė. - Ne, ne, apie jokią meilę net neturėjau minties!

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak Jorūnės, Džeimsas ją nusivedė į itin prabangų restoraną ir užsakė... sumuštinių. Beje, tokiais patiekalais vaišinosi ir kitos restorane laiką leidusios porelės...

Tačiau labiausiai už viską Jorūnę šokiravo Džeimso atvirumas. Bekriaukšdamas skrudintą sumuštinį vyriškis Jorūnei ėmė smulkiai pasakoti apie savo gyvenimą. Jis, girdi, gyvenąs vienas dideliame name, o šalimais, irgi name, įsikūrę tėvai ir dvi jaunesnės sesutės. Džeimsas iškart pasigyrė turįs nuosavą žuvies perdirbimo įmonę, daug kitokio turto. Ilgai nedelsęs jis užsiminė pastaruoju metu intensyviai ieškąs gyvenimo draugės, labai norįs, kad ji būtų europietė... Kodėl iki šiol moters nesusiradęs? Išgirdusi atsakymą į šį klausimą Jorūnė prarado amą!

REKLAMA

- Šiuo atžvilgiu aš esu labai nelaimingas, - ėmė pasakoti Džeimsas. - Nesiseka man meilėje... Mat turiu sveikatos problemų!

Džeimsas pridūrė vartojąs visus gydytojo paskirtus medikamentus, tačiau, nepaisant to, jam vis dažniau užeinantys agresijos ir pykčio priepuoliai, kurių metu vyriškis galįs padaryti net patį baisiausią nusikaltimą!

REKLAMA

Po tokios atviros Džeimso išpažinties Jorūnė nežinojo, ką daryti - atsikelti nuo kėdės ir bėgti, kiek kojos neša, ar dar palūkėti. Sutrikusi mergina Džeimsui sumelavo, jog reikia skubiai sugrįžti į namus. Vyriškis, žinoma, nustebo, tačiau neprieštaravo. Jorūnė iš restorano išbėgo pamiršusi net atsisveikinti...

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Po tokios netikėtos pažinties su amerikiečiu Jorūnė visą savaitę jautėsi labai prastai, negalėjo net dirbti (už draugę "arė" Raimonda). Mergina labai bijojo su Džeimsu vėl susitikti. Laimė, šis vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo, buvo ne vietinis - tik atvažiavęs į Hampton Beach kurortą pailsėti, tad, jam išvykus, Jorūnės ir paslaptingojo juodaodžio keliai daugiau nesusikirto.

REKLAMA

Jaunimo klubuose - griežta tvarka

Merginos rasdavo laiko ir poilsiui - kelionėms, pramogoms. Dažniausiai jos keliaudavo į Apalačių kalnyno regioną, išmaišė Atlanto vandenyno pakrantę.

Lietuvaites nustebino jaunimo klubuose esanti itin griežta tvarka. Apsaugos darbuotojai įdėmiai patikrina visus įeinančiuosius į klubą. Priklausomai nuo to, kiek klubo lankytojui metų, jam ant rankos riešo užsegama atitinkamos spalvos apyrankė. Jei ši apyrankė - raudonos spalvos, alkoholio nenusipirksi. Kaip žinia, Jungtinėse Amerikos Valstijose alkoholiniai gėrimai parduodami tik asmenims, sulaukusiems 21 metų. Kadangi Jorūnei iki 21-ojo gimtadienio buvo likusios dvi savaitės, jai nepardavė net silpno alkoholinio kokteiliuko!

REKLAMA

Kaip lietuvaitės išsiaiškino, net neverta prašyti, kad klube svaigalų nupirktų vyresnis asmuo. Apsaugos darbuotojai tokius gudručius bemat išsiaiškintų ir "apdovanotų" maždaug 100 JAV dolerių bauda.

Ant rankos užsegtos apyrankės jokiu būdu negalima savavališkai nusegti. Mat jei išeinant iš klubos apsaugininkai ant riešo apyrankės nepamatys, nesugrąžins asmens tapatybės (socialinio draudimo) kortelės, kurią privalu paduoti kaip užstatą įeinant į klubą. Tuomet irgi teks sumokėti baudą.

REKLAMA
REKLAMA

Nors miestelis, kuriame vasaros sezono metu gyveno ir dirbo lietuvaitės, buvo pilnas jaunimo, merginos nėsyk nematė asmenų, geriančių alų ar kitus alkoholinius gėrimus viešoje vietoje - gatvėje, šalia parduotuvės ar paplūdimyje. Pasirodo, už alkoholio vartojimą viešose vietose gresia didelės baudos. Visi tai žino ir nė kiek dėl to nesipiktina.

