Remigijus RAINYS
Seimas, priimdamas sprendimą nepritarti trims svarstytoms Laikinosios tyrimo komisijos parengtoms rezoliucijoms, kuriose buvo siūloma leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn korupcija įtariamus parlamentarus Vytenį Povilą Andriukaitį, Vytautą Kvietkauską ir Arvydą Vidžiūną, pats sau padarė politinį "charakirį", galutinai pakirsdamas savo autoriteto likučius visuomenės akivaizdoje. Nors prieš balsuojant vykusioje diskusijoje už rezoliucijų priėmimą pasisakė ne tik radikaliais pareiškimais pagarsėję Vytautas Šustauskas ir Julius Veselka, bet net savo politinių oponentų viešo pritarimo susilaukęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, tačiau "už" balsavo vos apie pusšimtį seimūnų, kai teigiamam sprendimui priimti reikėjo mažiausiai 71 balso. Paskelbus rezultatus pasigirdo nemažai politinių kaltinimų, išsakytų vienų partijų kitoms, tačiau kažkodėl niekas nepasigedo didoko būrio posėdyje nedalyvavusių parlamentarų (balsavime dalyvavo tik 96 Seimo nariai), nors Konstitucinis Teismas neseniai išaiškino, kad posėdžis lankyti yra privaloma. Nors visi trys įtariamieji dar prieš svarstymą prašė kolegų atimti iš jų parlamentinę neliečiamybę, o Vytautas Kvietkauskas tokį prašymą dar kartą pakartojo per savo frakcijos atstovą jau vykdamas į Briuselį, tačiau viską lėmė socialdemokratų balsai. O jie, tikriausiai patarti savo lyderio premjero Algirdo Brazausko, balsavo vieningai - atmesti teisėsaugininkų prašymą. Tuoj po balsavimo Vytenis Povilas Andriukaitis viešai pareiškė, kad atsisakys Seimo nario mandato ir ginsis kaip eilinis pilietis. Jei ne jis, ikiteisminis tyrimas turėtų būti nutrauktas. Tačiau dabar visi drąsiai ant kiekvieno kampo gali tvirtinti, jog Seimas gina savuosius ir Lietuvoje seimūnai lygesni už kitus šalies piliečius. Toks V. P. Andriukaičio poelgis Socialdemokratų partijos reitingų artėjančiuose Seimo rinkimuose irgi nepakels, nes kai kas jau suabejojo jo nuoširdumu ir apkaltino Seimo valdančiąją daugumą juodosiomis technologijomis. Žiniasklaidoje jau paskelbta, kaip balsavo kiekvienas Seimo narys, ir rinkėjai šių rezultatų nepamirš iki jau rugsėjį įvyksiančių naujų Seimo rinkimų.
Kratų pasiutpolkė rinkimų išvakarėse
Viešas Seimo narių, įtariamų korupcija, skandalas prasidėjo likus kelioms dienoms iki prezidento rinkimų antrojo turo. Specialiųjų tyrimų tarnybos agentai užgriuvo tuo metu dar kandidatą į prezidentus V. Adamkų remiančių politinių partijų - Liberalų ir centro sąjungos bei Naujosios sąjungos ir jam simpatizuojančių socialdemokratų bei konservatorių partijų - būstines, padarė ten kratas atlikdami dokumentų poėmius. Agentus domino dokumentacija, susijusi su partijų kasos operacijomis: pirkimais, partijos narių įnašais, iš rinkėjų gautomis lėšomis bei mokėjimais už įvairias paslaugas nuo 2001 iki 2004 metų. Kiekvienoje partijos būstinėje savo veiksmus specialiųjų tarnybų darbuotojai grindė teismo nutartimis, kuriose buvo išvardinti net 7 Baudžiamojo kodekso straipsniai, tarp kurių - neteisėta juridinio asmens veikla, papirkimas, sukčiavimas, pinigų plovimas.
Šešių punktų programa
Tokie teisėsaugininkų veiksmai rinkimų išvakarėse sukėlė įtarimus, kad specialiai veikiama vieno iš kandidatų į prezidentus naudai, nors generalinis prokuroras Antanas Klimavičius, iškviestas į neeilinį Seimo posėdį, aiškino, kad tai teisiniai veiksmai atliekant tyrimą apie galimą "Rubicon group" valdybos pirmininko Andriaus Janukonio įtaką kai kurių įstatymų priėmimui arba pristabdymui, naudingam tai įmonių grupei atsiskaitant grynaisiais pinigais, perduodamais iš rankų į rankas. Pasak prokuroro, STT jį supažindino su medžiaga, kurioje 5 Seimo nariai įtariami paėmę kyšius, ir prašė jį kreiptis į Seimą, kad šis leistų juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Įrodymų pritrūko, todėl buvo sudaryta 6 punktų programa, kurią įvykdžius būtų kreiptasi į Seimą. Pats A. Klimavičius tikino, kad jis dokumentų poėmius būtų atlikęs jau po prezidento rinkimų. Tačiau STT vadovas Valentinas Junokas nusprendė kitaip, nors vėliau gynėsi, jog veiksmų terminus nustato ikiteisminio tyrimo vadovas, o tarnybai reikėjo skubiai apklausti įtariamuosius Seimo narius. Abejoti painiais ir ne visuomet logiškais pono V. Junoko pasiaiškinimais verčia dar nepamiršti jo vieši pamąstymai apie galimą politinę karjerą Liberaldemokratų partijos gretose, bei atkakliai buvusios kandidatės į prezidentes Kazimieros Prunskienės neigiami gandai apie pažadus, laimėjus rinkimus, palikti jį STT vadovo poste.
V. Adamkaus pergalė sumažino įtariamųjų skaičių ?
Tuoj po kratų partijų būstinėse į Lenkiją skubiai pabėgo Liberalcentristų partijos lyderis, Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas. Nors pats politikas teigė, jog į užsienį išvyko gavęs informacijos apie galimą savo suėmimą ir nenorėdamas pakenkti savo vaiko krikštatėviui Valdui Adamkui, tačiau kas gali paneigti, jog glaudžiai su "Rubicon group" siejamas A. Zuokas per sieną nėrė išsigabendamas svarbius dokumentus? Tiesa, V. Adamkų išrinkus prezidentu, netrukus jo rinkimų štabe sukinėjosi ir skubiai sugrįžęs Vilniaus meras, o iš taip viešai ir nepaskelbto įtariamųjų parlamentarų sąrašo išnyko dvi žiniasklaidos jau seniai įvardintos libcentristų G. Steponavičiaus ir E. Masiulio pavardės. Galima daryti išvadą, kad tai dėl to, jog ši partija rėmė rinkimus laimėjusį prezidentą. Galop A. Paulauskas generalinį prokurorą skubiai išsiuntė atostogų, o jį pakeitęs pavaduotojas, laikinai einantis generalinio prokuroro pareigas Gintaras Jasaitis, laikinajam Seimo pirmininkui Česlovui Juršėnui pateikė prašymą leisti apklausti ir paskirti kardomąsias priemones tik trims korupcija įtariamiems Seimo nariams. Anot Generalinės prokuratūros, jie įtariami paėmę kyšius iš "Rubicon group" bendrovės valdybos pirmininko Andriaus Janukonio. Kyšiai buvo duodami už tam tikrų teisės aktų priėmimą.
"Rubicon group" vizitinė kortelė
Grupę sudaro per 20 įmonių, kurių turtas - apie 150 milijonų litų. Kontroliuojančiosios bendrovės akcijas lygiomis dalimis valdo septyni valdybos nariai. Pernykštė grupės įmonių apyvarta - apie 205 milijonai litų. Bendrovė teikia komunalines paslaugas, atlieka pastatų priežiūrą, užsiima energetikos įrenginių gamyba, dujų importu (valdo 49 procentus "Dalkia Lietuva" akcijų), nekilnojamojo turto projektų vystimu, pramogomis bei kai kurių kitų pramonės šakų (tarp jų - ir biokuro gamybos įrenginių) vystymu. Grupė greitai plečiasi įsigydama pramonės įmones bei jas rekonstruodama. Pernai tam išleista 25 milijonai, o šiemet skirta dar 20 milijonų litų. Pernai "Rubicon group" 60 ha plote netoli "Akropolio" pradėjo statyti pramogų miestelį, kuriame kyla universali arena, vandens pramogų parkas ir šeimos pramogų centras. Apie 150 milijonų vertės projektas turėtų būti visiškai užbaigtas jau po dvejų metų. Iki šiol aiškinamasi, kaip toks vertingas žemės sklypas šiai grupei galėjo būti išnuomotas praktiškai nemokamai 99 metams, nors, kukliausiais paskaičiavimais, vien nuompinigiai turėtų sudaryti apie 4 milijonus litų per metus. "Rubicon group" valdybos pirmininkas atstovavo Prancūzijos firmai "Dalkia" išsinuomojant Vilniaus šilumos tinklus.
Įtarinėjamas ne tik seimūnų papirkimais
2004 metų sausio 21 dieną STT ir Generalinės prokuratūros pareigūnai atliko kratą "Rubicon" (vėliau pasivadinusios "Rubicon group") pagrindinėje būstinėje ir kituose jai priklausančiuose pastatuose bei paėmė kai kuriuos dokumentus bei kompiuterines laikmenas. Krata buvo atliekama tiriant Vilniaus miesto tarybos nario Vidmanto Drėmos pareiškimą, kad jam keli grupės darbuotojai trukdė pasinaudoti balsavimo teise 2003 metais renkant Vilniaus merą ir už balsą A. Zuoko naudai siūlė 120 000 litų kyšį, tačiau paimti dokumentai, pasak A. Janukonio, su mero rinkimais nesusiję. Užtat pareigūnai neva aptiko "juodąją" bendrovės buhalteriją, kurioje buvo surašytos atskiriems politikams "paaukotos" sumos. Maždaug nuo to laiko "Rubicon group" vadovo ir įtariamųjų Seimo narių pokalbių buvo klausomasi, o jų įrašai sudarė pagrindinę pateiktų įtarimų, jog politikai gauna neteisėtą atlyginimą už bendrovei palankių įstatymų "stūmimą" ar nepalankių blokavimą, esmę. "Rubicon group" labiausiai domino energetikos ūkio ir kuro bei dujų tiekimo bei pardavimo reikalus reguliuojantys įstatymai.
