Virginija GRIGALIŪNIENĖ
- Per 25 darbo metus nemačiau taip sušalusių, taip baisiai atrodančių vaikučių, - stebėjosi Prienų rajono ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėja Janina Misiūnienė. - Purvini, šlapi, pusnuogiai, apšalusiais veidukais, rankytėmis ir kojytėmis, alkani... Dar valanda kita, ir jau niekas jų nebūtų pajėgęs išgelbėti...
Tą vakarą vaikų skyriuje budėjo pati vedėja. Apie pusę dešimtos prie Priėmimo skyriaus durų suzvimbė greitosios pagalbos automobilis. Į ligoninę buvo atvežti trys net pamėlę nuo šalčio Anglininkų kaime gyvenančios Valdonės Adamonienės (32 m.) vaikai: penkerių Sonata, dvejų Ingutė ir pernai gegužę gimęs Algiukas. Vaikai vos judėjo, nebuvo įmanoma susikalbėti net ir su vyriausiąja, Sonatėle. O jau drabužiai drabužėliai! Apskretę, įjuodę, gal metus neskalbti - gryni skarmalai... Visi trys - be batukų, nuo pusės - nuogutėliai (matyt, apsišlapinę nenorėjo kęsti dar didesnio šalčio). Ant Ingutės kaktytės - didžiulis gumbas, paakys mėlynas, išmuštas vienas dantukas, sukruvinta lūpytė...
Visų trijų vaikų galvytėse (taip pat ir ant kaklo, kaktyčių) ratais suko įmitusių utėlių būriai... Pašukavusios mažųjų murziukų galvas slaugytojos pakraupo iš siaubo - iš didžiulių šašų galvoje pasipylė galybė šių skaudžiai kandančių gyvių... Prisiėjo skubiai vaikus dezinfekuoti... Skyriaus darbuotojos prinešė mažyliams ir rūbelių, ir žaislų...
Vaikų skyriaus vedėja Janina Misiūnienė iškart puolė rūpintis mažaisiais ligoniukais, nes įtarė, kad jie - jau visai arti komos. Baimindamasi, kad netektų amputuoti apšalusių galūnių, vedėja išsikvietė konsultuoti chirurgą. Mažiesiems iškart buvo prijungtos lašinės, skirta stiprinančiųjų injekcijų.
Visą naktį gydytoja stebėjo Adamoniukų būklę, žiūrėjo, ar normalėja kūno temperatūra.
Tik kitą rytą mažylių savijauta ėmė taisytis, atsistatė odos spalva. Atsigavusi vyriausioji, Sonata, pralemeno labai norinti valgyti... Tą patį pakartojo ir jaunesnė jos sesytė Ingutė, o broliukas tik gailiai dejavo - jis dar nemoka šnekėti...
Kadangi aiškiai buvo matyti, kad vaikai išbadėję, iš pradžių jie buvo maitinami tik skysčiais, per lašines. Kai vėliau paragavo skiestos košytės, pradėjo vemti. Taip, anot gydytojų, nutiko todėl, kad sureagavo ilgą laiką buvę tušti jų skrandukai... Išvydę maistą vaikai jį, anot slaugytojų, ne valgė, o tiesiog ryte rijo, nenorėjo atiduoti net ir tuščios lėkštutės! Ir vis prašė dar...
Kiek įsidrąsinusi Sonata prisiglaudė prie skyriaus gydytojos ir pasiprašė čia būti palikta visam laikui. Nenorinti pas mamą, nes, girdi, ši labai mušanti... Kai gydytoja pasiteiravo, ar ši nežinanti, kur jos mamytė, Sonata atsakė: "Pas tėvelį". O tėvelis, girdi, pas mamytę...
Greitąją pakvietė kaimynai
Greitąją medicinos pagalbą į Valdonės Adamonienės namus pakvietė kaimynai. Jie ilgiau negalėjo tylėti, kai sužinojo, kad mažų vaikų motina jau kelinta para negrįžtanti namo, mažylius palikusi vienui vienus. Įėjusios vidun (temperatūra nekūrentoje troboje - vos keli laipsniai šilumos) felčerės vaikus rado sugriuvusius ant grindų, kad būtų šilčiau, prisiglaudusius vienas prie kito. Vyriausioji, matyt, buvo lindusi pasišildyti į nekūrentą krosnį, nes jos rankytės, veidukas ir visi rūbeliai buvo lipte aplipę pelenais, suodžiais...
