Boleslovas Dačiulis
DZINGULIUKAI
Dzingul-dzingul dzinguliukai
Demokratijos šaly...
Už Europą kliuku-kliuku.
(Neišgerti negali!)
Išsipildys mūsų siekiai,
Nebeliks blogų laikų.
Jau atriektos tokios riekės,
Kad apžioti bus sunku!
O kol kas, Dievulis mato,
Palaidi visi galai!
Dzinguliuoja be sarmatos
Net ir pieno reikalai.
O kol kas žmogeliai sako:
Gal dangaus čia aplaidžia?
O galbūt visai apako
Dzinguliuojanti valdžia?
Vis dar kuria Seimo dėdės
Daug įstatymų keistų.
Nors balsuoja tuščios kėdės,
Bet vis tiek balsų apstu.
O kol kas dar oligarchai
Krauna sau ne vien turtus:
Perka valdžią, perka tvarką
Ir, beje, advokatus.
O kol kas ministrai mainos,
Bet ir vėl seni veidai...
Dzinguliuoja senos dainos
Ir tie patys pažadai.
Dievaži, dar neišmokom
Tempti girgždančius ratus.
Užtat pensijos pašoko
Porą litų per metus.
Dar vadovai korumpuoti,
Dar piketai ant kelių,
Dar kol kas bernų kampuotų
Daug daugiau nei apvalių...
...Nors kol kas dar širdį sopa,
Bet netrukus bus gerai:
Apipulsime Europą
Kaip kopūstų amarai!
Dzingul-dzingul dzinguliukai,
Pagyvensime tada!
Iš raityto buteliuko
Gersim viskį su soda!
* * * Mes Europon beveik nupėdavę...
Ak, kad tik nenutiktų staiga:
Davė tam ir anam, regis, davė.
O mažiukams? Mažiukams - špyga!