Neleido klausyti įrašų
Pagaliau laikinai generalinio prokuroro pareigas einantis Gintaras Jasaitis iš Seimo tribūnos perskaitė kreipimasi į Seimą dėl trijų Seimo narių asmens neliečiamybės atėmimo. Buvo prašoma leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn socialdemokratą Vytenį Povilą Andriukaitį, kuris įtariamas apėmęs 95 000 litų kyšį, konservatorių Arvydą Vidžiūną, tariamai paėmusį 40 000 litų kyšį, ir Naujosios sąjungos narį Vytautą Kvietkauską, įtariamą susigundžius 25 000 litų kyšiu. Visi trys įtariamieji kategoriškai neigė įtarimus, tačiau STT atstovai teigė, kad abejonės būtų išsklaidytos, jei būtų leista paviešinti įrašytus parlamentarų pokalbius telefonu. Esą įrašų datos neabejotinai sutampa su "Rubicon group" slaptos buhalterijos laikmenose įrašytomis išmokų datomis. Pagal savo statutą Seimas sudarė dvylikos parlamentarų Laikinąją tyrimo komisiją, kuriai vadovavo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos vadovas Algimantas Salamakinas. Komisijai buvo duotos vos kelios paros, kad ji pateiktų savo išvadas, išklausiusi Generalinės prokuratūros pateiktus garso įrašus, kurie iki tol didžiuliame krepšyje buvo tampomi paskui STT vadą V. Junoką. Kol komisija plušėjo net per laisvadienius, įtariamieji seimūnai bei "Rubicon group" vadovas A. Janukonis viešai prisiekinėjo esą nekalti. V. P. Andriukaitis net surengė spaudos konferenciją savo bute, norėdamas žiniasklaidininkams parodyti savo kuklią buitį. A. Vidžiūnas, kaip ir V. P. Andriukaitis, pats paprašė panaikinti jo neliečiamybę. Tik V. Kvietkauskas užsiminė, kad su A. Janukoniu bendrauja šeimomis ir prašė reklamos jo žmonos vadovaujamai "Vilniaus televizijai", o neseniai ir pardavė ją "Rubicon group". Nors G. Jasaitis teigė, kad įtariamųjų pasisakymai jam nesukėlė jokių emocijų, tačiau ir korupcijos tyrėjų pateikti įrašai įtikino anaiptol ne visus Laikinosios komisijos narius. Vis dėlto balsų dauguma Seimo narių teismui buvo pasiūlyta rezoliucija, kurioje duodamas sutikimas patraukti įtariamuosius baudžiamojon atsakomybėn. Nors buvo pažadėta, kad komisija dirbs maksimaliai viešai, tačiau ikiteisminį tyrimą atliekanti prokurorė Nijolė Frolova neleido paviešinti įrašų turinio, todėl perklausa vyko už uždarų durų. Seimo posėdžio metu kai kurie parlamentarai teigė, jog negali apsispręsti, kaip balsuoti, nežinodami pateiktų įtarimų įrodomosios medžiagos, tačiau į jų prašymus leisti išklausyti bent dalį komisijai pateiktų įrašų nebuvo atsižvelgta. Visi gerai prisimename, kad buvusio prezidento R. Pakso įrašai buvo vos ne kiekvieną dieną transliuojami per visas televizijas, o štai viešai išklausyti kolegų pokalbius Seimo nariams nebuvo leista.
Tyrimas - aklavietėje
Seimui neleidus patraukti baudžiamojon atsakomybėn kyšininkavimu įtariamų parlamentarų, baudžiamasis procesas pateko aklavietėn. "Ikiteisminis tyrimas Seimo narių atžvilgiu nebus pradėtas, - sakė generalinio prokuroro pavaduotojas G. Jasaitis. - Tačiau byla dėl jų papirkimo bus toliau tiriama. "Rubicon group" valdybos pirmininko A. Janukonio nusikalstamos veikos kvalifikavimas nesikeičia".
Ikiteisminis tyrimas dėl "Rubicon group" atliekamas pagal kelis Baudžiamojo kodekso straipsnius - tai didelės vertės svetimo turto įsigijimas apgaule, patikėto turto iššvaistymas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimas,valstybės tarnautojų papirkimas ir kita.
Kitame numeryje: Toliau rašysime apie korupcijos paplitimą Lietuvoje, apie organizacijos "Transparency International" atliktus tyrimus.
