Narkobiznio liūnas - gilus ir neišsenkantis
Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Sėkmingos pastarojo meto operacijos, per kurias pakaunėje buvo sunaikinti net trys stambūs narkotikų gamintojų "lizdai" - laboratorijos, didelės euforijos pareigūnų tarpe nesukėlė. Vien tas faktas, kad po šių operacijų nė kiek nepakilo narkotikų kaina, leidžia daryti išvadą, jog šis biznis klesti. Ir todėl būtų naivu manyti, kad jam suduotas smūgis narkotikų rinkoje sukėlė rimtų pokyčių...
Narkobiznis - pelningiausias nusikaltėlių veikla
Narkotikų problema Lietuvoje pradėjo ryškėti iškart po Nepriklausomybės atkūrimo. Ir deja, kiekvienais metais šis reiškinys kelia vis didesnį pavojų. Labiausiai pastebimas narkotikų plitimas didmiesčiuose - Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, tačiau pastaruoju metu juos ėmė vytis kai kurie rajonai ar miesteliai (pavyzdžiui, Visaginas, Didžiasalis ir t.t.). 2000-uosius metus, kuomet buvo pradėti "gaudyti" narkotikų vartotojai, iš aguonų virę ir gaminę opiatus, galima vadinti pirmuoju kovos su narkomanija etapu. Situacijai keičiantis, 2000 metų pabaigoje mūsų šalyje kovoti su nusikaltimais, susijusiais su narkotikų įsigijimu, gamyba, platinimu ir t.t. pradėjo virš 320 pareigūnų. Kontrabandos kontrolę iš policijos perdavus muitinei, į šį darbą įsitraukė dar apie 100 pareigūnų. Jie pasiryžę grumtis ne su pavieniais kvaišalų vartotojais bei platintojais (pastaruosius bando "retinti" vietiniai policijos pareigūnai), bet su organizuotomis nusikaltėlių grupuotėmis, kurioms narkobiznis pastaruoju metu tampa pagrindine veikla. Pagrįsdamas šį teiginį Lietuvos kriminalinės policijos biuro ONTT Narkotikų kontrolės valdybos vyresnysis komisaras Algis Kvainickas patvirtino, jog taip yra todėl, kad narkobiznis iš tiesų tampa pačia pelningiausia (jis garantuoja šimtaprocentinį pelną) ir mažiausiai rizikinga (patys pareigūnai prisipažįsta, jog jiems pavyksta išaiškinti maždaug vieną iš dešimties nusikaltimų, susijusių su narkotikais) nusikaltėlių veiklos sritimi.
Lietuva seka Olandijos pėdomis?
Be Lietuvos pogrindinėse laboratorijose gaminamų sintetinių psichotropinių medžiagų į šalį įvežamas heroinas, kokainas, didžioji dalis "Ecstacy" tablečių, kitų narkotikų. Heroinas atkeliauja iš Rytų šalių (Afganistano, Rusijos, Baltarusijos ir t.t.) - jo kelias gali eiti ir per Latviją, hašišas, marihuana, "Ecstasy" - iš Vakarų. Šiuo metu stambiausia minėtų narkotikų tranzito šalis yra Olandija. Ją vyresnysis komisaras A. Kvainickas palygino su vėžiu, didžiulio auglio centru, kurio šaknys išsikeroja labai giliai ir labai toli... Tokia Olandiją pavertė pernelyg liberali valdžios politika narkotikų atžvilgiu. 2000 metais Klaipėdoje buvo sulaikytas Olandijos pilietis, kuris bandė į Lietuvą įvežti 50 000 "Ecstacy" tablečių. Tai tik patvirtino tą faktą, jog narkotikų prekeiviai iš Vakarų ieško naujų rinkų...
