Sigitas STASAITIS
Biznis ant asfalto
Rygoje ne tik yra kur paganyti akis. Ten mūsų verslininkai gali pasisemti idėjų, kaip daryti biznį, nes daugelio mūsų tautiečių fantazija apsiriboja sumanymu tarp dviejų padėvėtų drabužių parduotuvių atidaryti trečią. O rygiečiai verslininkai moka daryti biznį tiesiog ant asfalto. Užsukite į Rygos akvaparką ir įsitikinsite. Taip, tai nėra didžiausias (galbūt net pats mažiausias) vandens pramogų parkas Europoje, taip, jame nėra pačių didžiausių ir moderniausių atrakcionų. Tačiau jaukiai sutvarkyta aplinka, kelių rūšių pirtys, keli baseinai, vandens kaskados, vaikams pakankamai įspūdinga čiuožykla, kavinė, pigus bilietas - ko daugiau turistui reikia? Iki valiai išbrinkęs turkiškos pirties garuose bei savo nuodėmingą kūną išskalavęs baseinuose, žvilgteri į akvaparko palubę ir nustembi pamatęs, jog visas šis grožis įrengtas buvusiame arkiniame sandėlyje, kokių pas mus be naudos stovi šimtai. Atsiprašau, ne be naudos - tokiuose Lietuvoje įrengiami turgūs ir skambiai pavadinami prekybos bazėmis. Ir Kaune, ir Panevėžyje, ir Šiauliuose - visur vienodos "bazės", vienodos kiniškos, turkiškos prekės. Taigi skubėkite į Rygos akvaparką ir nusižiūrėję idėją panašų pastatykite savame mieste. Tiesa, reikės investuoti milijoną, geriau latų (tai 5,8 milijono litų). Per kokį šimtą metų investicijos turėtų atsipirkti.
Už Rygos akvaparką dar populiaresnis pramogų parkas "Lido", pastaruoju metu Lietuvoje aktyviai vystantis reklaminę kampaniją. Atrodytų, absoliučiai netinkamoje vietoje - netoli Dauguvos upės, prie judrios automagistralės bei degalinės - galvoti žmonės surizikavo pastatyti stilizuotus medinius pastatus, malūną, žaidimų aikšteles, apsodinti aplinką. Apsilankęs "Lido" parke pamatai, jog ten, atrodytų, nieko ypatingo, tik puiki vieta skaniai pavalgyti, prisėdus pailsėti. Kad vaikai netrukdytų tėvams užkandžiauti, jie viliojami į kelis nesudėtingus atrakcionus - pavyzdžiui, per pažastis prisirišus su gumomis pašokinėti ant batuto. Ir prašau - turistai plūsta tūkstančiais. Kaip neplūs, jei virtuvė kokybiška ir pigi (kuriame Lietuvos restorane pavalgysi už 15-20 litų?). Savitarnos restorane pats išsirenki ir įsidedi vieną iš keliasdešimties patiekalų. Yra daug latviškų valgių, tačiau nuo jų mūsų tautiečiai suka nosis: kurį mūsiškį suviliosi žirniais su spirgučiais, rūkytu sūriu ar sūriu su kmynais, silkės salotomis ar duonos sriuba? Dauguma svečių (ne tik lietuviai) renkasi klasikinį karbonadą ar vištienos patiekalą, medaus alų. Pastebėjęs pažįstamą, lietuvio akiai mielą bulvinį ovalą su etikete "Cepelins", virėjo rusiškai paklausiau, ar tai latviškas patiekalas.
- Ne, tai "lietuviešu" nacionalinis valgis, - paprastai atsakė specialistas. - Jie ten dėl savo cepelinų pamišę.
Storuliai cepelinai ilgokai drybsojo ant karštos skardos, kol jų paragauti užsigeidė kažkokie, matyt, iš toli atvykę rusai. Jie pakapstė didžkukulius šakutėmis, pažiaumojo ir paliko vieningai nutarę, jog "dešra iš bulvių ir kiaulienos patiekiama su pernelyg riebiu padažu".
Nesudėtinga būtų nukopijuoti ir "Lido" idėją, tik tokiai įgyvendinti milijono aiškiai neužteks - reikės kelių. O kol mūsų verslininkai mąsto, į Rygos akvaparką bei "Lido" parką vežioja net keli Lietuvos ekskursijų biurai - prie jų visada pamatysi autobusų su lietuviškais numeriais.
Latvijoje rasi daug panašumų
Poilsiauti Rygoje smagu ne tik dėl to, kad lengvai susikalbi rusiškai. Įsiklausęs, įsižiūrėjęs į užrašus atrandi, jog dauguma latviškų žodžių - tai sudarkyti lietuviški (patys latviai mano, kad yra atvirkščiai). Tiesa, šiuolaikinėje latvių kalboje nemažai ir vokiškų žodžių, nes kol viduramžiais mes, laukiniai lietuviai, pasislėpę giriose kurstėme pagonišką ugnį, nukariauti Livonijos ordino latviai pramoko vokiškai. Taigi latviai yra mūsų artimiausi broliai, latvių kalba yra tos pačios, kaip ir lietuvių, baltų kalbų grupės ir daug artimesnė mūsų liežuviui nei lenkų, rusų ar baltarusių kalbos. Latviai šneka lyg išgąsdinti lietuviai - visada kirčiuodami pirmąjį skiemenį ir nukąsdami galūnę. Nors pirmą kartą susitikę lietuvis ir latvis nesusikalbės, tačiau daugelio užrašų esmę suprasi arba atspėsi. Perskaitai "Veikals slėgs" ir žinai, kad parduotuvė uždaryta. Pamatai "Tikai mūsu pirciejiem" - ir supranti, kokiems pirkėjams skirti užkandinės staliukai. Ant durų rašoma "Grūst" arba "Vilkt" - taip pat nė vienam lietuviui nekils abejonių, į kurią pusę atsidaro durys. O kai kurie jų žodžiai tokie vaizdingi ir juokingi, kad nebereikia jokių komentarų. "kakis" - katinas; "raugs" - gira; "bumbina" - kamuolys, "degvyns" - degtinė; "zirga galva" - kvailys, "nilzirgs" - begemotas, "pukis baisuolis" - baisus slibinas ir t. t. Tik kardas latviškai kažkodėl "kumpis", tačiau tai, matyt, dėl skirtingo kaimyninių tautų požiūrio, kas yra šaltasis ginklas. Nenuostabu, jog grįžęs iš Latvijos ne vienas linksmesnių plaučių lietuvis pats imasi sudarinėti latviškus naujadarus. Jei išgirsite, jog dviratis latviškai "šiknaspraudis", ginekologas - "putkrapstis", o askaridė - "subinslieks", nusijuokite, tačiau netikėkite.
Mus su latviais sieja ne tik panaši kalba, panašus likimas SSRS glėbyje, panašus gyvenimo lygis. Latviai irgi išsirinko nevietinį prezidentą, tik ne vyrą, o moterį - V. V. Freibergą. Mūsų šalių net ir maniakai panašūs. Štai kol ruošiamasi iki gyvos galvos pasodinti maniaką Kazį Jonaitį, prievartavusį bei žudžiusį pakeleivingomis mašinomis keliavusias merginas, Latvijoje prieš porą savaičių sugautas Jūrmalos maniakas, prievartavęs bei žudęs merginas ir moteris. Tai jaunas Jūrmalos gyventojas, kuriam iš pažiūros nieko netrūko - dar nė dvidešimt penkerių nesulaukęs vaikinas turėjo neblogą darbą bei... protu nesuvokiamą potraukį žudyti. Išsiruošęs į eilinį žygį jis Jūrmaloje susirasdavo vienišą auką ir įrėmęs į šoną peilį priversdavo kartu eiti į miško tankmę. Ten merginą išprievartaudavo ir pribaigdavo pjaustydamas peiliu. Kol jį pagavo, sako, nukankino net keliolika. Paklaustas žurnalistų maniakas prisipažino nežinąs, ar atgavęs laisvę vėl neužsigeistų žudyti.
Sprendžiant iš skandalų laikraščiuose, jų policininkai, valdininkai ir politikai, lygiai kaip ir mūsiškiai, mėgsta kyšius. Tiesa, Lietuvos parlamentarai dar nebuvo įsivėlę į pedofilijos skandalą, kaip Latvijos seimūnai, pamėgę jaunų berniukų kompaniją. Mums geriau žinoti, kokių perėjūnų ir bukagalvių išrenkama į Lietuvos Seimą, tad skandalų dar tikrai sulauksime.
Ar lietuviai važinėja ferariais?
Istoriją su mūsų dviratininku R. Rumšu latviai stebi labai susidomėję ir mano, kad tai - likimo pirštas. Šiemet Lietuvos muitininkai juk buvo įkalinę Latvijos dviratininką Jurijų Silovą, kuris, iš Vakarų Europos grįždamas namo, kirsdamas Lietuvos sieną užmiršo deklaruoti savo uždarbį. Atrodytų, būtų užtekę užuomaršai paskirti baudą ir paleisti. Bet ne, dviratininką įkalino ir pagrasino pasodinti 5 metams lyg kokį plėšiką.
- Jūsų teisėsaugininkai yra "zirga galvas", - komentavo ne vienas latvis. - Kankinote mūsų sportininką ir štai patys sulaukėte tokio pat likimo su savo R. Rumšu. Dabar prancūzų "zirga galvas" už grotų kankina jūsų dviratininko žmoną.
Latviai papasakojo, kad Jurijų iš profesionalų komandos atleido ne todėl, kad jis būtų blogai mynęs pedalus, o po sunkios galvos traumos - susižeidė virsdamas. Po to pasikeitė J. Silovo asmenybė, sportininkas tikrai ne iš piktos valios nedeklaravo dorai uždirbtų pinigų. Tai išgirdus juo bukesni atrodo Lietuvos įstatymų leidėjai bei teisėsaugininkai.
Dauguma latvių man tvirtino, jog gyvenimo lygis Lietuvoje aukštesnis. Jie mėgsta tai iliustruoti pabrėždami, kad Latvijoje labai daug lietuviškų prekybos centrų. Tai teisybė - kiekviename didesniame mieste rasi raudonšonį "T-Market". Ginčydamasis kaip kozirį mesdavau jų į Lietuvą limuzinus tiekiančią bendrovę "Krasta Auto" ir kaimynus guosdavau, jog iš prekybos centrų tinklo naudos Lietuvoje turi vos kelios šeimos. Ar daug mūsų, lietuvių, važinėja ferariais?
Kai paskutiniame Europos krepšinio čempionate latviai įveikė Lietuvą, šalis mirė iš laimės. Jie sakosi laimėję ne tik varžybas. Latviai įveikė nepilnavertiškumo kompleksą, kad jie nėra antrarūšiai ar pasmerkti nevykėliai. Ne veltui šias varžybas Latvijos televizija kartojo per naujametinę programą.
Kunigaikštytei - nauja kaukolė
Prisipylę pigesnio benzino (2,20 Lt) bei pigesnių automobilių dujų (1,02 Lt), iš Rygos sukame į provinciją, nes tikrą šalies gyvenimą pažinsi ne sostinėje. Paprastai dauguma turistų pirmiausia pasuka į šiaurės rytus - į Siguldą pasižiūrėti latviškos XIII amžiaus Turaidės pilies. Šalia jos plyti nuostabus Gaujos upės slėnis, per kurį nutiestas kilometro ilgio lynas. Nebijantys 40 metrų aukščio turistai per slėnį pervežami lynu judančiomis vagonetėmis, latviškai vadinamomis "gaisa tramvajs". Šiandien Sigulda vilioja vakarietiškomis pramogomis: šuoliais nuo tilto už kojų prisirišus guma, apžvalginiu skrydžiu lėktuvu aplink pilį. Latvijoje atidarytos dar kelios viduramžių pilys, kuriose, aišku, įrengti nuobodūs muziejai. "Akistatos" karikatūristas Leonidas Vorobjovas pasakojo, kad sovietmečiu vienoje tokioje pilyje-muziejuje dalyvavo karikatūristų plenere. Dieną menininkai piešė, o vakare, žinoma, vartojo "degvyną". Kai visi iki valiai prisilupo, latviai kaip brolybės ženklą iš pilies muziejaus atnešė ir lietuviams padovanojo kažkokios kunigaikštytės kaukolę. Paklausti, kaip kunigaikštytės griaučiai gulės be galvos, menininkai nuramino, jog suradę padės kitą kaukolę. Dar naujesnę ir gražesnę. Tai prisiminę nusijuokiame ir pasukame ne į dulkinas pilis bei muziejus, o į vakarus, kur ošia lietuvio akiai tokia miela Baltija. Kitoje "Akistatoje" perskaitysite, kur geriausia Latvijoje pailsėti prie jūros, kodėl gražiausiose Latvijos pajūrio vietose neišvengiamai tenka dulkintis.
