Dilgėlinė - varginanti liga
Pasak Kauno uždarosios akcinės bendrovės "Medidermas" gydytojos dermatologės Daivos Stanienės, dilgėlinė - varginanti alerginės kilmės liga, kurios ryškiausia klinikinė išraiška yra bėrimai kūno odoje. Ši liga, anot gydytojos, nesiejama nei su lytimi, nei su amžiumi - ja gali susirgti tiek vaikai, tiek suaugusieji, tiek vyrai, tiek moterys.
Dilgėlinė - palyginti dažna liga. Ja, kaip teigiama medicininėje literatūroje, serga apie 20 procentų gyventojų. Pagrindinis simptomas - odos niežėjimas, įvairaus dydžio (nuo 5 milimetrų iki 10 centimetrų skersmens) pūkšlinis odos (kartais ir gleivinių) išbėrimas, primenantis dilgėlės sudilginimą.
Ta pūkšlė pakyla virš odos, būna įvairios formos, raudonos ar balsvos spalvos, ją smarkiai niežti. Tokių bėrimų gali atsirasti labai staiga, o po kelių ar keliolikos valandų be pėdsakų pranykti.
Purių audinių srityje (veide, lytiniuose organuose) atsiranda gilūs, stambūs, niežtintys infiltratai.
Dilgėline sergantys ligoniai dažnai skundžiasi prastesne savijauta, bendrais negalavimais, sąnarių, galvos skausmais, pykinimu, vėmimu, galvos svaigimu. Juos gali krėsti šaltis, gali pakilti kūno temperatūra.
Yra išskiriamos kelios dilgėlinės formos: ūmi, lėtinė (recidyvuojanti) ir sukelta fizinių veiksnių (nuo karščio, šalčio, saulės ar kt.).
Dilgėlinę sukeliančių priežasčių yra labai daug. Viena dažniausių - alerginė reakcija, kurią sukelia padidėjęs organizmo jautrumas kai kuriems maisto produktams (žemuogėms, braškėms, citrusiniams vaisiams, gėlųjų vandenų ir jūrų žuvims, vėžiagyviams ir kt.), vabzdžių įgėlimams, sintetiniams audiniams, vaistams (penicilinui, aspirinui ir kt.), gėlių ir medžių žiedadulkėms, pelėsiams, kai kurioms baltyminėms medžiagoms (šilkui, vilnai, plunksnoms, miltams), fiziniams veiksniams (spaudimui, karščiui, šalčiui, UV spinduliams, saulei ir t. t.). Nustatyta, kad dilgėlinę gali išprovokuoti ir paukščių bei gyvūnų pleiskanos ar išskyros, kambario dulkės, kosmetinės priemonės, patogeniniai grybeliai (pėdų grybelinės ligos, kepimo mielės), žarnų parazitai, taip pat kai kurios lėtinės ligos (tonzilitas, cholecistitas, skrandžio, žarnyno, kepenų ligos), endokrininių liaukų veiklos sutrikimai (skydliaukės ligos, menstruacinio ciklo sutrikimai), infekcijos, navikai ir kt. Moterims dilgėlinė gali atsirasti artėjant menopauzei dėl lytinių hormonų pusiausvyros sutrikimų.
Sergant lėtine dilgėline, pūkšlės labai "atkakliai" laikosi odos paviršiuje, sunkiau pasiduoda gydymui. Jos tai atsiranda, tai vėl pranyksta. Tai gali tęstis kelis mėnesius, o kartais net kelerius metus.
Dilgėlinę diagnozuoti nesunku, tačiau kur kas sunkiau rasti ją sukėlusią priežastį. Kai priežastis nustatoma, dilgėlinę gydyti gerokai lengviau. Šiuo metu, anot gydytojos Daivos Stanienės, yra atliekamas specifinis antikūnų tyrimas kraujyje, lopeliniai ir dūrio alerginiai testai.
Labai svarbu, kad į gydytoją kreipęsis ligonis gerai prisimintų, kada, kokiomis aplinkybėmis prasidėjo bėrimas. Pavyzdžiui, jei kas rytą, išėjus į lauką esant minusinei temperatūrai, atsiranda dilgėlinė, galima manyti, kad ją sukelia šaltis.
Negausūs pavieniai vienkartiniai bėrimai dažniausiai praeina savaime. Kai jie kartojasi, reikia nustatyti ligos priežastis. Kartais užtenka šią priežastį pašalinti, ir savijauta normalizuojasi. Jei to nepakanka, gydytojas dermatologas ar alergologas skiria reikiamą gydymą. Dažniausiai taikomi antihistamininiai preparatai, steroidiniai hormonai ir pan.
Vaikų papulinė dilgėlinė vargina mažuosius maždaug nuo penktojo-šeštojo gyvenimo mėnesio iki 4-5 metukų. Susiformavusią pūkšlę vaikui labai niežti, todėl neretai jis ją nukrapšto, nukaso. Tuomet pažeistose odos vietose atsiranda šašų, gali prasidėti infekcinis odos uždegimas.
Šios ligos eiga - lėtinė, ji gali tęstis kelerius metus ir iš niekur nieko išnykti be kokio nors gydymo.
Vaikų papulinę dilgėlinę gali sukelti ir įkandę vabzdžiai ar parazitai. Gali alergizuoti ir mažyliams duodami kai kurie maisto produktai (kiaušiniai, pienas, šokoladas, apelsinai).
Medicinoje išskiriama ir profesinė dilgėlinė. Ją dažniausiai sukelia vaistai, todėl liga paprastai vargina farmacijos fabrikų bei vaistinių darbuotojas, medikus. Problemų gali turėti ir sodininkai bei gėlininkai.
Profesinę dilgėlinę gali sukelti morfijus, antibiotikai, novokainas, terpentinas, formalinas, amoniakas ir kt. Bene labiausiai alergizuojantys augalai yra raktažolė, tabakas, medetka. Gydytoja atkreipė dėmesį, jog kai kuriems žmonėms dilgėlinę gali išprovokuoti prieskoniniai augalai, tokie kaip petražolė, salieras.
Šalčio dilgėline paprastai serga vairuotojai, o karščio - darbininkai, daug laiko praleidžiantys karštuose cechuose, patalpose, kur nuolat esti aukšta oro temperatūra. Jei bitininkui įgelia bitė, jis taip pat gali susirgti dilgėline.
Profilaktika
1. Laiku ir tinkamai gydyti visas lėtines, lėtines-infekcines ligas.
2. Stiprinti organizmo imuninę sistemą.
3. Racionali mityba.
4. Darbo ir gyvenimo aplinkos užterštumo mažinimas.
5. Darbo ir aplinkos sauga.