Tėvynainių tinklais apglėbę Skandinaviją
Lietuva taip pat tampa narkotikų tranzito šalimi. Dalis narkotikų, atkeliavusių iš Vakarų ir iš Rytų, gabenama į Skandinavijos šalis - Švediją ir Norvegiją, kiti - iš Rytų per Lietuvą siunčiami į Vakarus (pagrinde į Vokietiją). Lietuvoje pagamintos sintetinės psichotropinės medžiagos vežamos į Skandinaviją bei Rusiją, nes Lietuvoje joms nėra rinkos. Skandinavijoje labai populiarus Šveicarijoje gaminamas Rohypnolis (raminamieji vaistai). Jis išduodamas pagal griežtos atskaitomybės receptus, vaistinės privalo atsiskaityti už kiekvieną parduotą pakuotę. Deja, slaviškose valstybėse - Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje šis kontrolės mechanizmas nesuveikė. Didžiuliai Rohypnolio kiekiai įvežami į Lietuvą, o iš čia gabenami į Skandinavijos šalis. Jeigu pas mus viena pakuotė šio medikamento kainuoja 5-6 JAV dolerius, tai Norvegijoje, Švedijoje kaina pakyla dvigubai, o gatvėje už kiekvieną tabletę imami jau 2-3 eurai... Suomija lietuvaičių-narkoprekeivių neįsileidžia, nes čia rinką valdo estai bei rusai. Europoje lietuviams taip pat sunku, nes čia šeimininkauja lenkai, olandai. Įsitvirtinę Vokietijos, Švedijos, Norvegijos rinkose, mūsų tėvynainiai ten organizuoja taip vadinamus "gatvės tinklus" - rūpinasi ne tik narkotikų kontrabanda, bet ir jų pardavimu (iki žemiausios grandies - gatvės narkomanų). Žodžiu, dirba iki proceso pabaigos...
Įkėlęs vieną koją - paskui tempia visą giminę
Lietuvos pareigūnai nesėdi rankų sudėję. Jie yra užmezgę pakankamai stiprius ryšius su kolegomis švedais bei norvegais. Paskutinės narkoprekeivių sulaikymo operacijos vargu ar būtų pavykę be pastarųjų paramos. Informacijos pasikeitimas su Vokietija dar gana sudėtingas, nes vokiečiams nusikalstama lietuvaičių veikla kažkodėl neatrodo kelianti pavojų. Žymiai didesnį galvos skausmą jiems teikia turkai, albanai, kurdai... Deja, vyresniojo komisaro A. Kvainicko nuomone, kolegos vokiečiai pamiršta, kad lietuviai-nusikaltėliai kaip žydai - jei įkėlė vieną koją, tuoj susitemps ir visą savo giminę... Tam tikri ryšiai susiklostė ir su JAV pareigūnais. Amerika turi pakankamai rimtą narkotikų kontrolės agentūrą, atstovus daugelyje pasaulio šalių (toks yra ir Lietuvoje).
Priemonės rezultatų neatneša
Deja, situacija šioje srityje visame pasaulyje yra gana sudėtinga ir pakankamai efektingos priemonės, kurių imasi daugelio šalių vyriausybės, deja, neatneša laukiamų rezultatų. Atrodo, jog prieš narkotikus, jų nepataisomą žalą vedama gana aktyvi propaganda - vyksta įvairūs renginiai, paskaitos mokyklose, žmonių (ypač jaunimo ) susibūrimo vietose (tuo užsiima švietimo, medicinos įstaigos, atitinkamai į šiuos reiškinius reaguoja policijos pareigūnai), tačiau niekas negali patvirtinti, kad narkomanų mažėja. Pagal paskutinius duomenis Lietuvoje oficialiai užregistruota 4500 narkomanų (tie, kurie patys prisipažino), tačiau visi suvokia, kad žmonių, turinčių problemų su narkotikais, yra žymiai daugiau... Pernai Lietuvoje dėl neteisėtos narkotikų apyvartos buvo užregistruoti 937 nusikaltimai. Tai beveik 10 procentų mažiau nei užpraėjusiais metais, tačiau per pastaruosius penkerius metus tokių nusikaltimų skaičius išaugo pusantro karto.
A. Kvainicko nuomone, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, narkomanijos problema dar labiau pagilės. Jau ir dabar mūsų valstybės sienos yra gana kiauros, o apie ką bus galima kalbėtis, kai jų beveik nebeliks?..
