Lietuva turi seniausias tradicijas Europoje, kuriant demokratinę teismų sistemą. Susiformavus bajorijos luomo teismams ir 1581m. įsteigus Lietuvos Vyriausiąjį Tribunolą, ši valstybės valdžios funkcija buvo išskirta iš valdovo kompetencijos ir tapo savarankiška teismo valdžia.

Taip pirmą kartą Europoje buvo įgyvendintas įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teismo valdžių atidalijimo principas. Vyriausiojo Tribunolo teisėjai buvo renkami pavietų ir vaivadijų seimeliuose vienų metų kadencijai. Į Vyriausiojo Tribunolo funkcijas įėjo teismų veiklos priežiūra. Nuo šio laikotarpio formavosi ir prisiekusiųjų institutas (vaito teisme - suolininkai, burmistro teisme – tarėjai).

Visuomenės atstovų dalyvavimas vykdant teisingumą iki šiol išlieka pagrindinė demokratinės valstybės vystymosi sąlyga. Šios sąlygos laikosi visos demokratinės valstybės. Valstybės kuriose įsigali autokratinis valdymas visuomenės atstovai paprastai šalinami iš teismų sistemos. Taip atsitiko: frankistinėje Ispanijoje nuo 1936 m; Sovietinėje Rusijoje prisiekusiųjų teismai buvo panaikinti 1918 m., nors Sovietinėje Rusijoje tarėjų institucija buvo įvesta, tačiau čia šalia teismų su tarėjais egzistavo taip vadinamos „troikos“, kuriose jokie tarėjai nedalyvavo; nacistinėje Vokietijoje visuomenės atstovai buvo panaikinti nuo 1939 m. rugsėjo, vadinamuoju “Teismų supaprastinimo potvarkiu”. Yra žinoma, kad Hitleris labai neigiamai vertino tarėjų dalyvavimą teisme, nes, jo nuomone, jie tik įneša painiavą ir sudaro sąlygas teisėjui vengti atsakomybės. Jis pasisakė už “viso šio šlamšto” pašalinimą. Fašistinėje Italijoje tarėjų dalyvavimas teismo procesuose Mussolini valdymo metais taip pat buvo apribotas. Žlugus diktatūriniams režimams, šiose valstybėse visuomenės atstovų funkcijos teismuose buvo atstatytos.

REKLAMA

Šiuo metu Europoje išliko viena valstybė – Lietuva, kur visuomenės atstovai nuo 1995 m. buvo nušalinti nuo teisingumo vykdymo teismuose.

Susidarė keista situacija, Lietuva, būdama demokratinių valstybių  sąjungos  nare,  reformavo savo teismų sistemą pagal autokratinių valstybių pavyzdį. Tokios „reformos“ rezultatai apgailėtini.

Pagal apibendrintus ,,Eurobarometro” tyrimus 2005 m. pavasarį ir rudenį ES ir kandidatėse į ES valstybėse (iš 32 valstybių) pagal pasitikėjimo teismais rodiklį Lietuva užima tik 29-ąją poziciją. Teismais pasitiki – 27 proc. gyventojų, nepasitiki – 60 proc. Dar nepalankesni mums buvo 2006 m. ,,Eurobarometro” tyrimų rezultatai. Pagal atliktus pavasario tyrimus pasitikėjimas tesiekia 23 proc., nepasitikėjimas sudaro net 69 proc. Lietuvoje daug metų vykdomų apklausų rezultatai labai panašūs – pasitikėjimas teismais tesiekia 15–20 proc. Į klausimą, ,,ar galėtumėte pavadinti teismą draugiška institucija?” – „taip“ atsakė vos 12,3 proc. „ne“ – 80,5 proc. ("Delfi" užsakymu“Sprinter" tyrimai). Jeigu visuomenė nepasitiki teisingumą vykdančia institucija, reiškia, kad nepasitiki ir pačia valstybe.
Lietuvos demokratijos kreivė leidžiasi žemyn. Nevyriausybinės organizacijos “Freedom House” tyrimo ataskaitoje teigiama, kad bendras Lietuvos demokratijos indeksas šiemet pablogėjo nuo 2,21 iki 2,29. Teismų savivalda apibrėžta įstatymu, o Konstitucijoje apie tai nekalbama. Visuomenės atstovų pašalinimas iš Teisėjų tarybos daro juos vis labiau izoliuotus nuo visuomenės, kas sudaro palankias sąlygas plisti korupcijai teismuose. Todėl būtų tikslinga svarbiausią teismų kontrolės instituciją – Teisėjų tarybą, iš uždaros vien teisėjų institucijos paversti į visuomenei atvirą instituciją – Teismų tarybą, kurią sudarytų ne tik teisėjai, bet ir visuomenės deleguoti atstovai.

Išplitusi korupcija teismuose daro beprasmę plačiai reklamuojamą kovą su šia blogybe valstybėje. Tai paliudija 2006 m. Gallup instituto atlikti tyrimai. Pagal šio instituto duomenis (buvo atlikta apklausa 101 pasaulio valstybėje) dėl korupcijos įsigalėjimo suvokimo. Lietuva pagal šį rodiklį užima paskutinę 101 poziciją.

REKLAMA

Norvegų politologas Svennas Arne Lie, kurio kalbos išjudino net aukščiausius politikos sluoksnius, diagnozuoja mums dažnai nepastebimas Lietuvos demokratijos ydas. Jis mano, kad ES suklydo manydama, jog Lietuva yra demokratiška valstybė ir nebedaro spaudimo tęsti demokratines reformas. Taip pat politologas apgailestauja, kad Lietuvos politikai nedemokratiški savo galvosena. Jie netiki demokratija kaip priemone problemoms spręsti.

