(Pamąstymai prie puodelio kavos)
Nuolat žiūrint televiziją, klausantis radijo ar skaitant spaudą jau nieko nenustebina faktas, kad Lietuvoje apšaudomi ir žudomi nusikalstamo pasaulio atstovai. Tačiau, kaip neslėpė pareigūnai, kai pernykščio balandžio 19-ąją prie savo namų buvo nušautas "Šatinių" grupuotės lyderis Artūras Šatas (33 m.), tai buvo pirmas atvejis, kai žuvo asmuo, susijęs su Kaune, "daktarų" tėvonijoje Vilijampolėje, veikiančiomis nusikaltėlių grupuotėmis. Netoli namų jo laukė du ant akių užsimaukšlinę kepures vyriškiai. Kaip buvo vėliau nustatyta, žudikai du šūvius A. Šatui paleido į galvą, tris - į nugarą. Manoma, kad veikė profesionalai, kadangi vienas šūvis - kontrolinis - buvo paleistas nusikalstamos grupuotės lyderiui į galvą. Pareigūnai turi ne vieną šios mirties versiją. Pavyzdžiui, kad su A. Šatu galėjo susidoroti jo sėbrai, nes buvo itin padidėjusi 32 metų Raimondo Kunicko-Plikio įtaka. Nužudytasis buvo ūmaus charakterio. Gal ir tai turėjo įtakos tokiai jo gyvenimo baigčiai? A. Šatas turėjo kriminalinę praeitį ir pareigūnams buvo žinomas. Vilijampoliečiui ne kartą buvo taikomi Organizuotų nusikaltimų užkardymo įstatymo (ONUĮ) apribojimai. Nužudymo metu A. Šatui buvo paskirtas namų areštas. Beje, šis kaunietis ir jo bendras Tomas Tumasonis "pasižymėjo" prieš trejetą metų. 1999-aisiais nužudytasis ir T. Tumasonis-Pomidoras, padauginę alkoholio, sukėlė muštynes Vilijampolėje įsikūrusiame "Taurelės" bare. Priežastis buvo labai paprasta - baro savininkas pagailėjo jiems už ačiū įpilti degtinės. Tą patį vakarą abu atsidūrė Dainavos mikrorajone ir muštynes sukėlė kitame bare. Atvežti į Dainavos policijos komisariatą vyrai ne tik apsižodžiavo, bet ir susistumdė su čia budėjusiu pareigūnu. Už tokius poelgius abu buvo nuteisti dėl piktybinio chuliganizmo ir pasipriešinimo policijos pareigūnams. Derėtų nepamiršti, kad nesnaudžia ir pareigūnai. Kauno miesto VPK ONTT pareigūnams pavyko sulaikyti vieną iš senųjų "daktarų", 40 metų Stanislovą Ivanauską-Psichą, platinusį netikrus JAV dolerius. Tąkart pas jį buvo rasta net 2 000 padirbtų "žaliųjų". Už valstybinio turto vagystę Psichas jau buvo ragavęs valdiškos duonos. Teisėtvarkos pareigūnai neslepia, kad 1987 - 1989 metai - Kauno nusikaltėlių gimimo metai. Šis miestas visada buvo kooperatinės prekybos lyderis. 1989-aisiais už turto prievartavimą buvo iškelta pirmoji baudžiamoji byla, suimta vienuolika šiuo nusikaltimu įtariamų "daktarų". Manoma, kad bene didžiausias nusikaltėlių pasaulio "oratorius" buvo tuometinį Kauno politechnikumą baigęs tris kartus teistas Rimantas Ganusauskas-Mongolas. Manoma, kad 1993-iaisiais Vilijampolės banditai buvo "apmokestinę" daugiau nei 70 procentų įvairių miesto verslininkų įmonių. Tarp "daktarų" buvo ir Andrius Jankevičius-Pšidzė. Įkūręs savo firmą, jis kurį laiką nesunkiai vertėsi alkoholio kontrabanda. Nepamiršo ir turto prievartauti. Dėl pastarųjų veiksmų jam ir sėbrams buvo iškelta baudžiamoji byla. Tik Pšidzė netikėtai dingo. Jau aštuoneri metai...
Matyt, su nostalgija "daktarai" vis dar prisimena 1990 - 1992 metus, kai visi drauge rinkdavosi į tuometinį "Vilijos" restoraną, vėliau pavadintą "Villula", kuriame pirmą kartą viešai buvo sušoktas striptizas. "Villula" garsėjo ir tuo, kad nusikaltėliai nepamiršo vietinių miesto vargšų - juos čia reguliariai geranoriškai maitindavo. Prieš devynerius metus restorane įvyko garsiai nuskambėjęs susišaudymas, kai laimingo atsitiktinumo dėka mirties ir kulkų išvengė Henytė, Goga, Siauras ir Luras. Iki šiol paslaptis gaubia ir 1996-uosius. Ar tada, per Naujųjų metų šventę, buvo sumušta ir aliejumi apipilta žymi dainininkė Džordana Butkutė, ar ne? Vėliau "Villula" pradėjo nykti, dabar, niekam ne paslaptis, ji užmiršta, apleista ir niekam nereikalinga. Ne ką geriau gyvena ir "daktarai". Dingęs be žinios R. Ganusauskas paskelbtas mirusiu. Kaip ir Iliodoras Popovas-Popas, kuris, beje, kaip ir kiti "daktarai", 1993 metais per žmonas buvo "Villulos" akcininkas. Neaišku, kur Pšidzė. Tiesa, 1996-ųjų vasarą jis dar slapstėsi viename uždarame Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities kariniame miestelyje. Prabangiai gyvenusio nusikaltėlio pareigūnams sulaikyti nepavyko. 2000-ųjų lapkričio 22-ąją Prienų rajono Išlaužo kapinėse buvo palaidotas V. Siaurusevičius. Jis mirė nuo širdies nepakankamumo Nidoje, savo uošvės bute, kur jį lapkričio 18 dieną rado žmona Asta. Dėl piktnaudžiavimo alkoholiu mirė ir kitas Vilijampolės grupuotės narys Vilhelmas Brudersas. 2000-ųjų gruodžio 12-ąją trisdešimtmetį atšventęs vyriškis policijos operatyvinėje įskaitoje buvo nuo 1998-ųjų. Nebėra gyvo ir kasos uždegimu sirgusio Vidmanto Jeniselio-Jaučio. 1998 metais Kauno II ligoninėje mirė A. Brusokas-Štrausas.