Kitą vakarą į Vaikų ligų skyrių įplaukė Adamonių motina. Išsidraikiusiais plaukais, su "fanaru" paakyje. Dvokianti iš tolo. Kaip ir vaikai, utėlėta... Prisiėjo ir ją kišti į vonią, vaistais trinkti galvą...
Išvydę motiną vaikai ne puolė jai ant kaklo, o... pradėjo nesavais balsais klykti! Kaip sakė skyriaus darbuotojos, mažyliai rėkė taip, tarsi būtų išvydę patį velnią... Motina šiaip ne taip juos nuramino...
Vėliau Valdonė Adamonienė pasiteisino iš namų buvusi "trumpam - vienai parai - išėjusi", o mažus vaikus palikusi saugoti savo broliui (jis neseniai grįžęs iš įkalinimo įstaigos). Kur šį velnias išnešęs, girdi, nežinanti - gal "atsižymėti" į policiją?
- Noriu vaikus auginti pati, - išvydusi "Akistatos" žurnalistę, iškart savo veidą nuo fotoaparato objektyvo vaiku prisidengė Valdonė Adamonienė. - Daugiau taip nebus...
Moteris kūkčiodama prasitarė gyvenanti labai skurdžiai, nes iš valstybės už vaikus gaunanti labai menką (!) paramą (mūsų turima informacija, beveik po 500 litų kas mėnesį, o anksčiau gaudavo po 800 litų), darbo nesusirandanti.
Kas tokią priims? Anot kaimynų, išsituokėlė Valdonė - "baisi pijokė", vaikus nuo pirmo pasitaikiusio vyro tik ir gimdanti dėl pajamų! Antai du vyresnieji jos sūnūs - trylikametis Deimantas ir vienuolikametis Gintaras - globojami valstybės, gyvena ir mokosi Prienų specialiojoje mokykloje internate, tad jiems negresia jokie pavojai. O štai mažiausieji dažnai paliekami vieni, be kriaukšlelės duonos ar šlakelio pieno, penkiametės Sonatos priežiūrai...
Kad vaikams pas motiną - ne pyragai, patvirtina ir Sonatos elgesys, mąstymas, kalba. Sustiprėjusi mergaitė kitądien gydytojoms ėmė pasakoti "gyvenimiškas istorijas". Gulinti esą namuose girta ir girdinti, kaip kažkas sakąs: "Aš tave papjausiu..." Vėliau, tarsi kliedėdama, Sonata tvirtino išeisianti gyventi į mišką, ten paruošianti vaikams valgyti...
Žinojo, bet tylėjo
Pamačius tokius apleistus vaikelius nori nenori peršasi vienintelė išvada: dėl to, kad jie vos nenumirė nuo šalčio ir bado, kalta ne tik netikėlė jų motina, bet ir rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba, Jiezno seniūnija. Tiesa, vaiko teisių gynėjos patvirtino, kad V. Adamonienės šeima "seniai buvo žinoma, seniai įtraukta į probleminių šeimų sąrašus", tačiau argi tuo viskas ir pasibaigia? Ir nors jos tvirtino, kad socialiniai darbuotojai pas V. Adamonienę apsilankydavo labai dažnai, sunku tuo patikėti. Juk utėlės per porą dienų neprisiveisia, rūbeliai per trumpą laiką iš šviesių nepavirsta į juodus, sudriskusius skarmalus...
Sužinojęs apie tokį sukrečiantį vaikų nepriežiūros faktą sunerimo ir pats Prienų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Vincas Bisikirskas. Pasak pareigūno, visą medžiagą apie netikėlę motiną toliau tirti artimiausiu metu perims prokuratūra, o šitaip vaikus palikusiai ir, kaip įtariama, sumušusiai motinai teks griežta atsakomybė - jai turėtų būti iškelta baudžiamoji byla.
