Kai JAV smogė „frankenštormu“ pramintas uraganas „Sandy“, Krekenavos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų mažosios bazilikos klebonas, teologijos mokslų daktaras Gediminas Jankūnas išgyveno baimės naktį klebonijoje Niujorko šiauriniame Bronkso rajone, vos už 20 kilometrų nuo labiausiai nukentėjusio Naujojo Džersio.
Niujorkas virto vaiduokliu
„Mačiau Niujorką pačiame jo žydėjime – miestą, kuris niekada nemiega. Ir mačiau Niujorką vaiduoklį kaip iš filmo apie pasaulio pabaigą – be žmonių, sugriautais namais, šiukšlėmis užverstomis gatvėmis, užtvindytomis ne tik vandeniu, bet ir kanalizacijos nuotekomis“, – „Sekundei“ pasakojo kun. G.Jankūnas.
Išskrido į vestuves
Tuojau po Lietuvoje praūžusios audros, palikusios Krekenavą kelioms dienoms be elektros, kun. G.Jankūnas išskrido į draugų dukters vestuves Čikagoje. Antrąja lietuvių tėvyne laikomame JAV mieste dvasininkas anksčiau gyveno aštuonetą metų – studijavo teologiją, apgynė doktoranto disertaciją.
Kelionę kunigas susiplanavo taip, kad per porą savaičių viešnagės JAV spėtų ne tik paviešėti artimų žmonių šeimoje, bet ir aplankytų Niujorke gyvenantį draugą.
Niujorke kunigas ketino praleisti trejetą dienų ir spalio 28-ąją, istorinio uragano išvakarėse, parskristi atgal į Čikagą, o jau Visų šventųjų dieną sutikti ramiame Krekenavos miestelyje. Bet ne veltui sakoma, kad žmogaus planai Dievui kelia juoką.
Anot dvasininko, nors apie artėjantį uraganą pranešė televizija, Čikaga buvo rami, mat tokiu metų laiku audros – įprastas reiškinys. Todėl iš Čikagos pas draugą į Niujorką susiruošusiam kun. G.Jankūnui rūpėjo ne kaip reikės išgyventi, o kur vakarieniaus ir kokius miuziklus pamatys. Savaitgalio programa turėjo būti šauni.
Raginimus evakuotis ignoravo
Niujorke pasitikusio draugo perspėtas, kad Atlanto rytinei pakrantei grasina audra, dvasininkas tik numojo ranka: po Krekenavoje išgyvento gamtos šėlsmo amerikietiškasis jam nebebaisus.
Tačiau jau pirmąjį viešnagės vakarą įsijungę televizorių draugai išgirdo baimę keliančius pranešimus apie Niujorko mero paskelbtą pakrantės gyventojų evakuaciją. Valdžios institucijos perspėjo didžiausio JAV miesto gyventojus, kad pakilęs jūros vanduo gali užtvindyti dalį Manhatano, metro tunelius ir sutrikdyti finansų centro ryšių bei elektros sistemą, miestui teks atlaikyti stipriausius vėjo gūsius.
Tačiau pernai į Niujorką atslinkusį, 15-os žmonių gyvybes nusinešusį uraganą „Irene“ išgyvenę amerikiečiai ignoravo valdžios raginimus palikti pavojingus rajonus ir dauguma ryžosi „Sandy“ pralaukti namuose.
„Valdžios pareigūnai nervinosi dėl tokio gyventojų delsimo. Buvo aiškinama, kad jei neišsikrausčiusiems žmonėms kils pavojus, teks siųsti gelbėjimo tarnybas ir dėl jų kvailumo (Naujojo Džersio gubernatorius nepabijojo pasakyti to žodžio) teks rizikuoti gelbėtojų gyvybėmis“, – pasakojo kun. G.Jankūnas.
Naujojo Džersio ir Niujorko rytinės pakrantės gyventojams dar tik rengiantis gamtos šėlsmui, televizijoje daugėjo pranešimų apie grėsmingosios „Sandy“ žalą kitose vandenyno pakrantėje išsidėsčiusiose valstijose.
Veržėsi į Čikagą
Dvasininkas rūpinosi, ar dėl artėjančio uragano nebus priverstas įstrigti Niujorke, tačiau oro linijos patikino, kad spalio 28-osios vakare jo skrydis į Čikagą nėra atšauktas. Tik tos pačios dienos popietę, iki skrydžio likus kelioms valandoms, kun. G.Jankūną pasiekė žinutė, kad jo lėktuvas neišskris.