Negailestinga kova už rinką
Kaip jau buvo minėta - Lietuvoje vyksta intensyvi sintetinių psichotropinių kvaišalų gamyba. Per praėjusius trejus metus ir keturis šių metų mėnesius išaiškinta ir sunaikinta 11 laboratorijų, tačiau pareigūnai puikiai suvokia, jog jų dar yra ir gana nemažai... Visiškai aišku, kad mūsų šalies rinka pagamintiems narkotikų kiekiams yra per maža. Dėl to prasideda konkurencija. A. Kvainickas pripažino, jog negalima nuneigti to fakto, jog tarp nusikalstamų grupuočių - narkotikų gamintojų vyksta nuožmi konkurencinė kova. Iš tiesų, kam tuomet buvo reikalingi šautuvai su optiniais taikikliais, granatsvaidžiai, dešimtys kilogramų trotilo, tūkstančiai šovinių, kuriuos pareigūnai aptiko laboratorijose?.. Kuomet gaminamai narkotikai, nešantys 200-300-centinį pelną, nusikaltėliai pasiryžę bet kam. Jeigu jie, siekdami pelno, nuodija savo piliečius ir rizikuoja, kad koks nors prekeivis parduos kvaišalų netgi jų vaikams, kas gali paneigti, kad už didžiulius pinigus, esant reikalui, žudys ar sprogdins... Konkurencinėje kovoje visos priemonės yra pateisinamos, todėl neatmetama galimybė, jog nusikaltėliai netgi gali pareigūnams pateikti informaciją apie jiems trukdančius asmenis... Jeigu toji informacija pasitvirtina, kodėl negalima ja pasinaudoti?.. Beje, LKPB Narkotikų kontrolės valdybos vyresnysis komisaras patikino, jog pasitikėjimo telefonu praneštos informacijos dėka buvo išaiškinti net trys tokie nusikaltimai, išimti dideli kiekiai narkotikų.
Narkotikų gamybai nereikia nei mokslo, nei proto
Sintetinių kvaišalų gamybai reikalingi specialistai (paprastai - chemikai). Narkobiznieriams nėra sudėtinga surasti tokių žmonių ir įtraukti juos į nusikalstamą veiklą. Belieka tiktai prisiminti, kokia mūsų šalyje buvo išvystyta chemijos pramonė, kuri, deja, žlugo, o žmonės liko be darbo. Be to, narkotikų gamybai daug specialistų nereikia - galbūt kartais užtenka ir vieno, kuris gali prižiūrėti nors ir 10 laboratorijų, be to, kiekvieną asmenį nesunku apmokyti, nes narkotikų gamybos procesai nėra sudėtingi. Tiesiog pakanka visas instrukcijas pateikti raštu... Tai patvirtina išaiškintose laboratorijose rastos ant popieriaus lapelių surašytos instrukcijos, kaip ir ką daryti... Tokiais atvejais jau nebereikia nei didelio mokslo, nei proto. Pareigūnų teigimu, laboratorijų įrengimas taip pat nėra sudėtingas. Prisiminkime, jog bankrutavo ar kitokiu būdu savo veiklą nutraukė (ar buvo priverstos "sugriūti") daugybė gerai įrengtų cheminių laboratorijų, todėl apsukriems nusikaltėliams beliko tiktai susirinkti reikalingus įrengimus, na, kai ką nusipirkti ir pradėti intensyvią kvaišalų gamybą, nešančią milijoninius pelnus...
LKPB pareigūnų duomenimis, 2002 pabaigoje Lietuvoje aptiktos dvi nelegalios sintetinių narkotikų gamybos laboratorijos buvo įrengtos atokiose kaimo vietovėse, negyvenamose sodybose. Nevertinant jų įkūrimo sąnaudų (nauji trifaziai elektros įvadai, galingi elektriniai vandens siurbliai ir pan.) jas buvo galima priskirti "mobilioms", kai pagaminus tam tikrą kiekį (apie 15 kilogramų) produkcijos, laboratorija perkeliama į kitą vietą. Visa tai buvo daroma laikantis griežtų reikalavimų. Pareigūnai mano, jog šiose laboratorijose buvo gaminami amfetaminai ir metamfetaminai tik turint užsakymus konkretiems kiekiams. Pagaminus reikiamą kiekį, jos buvo "užkonservuojamos" ir laukiama kito užsakymo.
Nepertraukiama "grandinėlė"
Apibendrinant paskutinių metų duomenis galima teigti, jog Lietuvos piliečiai vis dažniau yra sulaikomi kaip kurjeriai, pravežantys sintetinius narkotikus ir vaistines psichotropines medžiagas. Deja, dažniausiai jie ir įkliūva, o patys organizatoriai lieka neišaiškinti. Ši nusikalstama veikla skiriasi tuo, jog procesas vyksta "grandinėlės" principu. Kaip teigia vyresnysis komisaras A. Kvainickas, patys organizatoriai prie šio "brudo" neprisiliečia, o įkliuvę vykdytojai-kurjeriai nesuinteresuoti kalbėti. Dažniausiai jie žino tiktai vieną asmenį, su kuriuo kontaktuoja, daugiau nieko. Be to, pateikti kokių nors duomenų nesuteikia galimybės ir baudžiamieji įstatymai, kuomet už paskelbtą svarbią informaciją švelninama bausmė ar išvis nuo jos atleidžiama...