Ar tarp vietos jaunimo paplitęs narkotikų vartojimas? Raimonda ir Jorūnė sakė su narkomanais nesusidūrusios, tačiau neabejojo, jog tokių asmenų ten tikrai yra. Kartais, girdi, nesuprasi, ar vyrukas - išgėręs ar apsvaigęs nuo narkotikų...

Nepriklausomybės diena - didžiulė šventė

Lietuvaites nustebino amerikiečių patriotizmas, meilė ir pagarba tėvynei. Pasirodo, amerikiečiams liepos 4 - oji, Nepriklausomybės diena, yra viena didžiausių ir gražiausių metų švenčių.

Tą dieną vietos gyventojai esą jaučiasi tarsi pakylėti: pasipuošę, pasitempę šeimomis išeina į gatves, rankose laiko vėliavas, plakatus, skanduoja valstybę šlovinančius šūksnius, dar daugiau šypsosi ir linksminasi. Nuo ryto iki vėlaus vakaro nenutyla nuostabaus grožio fejerverkų saliutai, iki išnaktų tęsiasi koncertai, kitos linksmybės.

REKLAMA

Pasak Raimondos, išgirdę, kad Lietuvos valstybės atkūrimo dieną - Vasario šešioliktąją - nustelbia įsimylėjėlių (šv. Valentino) diena, amerikiečiai tuo vargu ar galėtų patikėti.

Raimonda ir Jorūnė susipažino su viena amerikiete, kuri buvo nemažai girdėjusi apie kruvinuosius 1991-ųjų metų Sausio tryliktosios įvykius Lietuvoje. Šeila esą net apsiverkė, išgirdusi, jog šią dieną prie Parlamento rūmų buvo nuvykusi ir tuomet dar tik septintus metus ėjusi Raimonda su tėveliais, be to, Raimondos tėtis yra gavęs valstybinį apdovanojimą - Sausio 13-osios atminimo medalį...

Tačiau nemažai atsirado ir tokių, kurie apie Lietuvą iš Raimondos ir Jorūnės išgirdo pirmą kartą gyvenime. Užtat daugelis negalėjo atsistebėti, kokios lietuvaitės esančios protingos - galinčios laisvai susikalbėti anglų, rusų bei vokiečių kalbomis! Pasirodo, vietiniams amerikiečiams visai nebūtina mokytis svetimų kalbų - užsienio kalbas renkasi tik savanoriai moksleiviai.

Kas - dirbti, kas - ieškoti vyro

Gyvendamos ir dirbdamos Hampton Beach kurortiniame miestelyje, lietuvaitės atsitiktinai susipažino su Latvijos rusaite Svetlana. Ji - taip pat studentė, iki atvykimo į JAV gyvenusi ir studijavusi Rygoje. Ši mergina lietuvaitėms be jokių užuolankų prisipažino į Ameriką atlėkusi ne užsidirbti pinigų, o... susirasti vyrą ir pasilikti čia gyventi! Svetlana užsiminė, jog Latvijoje jai yra labai sunku: tėvas - miręs, o motina ir dvi jaunesnės sesutės gyvenančios "ant skurdo ribos".

REKLAMA

Pasak Raimondos, Svetlana tiesiog alpo dėl vyriškosios giminės atstovų. Mergina pirmoji vyrus drąsiai užkalbindavo, užmegzdavo pažintis, naujiesiems pažįstamiems tiesiog kabindavosi ant kaklo, nekreipdama dėmesio nei į jų tautybę, odos spalvą ar charakterį, nei į išvaizdą ar amžių. Tiesa, po kelių pasimatymų amerikiečiai nuo Svetlanos dažniausiai nusigręždavo.

Neprarasdama vilties savo svajonę anksčiau ar vėliau įgyvendinti, karštakraujė Svetlana nusprendė patraukti į kitą Amerikos pusę - išskrido į Kaliforniją. Po kelių mėnesių Raimonda gavo iš Svetlanos elektroninį laiškelį, kuriame Latvijos rusaitė gyrėsi tuoj atšoksianti savo vestuves... Neseniai Svetlana atsiliepė vėl - džiūgavo esanti pati laimingiausia pasaulyje moteris, užsiminė, jog jau laukiasi kūdikio...

Amerika nesužavėjo...

Rugsėjo pabaigoje Hampton Beach miestelyje baigėsi kurortinis sezonas, tad studentės iš Lietuvos patraukė darbo ieškoti kitur. Merginos pasiekė Bostoną, įsikūrė priemiestyje. Abi jos ėmė darbuotis auklėmis.

- Amerikoje - gerai, bet namie - geriausia, - lyg susitarusios atsisveikindamos vienu metu prakalbo Raimonda ir Jorūnė, Amerikos visiems laikams neatsižadėdamos, tačiau ir neplanuodamos ten kada nors giliai įleisti šaknis...

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų