Adomas Mosadas
Įdomių žmonių dirba "Akistatoje": ir rašytojų, ir dramaturgų, buvo net vienas mėgėjas šokinėti iš važiuojančio redakcijos automobilio bei nuo laiptų ant galvos. Tačiau niekas nė neįtarė, jog laikraščio korespondentas Šiauliuose Sigitas Stasaitis - užverbuotas užsienio žvalgybų agentas, veikiantis prieš Lietuvos valstybę. Pirmas tai pajuto Šiaulių apygardos teismo pirmininkas V. Birbilas ir įspėjo budrius Valstybės saugumo departamento agentus.
- Paprašytume pas mus užeiti, - paskambinęs "Akistatos" korespondentui S. Stasaičiui pakvietė Valstybės saugumo departamento Šiaulių apygardos pareigūnas. - Reikia išsiaiškinti vieną labai svarbų klausimėlį.
Kadangi korespondentas S. Stasaitis yra daug kur prisidirbęs, į Saugumą pėdino su baime. Vis dėlto vyras tikėjosi, jog ir šį kartą išsisuks.
- Prisipažink, kam dirbi? - saugumiečiai iškart jautį griebė už ragų.
"Jautis", t. y. S. Stasaitis, apsimetė kvaileliu ir išpyškino dirbąs "Akistatai" bei jos vyriausiajam redaktoriui, tačiau ne ant tokių pataikė!
- Klausiame, kokiai užsienio tarnybai parsidavei?! Kas užsako straipsnius? Kas inspiruoja veikti prieš Lietuvos valstybę? Kalbėk geruoju, mes viską žinome!
Rūstūs kostiumuoti pareigūnai paaiškino, jog "Akistata" bus ne šiaip sau rašiusi, jog Šiaulių apygardos teismo pirmininkas V. Birbilas neina į pensiją, o imituoja, jog nagrinėja Lietuvos priešo P. Raslano, prisidirbusio Antrojo pasaulinio karo metais, bylą. Apie save perskaitęs V. Birbilas tuoj pat suraitė pareiškimą Saugumo departamentui. Teisėjas parašė rūpinąsis ne savo kėde, o šalies saugumu, todėl publikacijose įžvelgiąs sąmokslą ne tik prieš jį, bet ir prieš visą šalies teisingumo sistemą.
Panaudojus psichologinio poveikio priemones (griežtai liepta prisipažinti), žurnalistas praskydo ir "liustravosi". Jis ne tik prisipažino 1973 metais buvęs užverbuotas savo pionierių būrio tarybos pirmininkės Zojos, bet ir išklojo visą agentų tinklą. Pirmiausia jis paminėjo savo įkvėpėjos, įvairių stilių bei žanrų žurnalistės Laimos Peleckienės (slapyvardis - Agentas Gudrutis) pavardę. Minėjo ir Liną Garbenį (pravardė - "Gėjus pas nepilnametę"). Ką dar įskundė, S. Stasaitis nesako, nes bijo keršto - drebėdamas aiškina, kad "jų rankos ilgos".
