40 000 kilometrų maratonas

Japonijoje budistų kunigas po septynerių metų pagaliau baigė 40 000 kilometrų bėgimo maratoną. Pagal nubėgtus kilometrus, Genšinas Fudžinamis apibėgo aplink žemę vilkėdamas tik baltą mantiją ir šiaudinius sandalus. Tik 46 vadinamieji "maratonų vienuoliai" iš Tendajų sektos yra ištvėrę šį ritualą, kurio šaknys siekia net VIII amžių. Ritualas yra atliekamas Hijaus kalnuose. Paskutinis dvasininkas grįžo iš maratono 1994 metais. Tradiciškai vienuoliai, neįstengiantys įveikti maratono, turi pasikarti ar nusismeigti. Pirmus trejus metus vienuoliai turi po šimtą dienų keltis vidurnaktį, melstis ir bėgti 30 kilometrų trasą aplink Hijaus kalną. Bėgdami jie privalo sustoti 250 kartų ir sukalbėti po maldą. Su savimi galima neštis tik žvakę, maldaknygę ir maišelį vegetariško maisto. Kitus dvejus metus vienuoliai turi jau bėgti po 200 dienų per metus ir atlikti tas pačias apeigas. Sunkiausias etapas būna penktaisiais metais, kai vienuoliai turi sėdėti ir giedoti mantras devynias dienas iš eilės be pertraukos nevalgydami, negerdami ir nemiegodami. Šis periodas vadinamas "doiri". Šeštaisiais metais vienuoliai turi nueiti po 60 kilometrų per dieną ir taip - šimtą dienų. Septintaisiais (paskutiniais) metais šimtą pirmųjų dienų jie nueina po 850 kilometrų, kitą šimtą dienų - tik po 30 kilometrų ir galiausiai grįžta į Otsu miestą, esantį už 255 kilometrų, kur pasitinka būrys garbintojų, laukiančių vienuolių palaiminimo.