Praėjusiais metais dešimties narystės Europos Sąjungoje siekiančių Centrinės ir Rytų Europos valstybių sindikuoto skolinimosi apimtys padidėjo beveik dvigubai. Bankai, kurių didžioji dalis yra Vakarų Europos kredito institucijos, praėjusiais metais skyrė regionui sindikuotų paskolų už 7,5 milijardo JAV dolerių, o 2001 metais - 4,3 milijardo JAV dolerių.
Per pastarąjį dešimtmetį regiono skolinimosi apimtys sparčiai augo ir nuo 1991 iki 2001 metų sudarė 27 milijardus JAV dolerių, paskolintus vidutiniškai šešeriems metams.
Šie skaičiai apima aštuonias Centrinės ir Rytų Europos valstybes, kurios siekia tapti ES narėmis 2004 metų gegužę, taip pat Bulgariją ir Rumuniją, kurios įstoti į Europos bloką tikisi 2007 metais.
Kaip Prahoje surengtoje konferencijoje pareiškė ERPB sindikuotų paskolų direktorius Lorenzas Jorgensenas (Lorencas Jorgensenas), investuotojus į Centrinės ir Rytų Europos regioną traukia palyginti stabili ekonominė aplinka, Vakarų Europos ūkių augimo sulėtėjimas, taip pat planuojama pirmoji ES plėtros banga.
Daugiausiai paskolų - daugiau nei 3,5 milijardo JAV dolerių - praėjusiais metais gavo didžiausia ES valstybė kandidatė Lenkija.
Tarp skolintojų pirmauja Vokietijos bankai, kurie 2002 metais skyrė regionui beveik trečdalį visų regiono pritrauktų sindikuotų paskolų.
Pagal pasaulinius standartus, Centrinė ir Rytų Europa vis dar yra labai smulki rinka. Pavyzdžiui, Vakarų Europos gautų sindikuotų paskolų apimtys praėjusiais metais sudarė 482,7 milijardo JAV dolerių.
Tarp kitų buvusio sovietinio bloko respublikų pagal gautų sindikuotų paskolų apimtis pirmavo Rusija, kuri, ERPB duomenimis, praėjusiais metais gavo sindikuotų paskolų už 6 milijardus JAV dolerių. Didžioji dalis šių lėšų, arba apie 5 milijardus JAV dolerių, atiteko Rusijos naftos ir dujų sektoriams.
“Reuters”-ELTA
