Petras IVANAUSKAS
Generalinė prokuratūra pranešė perdavusi Vilniaus apygardos teismui baudžiamąją bylą, kurioje grupė asmenų kaltinama per dešimt metų įvykdžiusi itin sunkių nusikaltimų.
Anot prokurorų, 1992 - 2001 metais 13 įtariamųjų veikė įvairiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Palangoje, Raseiniuose, Telšiuose. Iš jų 5 kaltinami buvę ginkluotos banditų gaujos nariai. Visi kaltinamieji anksčiau teisti, kai kurie ne kartą, 7 iš jų šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmes už kitus nusikaltimus.
Patraukė už siūlo galo
Prokuratūros teigimu, ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriami nusikaltimai, padaryti, kaip įtariama, dviejų šiauliečių vadovaujamos ginkluotos banditų gaujos bei gaujos bendrininkų. Jau kiek anksčiau Generalinės prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka yra sakęs, kad atskleidus Panevėžio ir Klaipėdos nusikalstamų susivienijimų padarytus nusikaltimus nebuvo sustota, o atkakliai judama į priekį. Toliau buvo tiriami ankstesni Kauno gaujų padaryti nužudymai ir kiti nusikaltimai. Tada, vadovaujant prokurorui Aleksandrui Kazakovui ir buvo išaiškinta daug nužudymų ne tik Kaune, bet ir Šiauliuose, Telšiuose. Dabar pabaigus ikiteisminį tyrimą bent jau prokurorams tapo aišku, kas nužudė vaistininkes Šiauliuose, verslininką Telšiuose, Kauno nusikalstamų gaujų neįtikusius narius. Įtariama, kad Saulius Skėrys (52 m.) ir Viktoras Mula (56 m.) 1992 metais organizavo ginkluotą gaują, kaip rašoma prokuratūros pranešime "skirtą puldinėti atskiriems asmenims, be to, patys dalyvavo gaujos užpuolimuose. Ginkluota gauja veikė dviem etapais iki 2000 metų pabaigos. Planuojamų nusikaltimų padarymu įtariami asmenys buvo įsigiję policininkų uniformas, didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų".
Kol vienas kaltinamųjų V. Mula kalėjo, S. Skėrys užverbavo tris naujus narius. Gauja kaltinama 3 nužudymais, pasikėsinimu nužudyti visuomenei pavojingu būdu bei didelės vertės turto prievartavimais neteisėtai atimant nukentėjusiesiems laisvę.
Banditų gaujai nepriklausantys 8 kaltinamieji įtariami padarę įvairius nusikaltimus: nužudymo organizavimą, didelės vertės turto užvaldymą apgaule, savavaldžiavimą, pasikėsinimus padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos pareigų vykdymo, neteisėtai disponavę dideliu kiekiu šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų, neteisėtai perėję svetimos valstybės sieną.
Mafijos lyderio patikėtinis
Banditų gaujai vadovavęs S. Skėrys anksčiau ne kartą išvengė baudžiamosios atsakomybės kaip nepakaltinamas asmuo, tačiau šioje byloje ekspertai psichiatrai jį pripažino pakaltinamu.
Saulius Skėrys gana įdomi asmenybė. Kalbama, kad jis Kauno mafijos lyderio Jono Bielskio patikėtinis, pasiruošęs vykdyti bet kokią mafijos vado užduotį. S. Skėrys galėjo nužudyti dėl mažiausios smulkmenos. Jis buvo puikus šaulys ir geras psichologijos žinovas. Kadangi vyras žinojo, jog gyvendamas tokį gyvenimą vis tiek vieną kartą įklius, todėl studijavo medicinos knygas, kad galėtų apsimesti psichiniu ligoniu ir būtų nepakaltinamas. Ir ne kartą jam yra pavykę apgauti gydytojus - šie nuspręsdavo, kad banditas negalėjo suprasti savo veiksmų.
Anksčiau spaudoje ne kartą buvo rašyta, kad S. Skėrys J. Bielskio nurodymu nužudė firmos "Edkor" vadovą Egidijų Korsaką. Buvo įvardinta netgi 15 000 dolerių suma, kurią S. Skėrys gavo iš J. Bielskio.
Vėliau buvo rašoma, kad J. Bielskis užsakė ir kito Kauno mafijozo Ramūno Kuzmino nužudymą. Tačiau dabar jau taip rašyti nederėtų - prokurorai dėl šių nusikaltimų įtarimus J. Bielskiui nutraukė, nes jo veiksmuose "nerado nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių". Visa kaltė suversta S. Skėriui ir jo brigadai. A. Skėrys prisiimdamas visą kaltę, matyt, tikisi išsisukti apsimetęs ligoniu.
Susipyko lošdami
J. Bielskiui nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir dėl mėginimo nužudyti kitą Kauno "autoritetą" Algį Žemaitį - Kuką. J. Bielskis net prisipažino sumokėjęs S. Skėriui, bet jo prašęs tik pagasdinti Kuką, o S. Skėrys persistengė.
Draugai J. Bielskis ir A. Žemaitis susipyko per kortas. Kukas pralošė J. Bielskiui 10 000 dolerių - tai buvo prieš penkiolika metų, kai doleris buvo pagrindinis mafijozų pinigas - ir nesiruošė tų pinigų atiduoti, o apkaltino J. Bielskį sukčiavimu. Mafijos vadas smarkiai užsirūstino ir paprašė S. Skėrio, kad šis pamokytų išsišokėlį. Šis ir pamokė - po Kuko automobiliu pakišo bombą. Visa laimė, kad detonatorius nesuveikė - antraip ir A. Žemaitis ir prie vairo sėdėjusi jo žmona būtų išlėkę į orą.
