Gruzijos prezidentas nėra kvailas
Gruzijos karines pajėgas į Pietų Osetiją įvesti įsakęs ir šalį į karinį konfliktą su Rusija įvėlęs Michailas Saakašvilis nėra kvailas ar karštakošis. Jis tiesiog pasitarnavo Rusijos bei Irano interesams ir "pakišo kiaulę" JAV.
"Šitoje operacijoje nebuvo naivių ir kvailų gruzinų, kurie atakavo "rusišką mešką", - tvirtina pirmasis Lietuvos krašto apsaugos ministras bei politinių technologijų konsultantas Gruzijoje Audrius Butkevičius. - Kaip ir nebuvo netikėtai užpultų osetinų, kaip ir nebuvo neįspėtų apie operaciją rusų, kaip ir nebuvo amerikiečių, nežinojusių, jog Miša ims ir atakuos".
"Gruzija yra interesų konfliktų zonoje. - sako A. Butkevičius. - JAV yra suinteresuotos energetiniu koridoriumi. Kaip žinot, čia eina du vamzdžiai - naftos ir dujų. Faktiškai tai yra pagrindinis koridorius, kuriuo Vakarai gauna Kaspijos baseino naftą, apeidami ne tik Rusiją, bet ir Bosforo sąsiaurį. Turbūt žinoma, jog Bosforas praleidžia tanklaivius labai ribotais kiekiais, tai yra butelio kakliukas ir gauti pakankamą kiekį naftos gali būti sudėtinga, todėl buvo pastatytas Baku-Tbilisis-Džeihanas naftotiekis, kuris apeina Bosforą. Tai yra strateginis naftotiekis, turint omenyje, kad Kaspijos jūros naftos baseinas yra vienas didžiausių pasaulyje. Šito naftotiekio statyba buvo ilgalaikio konflikto tarp JAV ir tada dar buvusios Sovietų Sąjungos (paskui Rusijos) viena iš priežasčių.
Taigi, JAV turi interesą į naftos koridorių ir vertina Gruziją kaip nepaskandinamą lėktuvnešį - praktiškai vienintelę regione draugišką ir nemusulmonišką šalį, kuri gali būti panaudota taikant vienokį ar kitokį spaudimą Iranui. JAV karinis buvimas Gruzijoje ir milžiniška karinė pagalba, kurią mes matom, susijusi ne su tuo, kad gruzinai vaišingi ar gražiai šoka. Ten nėra jokių ypatingų iškasenų, tai yra gryna geopolitika. Jeigu lygintume tai, ką savo laiku gaudavom mes - atitinkamą pagalbą ir paramą - palyginus su tuo, ką dabar gauna Gruzija, tai mes gavom šnipštą, niekus. Visa ta didžiulė pagalba yra kaip tik todėl, kad interesai regione yra nepalyginamai didesni".
A. Butkevičiaus nuomone, Rusija taip pat turi interesą Gruzijoje - kaip atsvarą JAV interesams. Rusijai kontroliuojant Pietų Osetiją, jie nuolat gali daryti įtaką naftos koridoriaus funkcionavimui.
"Stebėdamas visus įvykius, aš žiūriu taip: Gruzija pradėjo pasiruošimą šitai atakai maždaug liepos 25-26 d., - sako A. Butkevičius. - Nuo 25 d. buvo permetinėjama kariuomenė. Visi tie Gruzijos kariuomenės judėjimai buvo televizijos eteryje. Nuo 26-27 d. osetinai klykė į eterį, kad jie bus puolami. Osetinai išvežinėjo vaikus iš Cchinvalio šaukė, jog bus gruzinų ataka prieš juos. Gruzinai į tai atsakinėdavo, kad čia yra osetinų kvailystės, nes jie išvežinėja vaikus atostogoms į Maskvą, o ne bijodami atakos. Visiškai aišku, kad Rusijos politikai taip pat kuo aiškiausiai žinojo, nekalbant apie spectarnybas, nekalbant apie kariškius. Ir, galiausiai, Gruzija atakavo taikdarius. Iš rugpjūčio 7 į 8-ąją, 15 minučių likus iki 24 val. gruzinai atakavo Cchinvalį ir prieš tai dar kelios minutės buvo paraleliai atakuojama Rusijos taikdarių bazė.
Šiais savo veiksmais, M. Saakašvilis labai rimtai pasitarnavo Rusijos interesams. Aš paprasčiausiai, kitaip nei kiti, nelaikau M. Saakašvilio bepročiu. Tačiau jis turi vieną interesą - atstatyti Gruzijos teritorinį vientisumą. Tai yra idėja, kuri vienija bet kurį centrinės Gruzijos gyventoją, bet prieš tai reikia suprasti, kad tokia Gruzija, kaip vieninga valstybė, kurią mes matom šiandien, atsirado tik 1922 m. Tai iš esmės yra Lavrentijaus Berijos ir Josifo Stalino kūdikis. Nes XVIII a., kai Gruzija pakliuvo į Rusijos glėbį, tai buvo atskirų kunigaikštysčių ir atskirų karalysčių rinkinys".
A. Butkevičiaus nuomone, tai, jog Rusija patvirtino Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę rodo, jog Gruzija prarado savo teritorijas ir be kažkokio labai rimto politinio kataklizmo, sakykim Trečiojo pasaulinio karo, tikėtis atgauti jas šansų nėra. Nes Rusija jas gins iki paskutinio gruzino.
"O ką jūs siūlytumėt, kad Lietuvos interesai būtų apsaugoti?" - buvo klausiama buvusio krašto apsaugos ministro.
"Visų pirma, reikia atsakyti į klausimą, per kiek laiko NATO mums padės, jeigu mes atsidurtumėm Gruzijos situacijoje. Aš jums galiu atsakyti - ne anksčiau, kaip per dvi savaites. Ką mes darysim per tas dvi savaites? Jeigu nesugebi užtikrinti savo saugumo, tai tokiu atveju - šiltai sėdėk ir nečirškėk. O jei ne, tai derėkis su amerikiečiais, kad šitas saugumas būtų užtikrintas. Nes šiandieninėje situacijoje, mes esam padidintoje nesaugumo zonoje. Vilniaus mieste mes netgi elementariausių slėptuvių neturime, neturim gyventojų įspėjimo sistemos", - sakė A. Butkevičius.
A. Butkevičius yra Kovo 11-osios Akto signataras, buvo pirmasis Lietuvos krašto apsaugos ministras, taip pat 1996-2000 m. kadencijos Seimo narys. 1997 m. politikas už pasikėsinimą sukčiauti nuteistas 5,5 metų laisvės atėmimo bausme.
Paleistas į laisvę A. Butkevičius išplėtė konsultacinę veiklą Gruzijoje, Ukrainoje, patardamas politinių technologijų klausimais. Gruzijoje jis konsultavo a.a. Gruzijos milijardierių Badrį Patarkacišvilį, kuris iš pradžių rėmęs vadinamąją "Rožių revoliuciją" (ypač finansine prasme), M. Saakašvilį atvedusią į didžiąją politiką, vėliau tapo aršiu M. Saakašvilio kritiku ir priešininku.
1
