O ant molo vėl buriasi žvejai...
Vaikščioti ir žvejoti pavojinga
Klaipėdoje, ant šiaurinio uosto vartų molo, vėl didelis sujudimas - kimba strimelės, todėl bet kuriuo metu čia netrūksta ir žvejų, ir į juos pasižiūrėti besirenkančių vaikų. Ant rekonstruoto ir gerokai prailginto molo mėgsta pasivaikštinėti ir su žvejyba nieko bendra neturintys klaipėdiškiai, kuriuos čia traukia noras pasigėrėti jūra bei pasižvalgyti į uostan įplaukiančius ir iš jo išplaukiančius laivus. Nors prie molo pastatytame informaciniame stende skelbiama, jog čia vaikščioti ir žvejoti labai pavojinga, tačiau beveik niekas šių įspėjimų nepaiso, juoba kad uosto apsaugos ir kitų specialiųjų tarnybų žmonės čia pasirodo tik nutikus nelaimei. Maždaug prieš metus nuo uosto vartų pietinio molo ant betoninio bangolaužio nukrito ir užsimušė klaipėdiškis Borisas M., o tų pačių metų vasario 17 dieną ant šiaurinio molo esant audringai jūrai pasižvalgyti į stichiją atėjo iš Klaipėdos Melnragės KAM Karinių jūrų pajėgų pirmojo stebėjimo posto savavališkai pasišalinę du devyniolikamečiai kariai. Po poros valandų vienas grįžo į tarnybos vietą ir paaiškino, kad nuo molo su bičiuliu nulipo ant prie uosto vartų nuskendusio laivo griaučių ir po to jo daugiau nebematė. Manoma, jog Andrius nuskendo, nors jo kūnas nerastas iki šiol. Dar beveik po mėnesio vėlgi ant pietinio molo nuo akmenų nukrito du išgėrę vyrai. Gelbėdamiesi žvejai į aštrias akmenų briaunas susižalojo rankas, o vienas susimušė šonkaulius. Po šių įvykių buvo kalbama, jog reikia griežtai kontroliuoti, kad molais nebūtų vaikščiojama ir nuo jų žvejojama, tačiau apsiribota jau minėtais stendais ir viskas pamiršta iki kitos nelaimės. Jūrų uosto policijos vadovai teisinasi, jog nuolatinei kontrolei trūksta žmonių.
Išgelbėtas tik Valerijus
Nelaimės dieną Melnragėje, Molo gatvėje, gyvenantys broliai aštuonmetis Valerijus ir keturiolikmetis "Pamario" vidurinės mokyklos moksleivis Andrejus ant molo vaikštinėjo be meškerių. Berniukai tik atbėgo pasižiūrėti, kaip kimba strimelės. Niekas į juos nekreipė dėmesio, nes ant akmenų strikinėjo nemažas būrys vaikų, todėl mažai kas matė, kaip Valerijus pliumptelėjo į vandenį. Manoma, kad paauglys paslydo šokinėdamas per žolėmis apaugusius akmenis, nors nuolat čia besilankantys žvejai tikina, jog ramiu oru lipti ant molo akmenų nėra labai pavojinga. Vos Valerijus įkrito į vandenį, pūkštelėjimą išgirdęs maždaug už trijų šimtų metrų šalia žvejojančio tėvo Domo sėdėjęs uostamiesčio naktinio klubo "Paradoksas" barmenas Mindaugas Vaitelė atsisuko ir pamatė prie pat molo akmenų plūduriuojančio vaiko galvą. Mindaugas šūktelėjo arčiau buvusiems žvejams, kad šie šoktų gelbėti nelaimėlio, ir pats nuskubėjo artyn, pakeliui plėšdamasis nuo savęs rūbus. Vyriškis pamatė, kaip į vandenį įšoko paauglys, o vėliau vienas po kito - dar trys vyrai. Berniukai plūduriavo susikabinę ir buvo matyti, kad jų jėgos silpsta. Kai prieš šokdamas į jūrą M. Vaitelė dar suspėjo nusispirti batus ir nusimauti džinsus, vandenyje, maždaug už dešimties metrų nuo molo, jau plūduriavo tik mažasis Valerijus. Dar du jo gelbėti šokę vyrai jau buvo prie kranto ir laikėsi rankomis įsikibę į akmenis. Šaltas vanduo gniaužė kvėpavimą, tačiau kelis kartus pats murktelėjęs Mindaugas priplaukė prie Valerijaus, apkabino jį ir nuplukdė į krantą. Antrojo paauglio, kaip ir dar vieno jį gelbėjusio vyro nebuvo matyti, tačiau paklaustas, su kuo čia atėjo, vaikinukas pasisakė, kad su broliu. Ant kranto susibūrę berniūkščiai šaukė, kad Andrejus ir dar vienas gelbėtojas nuskendo. Mindaugas matė, kaip ant kranto dar vienas paauglius gelbėjęs vyras skambino mobiliuoju telefonu gulėdamas ant nugaros (vėliau jam prireikė medikų pagalbos), o pats pajuto, kad mėšlungis ir jam sutraukė raumenis. Gelbėti dingusiųjų po vandeniu vyriškis jau nebešoko, juolab kad ant molo pasirodė ir Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 1-osios komandos vyrai, vadovaujami viršininko pavaduotojo vidaus tarnybos kapitono Mariaus Šverebo. Kol du narai nedelsdami nėrė į vandenį, M. Šverebas pasirūpino perduoti šoko ištiktą ir smarkiai sušalusį vaiką medikų globon. Valerijus buvo skubiai nugabentas į ligoninę, kur jam diagnozuotas bendras kūno atšalimas. Berniuko gyvybei pavojus negresia. Kol narai tęsė paieškas, pagalbos prireikė dar vienam ant molo sunkiai užsikabarojusiam žmogui, kuris dėl širdies skausmų nebegalėjo judėti.
Bergždžios pastangos
Maždaug po 40 minučių keturiolikmečio kūnas buvo ištrauktas ir paguldytas ant molo. Gelbėtojų pastangos atgaivinti vaiką buvo bergždžios. Vėliau gelbėtojai surado ir paauglius gelbėti bandžiusio E. Poškaus (33 m.) palaikus. Skenduolio kūną į krantą valtele nuplukdė Jūrų koordinacinio centro gelbėtojai. Pasak M. Vaitelės, parodęs, kurioje vietoje ieškoti skenduolių, jis apsirengė ir sugrįžo prie tėvo, kuris net nepastebėjo sūnaus dingimo, ir dar bandė žvejoti, tačiau vis labiau ėmė drebulys ir jie nuvažiavo namo. Vis dėlto su žmona du sūnus auginančiam Mindaugui pavyko atsipirkti tik kosuliu ir vieną vakarą besilaikiusia aukšta temperatūra. Vyriškis tikina, jog patirtas stresas jo nuo žūklės neatbaidė, tačiau žmona Audra sakė dabar nenorėsianti jo išleisti iš namų su meškere. "Klaipėdos" laikraščio redakcija paprašė tarpininkauti miesto merą, kad M. Vaitelė būtų pristatytas apdovanoti "Žūstančiųjų gelbėtojų kryžiumi".
Profesionalių gelbėtojų nuomone, tokio pat apdovanojimo, tačiau jau po Mirties, nusipelno ir Valerijų bandęs gelbėti brolis Andrejus, ir jam padėti mėginęs Egidijus Poškus. 32 metų melnragiškis Egidijus su tėvais gyveno toje pačioje gatvėje su tėvais Jonu ir Stase. Prieš kelerius metus su žmona išsiskyręs aistringas žvejys dažnai matydavosi su jį lankiusiu šešiamečiu sūnumi, galbūt dėl to ir puolė į vandenį, nepaisydamas gresiančio pavojaus, nors ant kranto liko du tą dieną kartu žvejoję draugai Linas ir Jurijus. Vienas iš jų sakė, jog nemoka plaukti, o kodėl į vandenį nešoko jūreivis - jo sąžinės reikalas. Atnešęs Jonui Poškui paskutinį tą dieną sūnaus prižvejotą žuvų kibirą, Jurijus papasakojo, kad išgelbėtą aštuonmetį į krantą iškėlė būtent Egidijus, kuris po to nėrė prie Andrejaus, o po to trumpam teiškilo tik jo pirštų galiukai. Gal bičiulis bent tuo norėjo paguosti sielvartaujantį Egidijaus tėvą, o gal sumaištyje viskas atrodė kitaip?
Vidurinę mokyklą baigęs E. Poškus tik prieš savaitę buvo atsisakęs santechniko darbo privačioje įmonėje ir, trumpai pailsėjęs, ketino įsidarbinti kitur. Vienas iš kaimynų tėvams atnešė 500 litų, kuriuos buvo likęs skolingas velioniui už mūrijimo darbus.
Jūrų uosto direkcija nutarė imtis griežtesnių priemonių, kad panašios tragedijos nebesikartotų. Nuo šiol prie molų budės gelbėjimo kateriai "Audra" ir "Zunda", o molus tikrins uosto policijos pareigūnai. Žadama taisyklių nepaisančius asmenis bausti baudomis nuo 200 iki 500 litų, tačiau kažin ar tai padės. Kalbinti žvejai tikina, kad tokiomis priemonėmis pavojus tik dar labiau padidės: aistringiausi žvejai ir pajūrio berniūkščiai vis tiek mėgins paragauti uždrausto vaisiaus ir stengsis išvengti baudų sprukdami nuo juos persekiojančių pareigūnų nesirenkant kelio. O, kaip jau pamatėme, nepataisomą nelaimę prišaukti gali net vienas neatsargus žingsnis.