Vartant spaudą derėtų patikėti, kad Kauno teisėsaugininkai pastaruoju metu aktyviausiai taiko ONUĮ, demaskuoja nusikaltėlius. Štai Šilainių mikrorajono gyventojai gali ramiau atsikvėpti, kadangi policijos pareigūnams pavyko operatyviai sulaikyti nusikaltėlių grupuotę, per naktį spėdavusią "pasisvečiuoti" penkiuose butuose. Ar ne "fantastika": kai kuriuose - net po keletą kartų! Vagiliaudavo Jotvingių, Šarkuvos, Rasytės gatvėse. Norėdami įsitikinti, ar šeimininkų nėra namuose, ilgapirščiai iš pradžių tarpduryje prikaišiodavo saulėgrąžų sėklelių. Po kurio laiko sugrįžę apžiūrėdavo, ar durys nebuvo varstomos. Sulaikę jau už vagystes ir plėšimus kartą teistą 28 metų Liną Grigaliūną, 31 metų Vadimą Tenkovą ir 27-erių Valdą Sinkevičių, nustebo net visko matę pareigūnai. Vagilių butai buvo paversti daiktų sandėliais. Nesėkmingas bandymas nureketuoti taksistus baigėsi ir 27 metų Arūnui Lizaičiui-Šerniui bei jo sėbrui Tomui Martusevičiui. Kai jie septynių firmų taksistų pareikalavo kiekvieną mėnesį sumokėti 500 litų duoklę, šie kreipėsi į pareigūnus. Taip norimų 500 litų vilijampoliečiai plėšikai ir nepamatė. Užtat abiem iškelta baudžiamoji byla už vairuotojų reketavimą.
Kaune, suprantama, nusikaltėlių gaujos veikia ne tik Šilainių ar Vilijampolės mikrorajonuose. Neabejoju, kad darbo stoka nesiskundžia ir Centro, Žaliakalnio, kitus gyvenamuosius mikrorajonus aptarnaujantys policijos pareigūnai. Dabar, matyt, būtų pats metas parašyti, kodėl "užverčiau" įvairių nusikaltėlių pavardėmis. Mes labai dažnai keikiame policijos pareigūnus. Dėl to, kad iškviesti neįstengė operatyviai atvykti; kad mus už kažką nubaudė; kad "atskaitė" moralą ar grubiai, neprofesionaliai su mumis pasielgė. Deja, faktas tas, kad šiems vargšams tenka kovoti ne tik su eiliniais gatvės chuliganais ar neblaiviais gyventojais, bet ir su "stambiais banginiais". Absurdiška, kai mūsų valdžios vyrai nemato, kaip "tvarkingai" gyvena pareigūnai: sėdi šimtą metų remonto nemačiusiuose kabinetuose, vairuoja išklerusias, vos bepakrutančias transporto priemones ir t. t. Dažnas jų skundžiasi mažu, jų tarnybos neatitinkančiu atlyginimu. Matyt, ne vienam policininkui atlygio už darbą iš tiesų nepakanka, nes įsivelia į korumpuotą veiklą.
Kitas klausimas - ar iš tiesų giliai širdyje net ir patys sąžiningiausieji vis dar tiki geresne materialine (kartu ir moraline) savo ateitimi. Tad ar ne laikas valdžios vyrams sukrusti ir realiai pažvelgti į šiandien teisėtvarkoje susidariusią padėtį? Lyg toje dainoje (iš "Velnio nuotakos"), policininkai "alkani ir basi giesmes gieda" ir nusikaltėlius vis dėlto sugauna.
Remiantis statistika, per metus šalyje įvykdoma apie 80 000 nusikaltimų. Per visus Lietuvos nepriklausomybės metus nuo nusikaltėlių įvairiais būdais nukentėjo maždaug kas trečias šalies suaugęs gyventojas. Konkretus siūlymas: gal retkarčiais seimūnai ir Vyriausybės atstovai taip pat įsijaustų į eilinio gyventojo vaidmenį ir, užuot organizavę ar dalyvavę eiliniame baliuje (priėmime, jubiliejuje ir pan.), pareikštų norą ir "paiškylauti" su policijos rėmėjais? Gal po tokių išvykų šalies biudžete atsirastų šiek tiek daugiau lėšų šiai kažkodėl visų pamirštai tarnybai?..
Robertas P. iš Kauno