Mušti ten, kur skauda
LKPB ONTT Narkotikų kontrolės valdybos vyresnysis komisaras A. Kvainickas žino būdus, kaip galima efektingai mažinti ir pažaboti narkomanijos plitimą. Jo nuomone, prie kiekvieno narkotikų vartotojo ar prekeivio pareigūno nepastatysi, nes tam nėra pakankamai lėšų, todėl visų pirma reikia galvoti, kaip keisti įstatymus (tai padėtų suardyti "grandinėlę" - o tiksliau - išaiškintų organizatorius) bei suintensyvinti pareigūnų, dirbančių šioje srityje, veiklą. Antras dalykas - konfiskavimo principas. Narkobiznierius reikia "mušti" per pinigus, tokiais atvejais reikėtų konfiskuoti visą jų turtą. Dabar dažnai tokių gaujų vadeivos gyvena ištaiginguose namuose, važinėja prabangiais automobiliais, tačiau visa tai būna įregistruotas ne jų, o giminaičių, artimųjų ar kitų asmenų vardu. Reikia padaryti taip, kad visas turtas (pavyzdžiui - automobilis, kuriuo gabenti narkotikai, arba namas, kuriame jie buvo slepiami) būtų konfiskuojamas, o tariamieji savininkai galėtų su jų tariamo turto naudotoju per teismus reikšti civilinius ieškinius, kuomet privalėtų įrodyti, jog tas turtas yra jų, o ne nusikaltėlių... Galima tiktai spėlioti, ar daug tokių ieškinių atsirastų... Dabar net ir pakliuvęs už grotų organizatorius tyliai prasėdi kelerius metus, o paskui, vos išėjęs į laisvę (kai kurie savo bizniui sugeba vadovauti net būdami kalėjime) toliau tęsia pradėtą veiklą, nes turi pakankamai lėšų...
Svarbiausia - pinigai ir žmonės
Kalbinti pareigūnai vienbalsiai tvirtina, jog kovai su narkotikų gamyba bei platinimu būtinai reikalingos papildomos lėšos ir daugiau žmonių. Technika, kuri dabar naudojama - apgailėtinai pasenusi ir susidėvėjusi. Kartais pareigūnai atsiduria juokingoje (pro ašaras) situacijoje, kai lemiamu momentu (fiksuojant nusikaltimą) iš rikiuotės išeina filmavimo ar kitokia technika. O juk pareigūno parodymo, jog jam įtariamasis pardavė narkotinių medžiagų, nepakanka. Beje, šį darbą dirbantys pareigūnai pripažįsta, jog jiems labai įdomi ir iškeltų baudžiamųjų bylų baigtis. Deja, jų rezultatai ne visuomet džiugina. Štai žmogus parduoda kilogramą narkotikų, o teismas jam skiria bausmę, žemesnę už įstatyme numatytą žemutinę ribą (vietoj 8 skiria 5 metus nelaisvės), motyvuodamas tuo, jog teisiamasis padėjo atskleisti nusikaltimą. Deja, kaip teigia jį išakinę pareigūnai, toks "prisipažinimas" nebuvo niekam reikalingas, nes visa jo veikla buvo užfiksuota vaizdajuostėje, paremta surinktais kitais įkalčiais, o pats nusikaltėlis neįvardijo asmens, iš kurio tuos narkotikus įsigijo. Teismas tvirtina, jog tai jau teisėsaugos institucijos problema, kad ji nesugebėjo surasti to pardavėjo. Deja, tai gryniausia nesąmonė...
Dar viena problema, kuri neleidžia efektyviai kovoti su narkotikų gamintojais, platintojais ir prekeiviais yra ta, jog labai trūksta gerų operatyvininkų. Norint išlaikyti aukštos kvalifikacijos specialistus reikia pinigų, o dabar "apsitrynę" žemutinėje grandyje, pasimokę jie tuoj pat išeina į saugumo, muitinės, pasienio tarnybas, kur mažesnis darbo krūvis, didesni atlyginimai, geresnės karjeros galimybės...