Apiplėšė dirbtuves
Negalvokit, kad S. Skėrys buvo lyg koks samdomas žudikas, toks, kokius dabar dažnai rodo filmuose. Anaiptol. Skirtingai nuo tų filmų "kilerių" jis plėšė, vagiliavo, reketavo, žudė verslininkus, moteris
Šių metų pavasarį Šiaulių miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje S. Skėrys, jo sūnus Audrius Skėrys (28 m.) ir kaunietis Markas Kardišauskas (29 m.) buvo teisiami už juvelirinių dirbinių dirbtuvės apiplėšimą Šiauliuose. Šios dirbtuvės buvo apiplėštos 1998-ųjų vieną rugpjūčio vakarą. Trys nusikaltėliai - A. Skėrys, M. Kardišauskas ir Andrius Chrimli (29 m.) - sumušė ir surišo dirbtuvių savininką ir pagrobė krūvą auksinių dirbinių. Šio nusikaltimo išaiškinimas užtruko, nes šiauliečiai kriminalistai niekaip negalėjo aptikti nusikaltėlių pėdsakų. Reikalai pajudėjo į priekį, kai darbo ėmėsi vilniečiai, kurie aiškinosi S. Skėrio ir V. Mulos nusikaltimus.
Buvo rasta ir daiktinių įrodymų, apie nusikaltimą papasakojo ir sulaikytas M. Kardišauskas. Už tai, kad padėjo atskleisti nusikaltimą, šis vyras buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. S. Skėrys parodymus duoti atsisakė, bet teismui įrodymų pakako. S. Skėriui buvo paskirti 5,5 metų nelaisvės už nusikaltimo organizavimą. Jis už grotų turės praleisti 8 metus. S. Skėrys įtikinėjo teisėjus, kad apiplėšime nedalyvavo, o tik padėjo parduoti auksinius gaminius, tačiau teisybė išaiškėjo.
A. Chrimli kelerius metus slapstėsi, tačiau dabar jau pats atvyko į policiją ir prisipažino dalyvavęs apiplėšime. Jo byla išskirta į atskirą, o Audriui dabar skirtas namų areštas.
Nužudė provizorę
Dar viena byla šiuo metu nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme. Per posėdžius teisiamųjų suole šalia S. Skėrio vėl sėdi jo sūnus Audrius, V. Mula, Šarūnas Juodžbalis (37 m., kaunietis) ir M. Kardišauskas. Vyrai kaltinami prieš aštuonerius metus užpuolę ir nužudę vaistininkę Almą Zinkutę (45 m.).
Tą dieną vaistinės "Jautra" provizorę, direktorės pavaduotoją vaistininkės kvietė išgerti kavos. Tačiau moteris paaiškinusi, jog skubanti aplankyti tėvų, sėdo į nuosavą automobilį ir išvyko. Nužudytosios kolegės žinojo, kad Alma dažnai savaitgaliais važiuoja pas tėvus, gyvenančius Antežerių kaime (Kėdainių raj.).
Vaistininkės tėvai buvo iš anksto susitarę dėl dukros vizito, todėl jai nepasirodžius iki šeštadienio ryto žmonės labai sunerimo. Tėvai būkštavo, kad dukra arba pakliuvo į avariją, arba jai kas nors atsitikę jos dviejų kambarių bute, kur moteris gyveno viena. Paskambinę A. Zinkutės bendradarbei, turėjusiai Almos buto raktą, tėvai šios moters paprašė užsukti pas Almą ir pažiūrėti, kas nutikę. Nieko nelaukęs bendradarbės vyras nuvažiavo į Gardino gatvę. Kiek jis beskambino į buto duris, jų niekas neatidarė. Tada vyras atrakino duris ir išvydo kraupų vaizdą: A. Zinkutė gulėjo negyva svetainėje. Atvykę kriminalistai ant vaistininkės kūno rado dvi šautines žaizdas: krūtinėje širdies plote bei galvoje.
Iš nužudytosios artimųjų sekliai sužinojo, kad Alma namuose galėjo turėti nemažas santaupas - kai kurių šaltinių duomenimis net 30 000 JAV dolerių. Apžiūrėdami butą kriminalistai vienoje knygoje rado žmogžudžio nepastebėtą šimto dolerių banknotą. Ėmė aiškėti, kad nusikaltėliai moterį užklupo lifte, sumušė ir įtempė į butą.
Nužudę ir apiplėšę vaistininkę, plėšikai lavoną uždengė antklode, užrakino buto duris, sėdo į Almos dešimties metų senumo "Toyota Corolla" ir išvažiavo.
Kol kas kaltę iš penkių gaujos narių pripažino tik tas pats M. Kardišauskas. Kiti neigia, kad dalyvavo apiplėšime.
Dar trys žmogžudystės
Panašaus braižo nusikaltimas Šiauliuose buvo įvykdytas ir tų metų pavasarį. Vieno namo bute buvo rasta uždusinta Rima Bielskienė (37 m.). butas aptiktas apiplėštas, lavonas gulėjo taip pat uždengtas. Įtariama, kad tai tos pačios gaujos darbas. Šį, o taip pat telšiškio verslininko Hilerijaus Sasnausko, kauniečio Ramūno Kuzmino nužudymus dabar imsis nagrinėti Vilniaus teisėjai. Turėkime vilties, kad tiek sunkių nusikaltimų įvykdę banditai už grotų sės visam likusiam gyvenimui.
Pagal nusikaltimų metu galiojusią Baudžiamojo kodekso redakciją už banditizmą įtariamiesiems gresia laisvės atėmimas nuo 3 iki 15 metų arba iki gyvos galvos.
Teismui perduotą baudžiamąją bylą sudaro 105 tomai dokumentų.