„Prisiskambinti oro linijoms pasirodė neįmanoma. Mano didžiausias rūpestis buvo, kaip pasiekti Čikagą. Iš jos turėjau lėktuvo bilietą į Lietuvą ir buvau įsitikinęs, kad į Krekenavą privalau grįžti iki Visų šventųjų dienos“, – kalbėjo kun. G.Jankūnas.
Užuot rūpinęsis, kaip išgyventi Niujorke uraganą, dvasininkas karštligiškai ieškojo kelių, kaip laiku grįžti pas Krekenavoje laukiančius tikinčiuosius. Nepavykus susisiekti su oro linijomis, kunigas sugalvojo į Čikagą parvykti traukiniu, tačiau pasirodė, kad iš Niujorko bėgantys žmonės jau išpirkę visus bilietus. Tuomet dvasininkui šovė mintis, nepaisant gamtos šėlsmo, sėstis į išsinuomotą automobilį ir vienam dumti į už 15 val. kelio esančią Čikagą.
Žinoma, toks planas atrodė beprotiškas, bet ne rūpestingam dvasininkui.
„Mane visaip atkalbinėjo, kad pavojinga vienam leistis į tokį ilgą ir nežinomą kelią, bet vis tiek atkakliai laikiausi savo“, – pamena kun. G.Jankūnas.
Ištrūkti nepavyko
Atrodo, nežinomos jėgos bet kokiais būdais bandė sulaikyti į kelionę besiveržiantį dvasininką – dėl priartėjusios audros Niujorke nuomos punktai jau buvo nutraukę veiklą. Tuomet keliautojas sumanė dar vieną būdą, kaip apgauti likimą – prisiskambino į automobilių nuomos punktą, esantį už 1,5 val. kelio nuo Niujorko, ir sutarė dėl mašinos nuomos. Vėliau išsiaiškino, kad punkto darbuotojas ryžosi pasipelnyti iš nuo audros bėgančio užsieniečio ir automobilį išnuomoti be savo vadovybės žinios.
„Draugas perspėjo, kad nelegali automobilio nuoma gali kainuoti 500 dolerių, be to, dar turėsiu susimokėti už draudimą. Nepaisydami tokių perspėjimų, vis tiek išvažiavome į nuomos punktą. Bet kuo labiau jis artėjo, tuo labiau jaučiau, kad nereikia važiuoti – oras prastėjo, lijo taip smarkiai, kad net valytuvams dirbant visu smarkumu darėsi sunku įžiūrėti kelią, pūtė smarkus vėjas. Nepasiekę nė pusiaukelės pasukome atgal“, – pasakojo kunigas.
Atsisakyti planų dvasininką privertė ne išgąstis dėl jo laukiančių pavojų, o mintys apie draugą.
„Maniau, kad važiuodamas į Čikagą tolsiu nuo audros, o mane iki nuomos punkto pavėžėjęs draugas turės dar pusantros valandos grįžti atgal į Niujorką ir nėra jokių garantijų, kad parvažiuos saugiai“, – pamena kunigas.
Vėliau pasirodė, kad persigalvojęs jis apsaugojo ne tik draugą, bet ir save.
Parduotuves iššlavė
Pasak kun. G.Jankūno, dar likus porai dienų iki uragano, Niujorko parduotuvių lentynos buvo šluote šluojamos: žmonės masiškai pirko baterijas, žvakes, ilgai negendančius maisto produktus, geriamąjį vandenį. Iš beprasmio pasivažinėjimo su draugu į Niujorką grįžęs klebonas nebeturėjo progos užsukti apsipirkti į prekybos centrus – nuo greitkelio visi į didžiąsias parduotuves vedantys keliai jau buvo uždaryti. Bičiuliams pasisekė surasti Bronkso rajone veikiančią vietinę parduotuvėlę.
„Nors gyvenome klebonijoje, kur sandėliuose saugomos didžiulės maisto atsargos, draugas prieš uraganą prisipirko konservų, sriubų, kitų pusfabrikačių, manau, pagautas bendros nuotaikos“, – svarsto dvasininkas.
Audra paralyžiavo JAV gyvenimą: oro linijos atšaukė daugiau nei 7 tūkst. skrydžių, sustabdytas geležinkelių eismas. Niujorko, Filadelfijos, Vašingtono ir Baltimorės valdžia uždarė metro, kuriuo vien Niujorke kas dieną važiuoja 8,5 mln. keleivių, neveikė daugelis valstybinių institucijų, mokyklos. Niujorką „Sandy“ pasiekė apie 20 val.
Vėjas nešiojo plytų sienas
Kadangi Bronkso rajone kabeliai nutiesti po žeme, jo gyventojai galėjo guostis bent tuo, kad namuose neužgeso elektra. Ištisai reportažus iš uragano talžomo Niujorko ir Naujojo Džersio transliuojantys televizijos kanalai pranešinėjo apie paniką keliančius net 150 metrų per sekundę greitį pasiekusio vėjo padarinius.
„Baisu matyti reportažą, kaip vėjas išnešioja plytų sieną, viskas griūna, krenta, liejasi vanduo. Manhatane sugriuvus keturių aukštų namo fasado sienai, vaizdas priminė lėlių namelį – visuose aukštuose degė šviesos, veikė įjungti televizoriai, kažkas kunkuliavo ant viryklių virtuvėse, nebuvo tik priekinės sienos“, – pasakojo kun. G.Jankūnas.
Ekrane stebėdami šiurpą keliančius vaizdus dvasininkai girdėjo už klebonijos lango švilpiantį vėją, matė skraidančius kelio ženklus ir nuo sienų nuplėštus reklaminius stendus. Neįtikėtina, tačiau net per tokią audrą skurdžiai gatvėje į prekybos centrų vežimėlius dar bandė rinkti vėjo nuplėštą metalą.
„Bet ir jie neilgai prieš vėją atsilaikė – vežimėliai liko, o vargetos dingo“, – įspūdžiais dalijosi klebonas.
Apsaugojo nuo pavojaus
Maždaug penkias valandas siautęs uraganas aprimo jau gerokai po vidurnakčio. Pasak kun. G.Jankūno, visą tą laiką stebint reportažus apie stichijos šėlsmą buvo lengva pulti į paniką. Klebonijoje užsidarę dvasininkai ir šalia veikiančios vienuolijos seminarijos studentai bandė ramintis kalbėdami maldas ir giedodami.
„Supratau, kad Dievo ranka mane apsaugojo. Visą tą kelią, kuriuo taip veržiausi važiuoti į Čikagą, būčiau buvęs audroje. Ne pabėgęs nuo audros, o joje likęs“, – įvertino klebonas.
Pyktis negavus kavos
Kitą rytą po uragano šėlsmo Niujorkas priminė miestą, išgyvenusį apokalipsę. Per naktį 20 metrų Atlanto vandenyno bangų talžytame megapolyje tvyrojo mirtina tyla – nevaikščiojo žmonės, nevažinėjo automobiliai, traukiniai ir tramvajai.
Audros sukelti potvyniai užliejo žemutinį Manhataną, užtvindė kelius, metro ir automobilių tunelius, geležinkelio, autobusų stotis, oro uostus, dėl elektros linijų gedimų kilo gaisrai. Miestą nuniokoję vėjai, kurių greitis siekė 150 kilometrų per valandą, nubloškė statybų kraną ant 306 metrų aukščio prabangaus gyvenamojo dangoraižio, „Sandy“ susprogdino vieną didelė elektros pastotę. 9 mln. gyventojų liko be elektros, o potvyniui apsėmus didžiules Rytų pakrantės teritorijas – ir be namų.
Teigiama, kad 108 metų Niujorko metropoliteno sistema, kurios didelė dalis buvo užlieta jūros potvynio, dar niekada nebuvo taip suniokota. Sūraus vandens pažeistoms konstrukcijoms atstatyti prireiks milžiniškų investicijų.
Neįtikėtina, tačiau praūžus visai griaunančiai stichijai amerikiečiai sugebėjo pasipiktinti tuo, kas lietuviui tokios nelaimės akivaizdoje būtų neįsivaizduojama. „Niujorkiečiai buvo nepatenkinti, kad niekur negalėjo atsigerti kavos. Vienas žmogus piktinosi, kad dėl kavos puodelio turėjo nueiti ne vieną kilometrą, kol aptiko veikiančią kavinukę“, – stebėjosi kun. G.Jankūnas.
Planai – Dievo valioje
Į Lietuvą klebonas parskrido net devyniomis dienomis vėliau nei buvo planavęs. Dvasininkas pripažįsta gavęs ne tik papildomų atostogų, bet ir laiko maldai bei apmąstymams.
„Mūsų planai – Dievo valioje. Jie bet kada gali būti pakeisti ir nereikia jų per daug sureikšminti. Pirmoji mano reakcija į tokią situaciją buvo begalinis pyktis. Desperatiškai stengiausi ištrūkti iš Niujorko, kol galiausiai teko susitaikyti, kad nieko negaliu pakeisti, ir išmokti prisitaikyti“, – pripažino kun. G.Jankūnas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