Žurnalistai, nagrinėjantys emigracijos problemas, vis labiau atskleidžia tikrąsias jos priežastis. Taip ir norisi pacituoti žurnalistę Kristiną  Sabaliauskaitę, kuri artimai bendrauja su mūsų emigrantais Didžiojoje Britanijoje:

“Nemačiau perspektyvų. Nemačiau vilties, kad kas nors pasikeis”. Ir pridurdavo: “O čia aš jaučiuosi žmogumi. Svetimu, prašalaičiu, bet – žmogumi.” Ir pasakojo savo, smulkių verslininkų, amatininkų, patentininkų, prekybininkų, mokytojų ir medicinos seserų, krautuvininkų, bibliotekininkų istorijas. Apmaudžias ir graudžias, bet Lietuvos kasdienybe tapusias istorijas: apie smulkų verslą smaugiančius įstatymus ir stambiųjų kompanijų savivalę, apie pasmerktą bylinėjimąsi teismuose ir papirktus teisėjus, apie reketuojančius banditus, draugaujančius su policija, apie stambių plėtros kompanijų terorą, susijusį su nekilnojamuoju turtu ir paplitusį prievartavimą nepelningai parduoti turimą būstą, apie valstybės mokesčių inspektorius, teikiančius klaidinančius paaiškinimus, o vėliau baudžiančius žlugdančiomis baudomis už pagal jų nurodymus atliktus paskaičiavimus.

Jų lūpomis bylojo aitrus “paprasto žmogaus” nusivylimas ir paralyžiuojantis bejėgiškumas prieš stambų verslą, prieš teisėsaugininką, kuris pranešus apie vagystę ar piktybinį turto suniokojimą, iškart nuramina”, kad ištirti jo veikiausiai vis tiek nepavyks, prieš kyšio reikalaujantį valdininką.

Kokia išeitis iš susidariusios padėties? Kadangi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto tvirtinimu, norint įteisinti visuomenės atstovus mūsų teismų sistemoje, būtina keisti kai kuriuos Konstitucijos straipsnius, Seimas pagaliau suprato problemos svarbą. 52 Seimo nariai pateikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109, 110, 112 ir 114 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XP-2228(2). 2007-09-11 d. Seimas 62 balsais už, 4 prieš bei 15 susilaikius po pateikimo pritarė šiam įstatymo projektui.

REKLAMA

Šiuo metu Seime taip pat yra svarstomas naujos redakcijos Teismų įstatymas, kuriame visuomenės atstovų dalyvavimas teisingumo vykdyme nėra numatytas.

Reikėtų pirma apsispręsti dėl Konstitucijos pataisų, ir tik po to svarstyti naują Teismų įstatymą.

Rytas Kupčinskas yra Seimo narys, Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas, Lietuvos Žmogaus teisių gynimo asociacijos tarybos narys


Rašyti komentarą...
t
tikras lietuvis
2007-09-21 14:28:13
Pranešti apie netinkamą komentarą
Reikia įvesti Prisiekusiųjų teismą,kaip priežiūros tvarka esančią kasacinę instanciją iki AT.
Atsakyti
0

A
AK
2007-09-21 20:36:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
Taip vadinamas sovietinis okupacinis teismas ir tai turėjo liaudies tarėjus teismuose.Neptiklausomoj Lietuvoj tesėjas it šventa karvė Indijoj.Dabar LR teismais nepasitiki apie 70 procentų piliečių.Reiškia šioj valstybėj nėra teisingumo.Toliau nėr komentarų.
Atsakyti
0

o
o mano nuomone
2007-09-22 00:24:34
Pranešti apie netinkamą komentarą
Visuomenes atstovai (labai plati savoka, kuri kartais nedemokratiskai isstumia tikruosius turincius visuomenes intereso reprezentacine kvalifikacijos barjero egzamina islaikiusieji privalo atstovauti 'ivairios pakraipos --- kaip pavyzdi galima ivardinti tokios pakraipos kaip religines(krikscioniskosios ir ne), sekuliariniu bendruomeniu, ivairiu CARITAS (medicinines ir kitokios, pvz. psichologines pagalbos) tipo organizaciju bei PAVIENIU ASMENU ir t.t. socialini sluoksni) INTERESA dalyvaujant ABSOLIUCIAI VISU klausimu sprendime, ypach Konstitucinio Teismo, o ne tik siauroje srityje vykdant teisingumo ministerijos kartais neKonstitucinius nuosprendzius, tuo rizikuojant misreprezentuoti visuomenes interesa kaip 'mistiska nekonstitucini reiskini, kuris labai pazeidzia ivairiu zmoniu civilines ir kartais zmogaus teises '. Apie tokius reiskinius, kada po pakartotinio civiliniu teisiu pazeidimo seka Zmogaus Teisiu pazeidimai, kurie Lietuvoje baigiasi neretai savizudybemis ar kt. kartais aprasytais "Lietuvos Ryte" nusikaltimais, nuo ko Lietuvos zemele labai kencia.


Isvada:
Taigi svarbu reprezentuoti YPACH MERGINU IR MOTERU TEISES, KURIOS LABIAUSIAI ATSPINDI VISUOMENINIO INTERESO MISREPREZENTACIJA< KONSTITUCINIAME TEISME.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (5)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų