Panevėžio apygardos teismo sprendimu nuolatinės gyvenamosios vietos neturintis Vytautas Matijošius (42 m.) už grotų praleis 18 metų. Tokia bausmė jam skirta už Rokiškio rajone, Kamajuose, gyvenusios vienišos moters Elenos Mikalauskaitės (73 m.) tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis (apiplėšimo tikslu).
- Tokį ir sušaudyt per maža, - žudiko auką puikiai pažinoję kamajiečiai buvo griežti ir kategoriški.
Daugelio miestelio gyventojų nuomone, galybę kartų anksčiau jau teisto Vytauto Matijošiaus kalėjimas tikrai nepataisys, o išėjęs į laisvę jis vėl plėš, vogs, žudys... Tai esą ar reikia tokius dar šerti, penėti? O bene blogiausia, girdi, tai, kad kalėjime esantieji gyvena kaip ponai - nei maistu rūpintis, nei šiltu būstu ar vandeniu...
Beje, kaip per tardymą Vytautas Matijošius prisipažino Rokiškio rajono PK Kriminalinės policijos komisarui inspektoriui Ričardui Staniui, iš pastarųjų 25 metų laisvėje jis teprabuvęs gal tik pusę metų.
- Tai ko iš tokio galima tikėtis? - stebėjosi ir pats komisaras inspektorius.
Pareigūnas prisiminė, kaip tasai pats Vytautas Matijošius, kai dar nebuvo sulaikytas, susipešė Rokiškyje su sugėrovais ir, bandydamas išvengti jų kumščių, paspaudė pirmų pasitaikiusių daugiabučio gyventojų durų skambutį. Tie žmonės jį esą priėmę, užtarę (kaip nukentėjėlį), tačiau kol aiškinęsi su Vytautą atsivijusiaisiais, šis spėjęs susikišti užantin kelis po ranka pasitaikiusius šeimininkų daiktus...
Nužudė bažnyčios valytoją
Elenos Mikalauskaitės trobelė Kamajuose - visai prie pat šv. Kazimiero bažnyčios. Viename tos trobelės gale nuo seno gyveno Elena, kitame - jos bendraamžė Konstancija. Nors jau garbaus amžiaus, bet vis dar energija nesiskundusi Elena džiaugėsi galinti pasitarnauti parapijos klebonėliui - ilgus metus ji tvarkė bažnyčios aplinką, o susirinkusiems maldininkams prieš pamaldas atrakindavo Dievo namus...
Tad kai vieną sekmadienio rytą prie bažnyčios susirinkę parapijiečiai išvydo užrakintas bažnyčios duris, visų pirma pamanė, kad Elenutė bus staiga ėmusi ir sunegalavusi. Tą patį pagalvojo ir klebonas Raimondas Kazlauskas. Po šv. Mišių jis nusprendė paėjėti iki Elenos gryčios ir pasiteirauti, ar nereikia močiutei kokios pagalbos. Kartu su klebonu patraukė ir kelios kamajiškės. Visi jie išplėtė akis - Elenos trobos durys buvo užremtos metaline sklende! Vadinasi, ji kažkur išėjusi. Kažkas suabejojo, ar visad buvusi tokia pareiginga Elena galėjo praleisti šv. Mišias, todėl buvo nuspręsta žvilgterėti trobos vidun.
Čia viskas ir paaiškėjo: šeimininkė buvo rasta negyva. Kaip vėliau nustatė teismo medicinos ekspertas, moteris prieš mirtį buvo mušama , o galiausiai mirė pasmaugta savo pačios pėdkelnėmis.
Vos apie šią tragediją sužinojo rajono PK kriminalistai ir prokuratūros pareigūnai, visų mintys nukrypo viena linkme - ar su šia žmogžudyste negali būti susijęs mažiau nei prieš mėnesį iš kalėjimo paleistas, pastovios gyvenamosios vietos neturėjęs, tačiau Kamajų seniūnijos kaime, pas vieną iš seserų, laikinai prisiglaudęs Vytautas Matijošius? Juolab kad Kamajuose gyvenanti dar viena jo sesuo, kuri, buvo žinoma, brolio nors ir nepriėmė gyventi, tačiau sušelpdavo duonos kąsniu, o šis pas ją neretai apsilankydavo...
Prisipažino ne iškart
Kaip dabar prisimena rajono PK Kriminalinės policijos komisaras inspektorius Ričardas Stanys, sučiuptas Vytautas Matijošius toli gražu ne iškart "sudėjo ginklus" - visaip išsisukinėjo, pateikinėjo savo alibį, neigė tomis dienomis, kai buvo rasta negyva Elenutė, lankęsis Kamajuose. Ir tik tuomet, kai pareigūnai pateikė nenuginčijamus įrodymus bei įkalčius, itin pavojingo recidyvisto vardą turįs buvęs kalinys galiausiai viską prisipažino.
Kaip buvo nustatyta, iš Pravieniškių gydymo kolonijos paleistas į laisvę Vytautas Matijošius puolė ne darbo ieškotis, o šlitinėdavo po Kamajus bei jų apylinkes ir rinko informaciją apie vyresnio amžiaus, vienus gyvenančius senolius. Jam, beje, nerūpėjo labai turtingi - iš tokių gali gauti rimtą atkirtį. V. Matijošių, sako, labiausiai domino pasipriešinti nepajėgiančios senutės bei tai, kada jos gaunančios pensijas... Svečiuodamasis pas netolimus Elenos kaimynus Vytautas Matijošius sužinojo, kad netoliese gyvena dvi vienišos senutės. Pas vieną iš jų banditas apsilankė jau kitą dieną.
Žudikas prisistatė esąs "nuo kunigo"
Žudikas į Elenos Mikalauskaitės gryčią pasibeldė sutemus. Kadangi moterėlė buvo be galo atsargi, pasiteiravo, kas toks būsiąs vėlyvas svečias. Matijošius prisistatė atėjęs "nuo kunigo", tad religinga moterėlė tuo iškart ir patikėjo, žudikui atlapojo duris...
Kai nepažįstamasis viduje ėmė įdėmiai dairytis, Elena išsigando. Tačiau nespėjo nė riktelėti, apie neaiškų svečią sušukti už sienos gyvenančiai kaimynėlei Konstancijai - augalotas, tvirto sudėjimo vyriškis senolę parmetė ant žemės ir ėmė spardyti. Elena be žodžių suprato, ko niekšui reikia, todėl, kęsdama baisų skausmą sulemeno, jog piniginė - spintoje... Piniginėje tebuvo 120 litų, tačiau plėšikui tai buvo pakankamai didelė suma. Pastvėręs pinigus jis žiauriai sumuštos senutės gyvos nepaliko - šaltakraujiškai pasmaugė ir pasišalino... Kitądien sužinojusi apie kaimynės žūtį Konstancija Janonienė net apsiverkė iš siaubo. Juk žudikas bet kuriuo metu galėjo užsukti ir pas ją!
- Ne, negirdėjau, kad Elenytė šauktųsi pagalbos, - vėliau, kalbėdamasi su "Akistatos" korespondente, patvirtino ponia Konstancija. - O jei ir būčiau išgirdusi - kokia iš manęs gelbėtoja? Sena esu, be jėgų... Ir mane be vargo žudikas būtų nusiuntęs į kapus...
Kai Vytautą Matijošių sulaikė pareigūnai, jis jau buvo spėjęs praleisti visą grobį - pirko svaigalų, maisto produktų.
Anot bylos nagrinėjime dalyvavusių pareigūnų, nei tardymo metu, nei teismo posėdžiuose Vytautas Matijošius nerodė savo jausmų. Viena, ką esą buvo galima įžvelgti iš jo elgesio - kad šiek tiek gaili... savęs. Vis dėlto teks tupėti nelaisvėje... Tiesa, kadangi serga tuberkulioze, nuteistasis bausmę atliks Gydymo-pataisos namuose, o šių valdiškų namų gyventojams, kaip žinia, sudarytos kur kas geresnės gyvenimo sąlygos, daugiau pinigų skiriama maistui, vaistams ir vitaminams...
