Irena ZUBRICKIENĖ
Kauno apygardos teismas paskyrė aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę Kazlų Rūdos miesto (Marijampolės apskr.) gyventojui Juozui Simniškiui (59 m.), kuris vienu peilio dūriu per staigų konfliktą nužudė kartu gyvenusį savo uošvį Antaną Rabikauską (77 m.).
Abu vyrai - našliai. Prieš kurį laiką mirus Juozo Simniškio žmonai Julijai, šiosios tėvas Antanas Rabikauskas taip ir pasiliko gyventi žento ir dukters name. Kaimynų teigimu, bedarbių žmonių pastogėje ir anksčiau būdavo išgertuvių bei triukšmo, tačiau kai vyrai teliko dviese, girto šurmulio dar padaugėjo. Įsilinksmindavusius tėvą ir senelį, anot vietos policijos pareigūnų, "prilaikydavo" kartu gyvenanti Juozo Simniškio dukra.
Lemtingąjį praėjusių metų gruodžio 27-osios vakarą Juozo dukra buvo išėjusi pas savo draugą. Namuose likę vyrai turėjo svečių - per Kūčias ir Kalėdas buvo girtauta jau ne pirmą dieną. Baigėsi tuo, kad rytą uošvis Antanas Rabikauskas vakarykščių sugėrovų buvo aptiktas namuose nebegyvas. Iš pradžių buvo manoma, kad vyriškis miręs dėl kokios nors ligos ar tiesiog "pervargęs" nuo daugiadienių išgertuvių, tačiau teismo medicinos ekspertas, apžiūrėjęs kūną, aptiko gilią durtinę žaizdą krūtinėje.
Pareigūnai iškart sulaikė nužudytojo žentą Juozą, kuris prisipažino išvakarėse vienu mostu bandęs nutildyti neva įkyriai vis bambėjusį girtą uošvį. Anot Juozo, tuo metu jie namuose buvo tik dviese - abu buvo pamiegoję po išgertuvių ir nutarę pasigaminti valgyti. Juozas ruošėsi keptis žuvies. Jis kaip tik darbavosi peiliu, kai dar neišsiblaivęs uošvis nesustodamas ieškojo priekabių. Neapsikentęs žentas, praradęs kantrybę, dūrė Antanui rankose laikytu peiliu. Smurtu "užgesinusiam" uošvį Juozui tuo metu neatrodė, kad jis galėjęs Antaną rimtai sužaloti.
Juozas nuoširdžiai apgailestavo dėl uošvio mirtimi pasibaigusio kruvino konflikto ir tikino, kad žudyti senuko jis tikrai nenorėjo. Įtariamasis pasakojo, kad su Antanu jis labiausiai pykdavosi dėl gyvenimo bendroje pastogėje. Šis konfliktas sustiprėjęs po Juozo žmonos mirties. Nuo tada uošvis žento name gyveno nuomininko teisėmis - mokėdavo už pastogę. Kai tik vyrai prisigerdavo, abu išliedavo susikaupusias nuoskaudas.
