Tarp 100 ir 1000 g - meilė artimui, svaiginantis aukštis, genialios mintys ir idiotai, nepastatytas medis, neužaugintas namas ir nepasodintas sūnus.
100 g - jums norisi viską pradėti iš naujo, pirmiausia padaryti stikliuką.
200 g - jus tiesiog pykina nuo meilės artimui savo, ypač jeigu tas “artimas” yra moteris.
300 g - jums atsivėrė akys - juk visi mes esame broliai ir jūs ieškote, kam iš šių brolių perrėžti gerklę.
400 g - visi žmonės - idiotai.
500 g - filosofinė dozė. Smegenys perpildytos genialių idėjų, o liežuvis niekaip negali jų pasakyti lietuvių kalba.
600 g - jūs pakylate nuo žemės į svaiginantį aukštį. Nuo aukščio jus pradeda pykinti.
700-800 g - nieko nebeatsimenate, bet liudininkai teigia, kad būtent jūs viską aplinkui sulaužėte. Vis dėlto jūs paveldėjote prosenelio galiūno genus.
900 g - kyla kankinantis jausmas: kaipgi šitaip - gyvenimas jau beveik nugyventas, o aš dar medžio nepastačiau, namo neužauginau ir sūnaus nepasodinau. Norisi viską keisti iš pagrindų ir atsistoti. “Padavėjau, dar 100 gramų po trečiu stalu. Išgerkime už damas prie šio stalo”.
1000 g - pasaulyje liko vienu degtinės litru mažiau.
