Seime gegužės 10 d. vyko Seimo Antikorupcijos komisijos surengta diskusija dėl teisės aktų pataisų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų pareigą pagrįsti valdomą turtą teisėtais šaltiniais. Diskusijoje dalyvavo visų teisinių institucijų atstovai – STT, Prokuratūros, Tarnybinės etikos komisijos, Vyriausybės, Teisingumo ministerijos, Teisės instituto, Seimo frakcijų atstovai. Pateikiame Antikorupcijos komisijos pirmininko Rimanto J. Dagio, kuris buvo vienas iš šių teisės aktų pataisų autorių, nuomonę.
Daugelis mano, kad korupcijos lygis mūsų valstybėje yra didelis, ir aš tos nuomonės nesirengiu paneigti. Kad korupcija mažėja, aš irgi negalėčiau pasakyti, tokių požymių tikrai nėra. Klausimas: kaip su ta korupcija kovoti?
Specialiosios tarnybos turi gaudyti konkrečius pareigūnus, tam joms suteikti įgaliojimai, bet puikiai suprantame, kad visų nesąžiningų pareigūnų išgaudyti nepavyks, nes taip nebūna net ir sukūrus valstybę su totalia sekimo sistema, kur seklys sektų seklį. Tiesa, tokia sistema buvo sukurta sovietmečiu, bet ir toje sistemoje daugelis mūsų tempė iš darbovietės – kas vinį, kas didesnį daiktą. Turime ieškoti bendresnių sprendimų, kurie vykdytų ne tik baudžiamąją, bet ir prevencinę funkciją. Vienas iš tokių sprendimų būtų valstybės institucijose tarnaujantiems žmonėms arba valstybės funkcijas atliekantiems žmonėms įvesti prievolę pagrįsti savo ir savo šeimos turtą pajamomis. Nesugebant to padaryti turėtų būti laikoma, kad šis turtas yra galimai įgytas korumpuotu keliu su iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Kiekvienas toks valstybei tarnaujantis valdininkas turi žinoti, kad jo turto pagrindimas finansinių institucijų bus nuolat prižiūrimas. Finansinėms institucijoms kruopščiai patikrinti visus 3 mln. gyventojų yra ganėtinai sudėtinga, bet valdininkų armiją finansinės institucijos tikrai gali kontroliuoti.
Dar kodėl reiktų įvesti prievolę pagrįsti turtą? Pagal dabartinius mūsų įstatymus nubausti nesąžiningą žmogų praktiškai galima tik tiesiogiai pagavus jį už rankos. Pvz., pareigūnas nuolat ima kyšius – kiekvieną mėnesį po tam tikrą sumą pinigų. Pagaliau jis pagautas imantis kyšį. Bet pagal mūsų įstatymus jis dažniausiai ir baudžiamas už tą konkretų kyšį, pvz., už 100 Lt. O jeigu jis, po tą šimtą imdamas, pasistatė namą?
Siūlomos teisės aktų pataisos sukuria aplinką, kad jeigu išdygo pajamomis nepagrįstas namas, jis įvardijamas kaip neteisėtai įgytas. Tokiu atveju pareigūnas turi padengti valstybei nuo 70 iki 100 proc. to namo vertės. Praktiškai beveik visą jo vertę. Namas nėra atimamas, nors pradinė nuostata buvo, kad reiktų atimti ir namą. Mat Seimo teisės departamentas įžvelgė, kad taip būtų pažeidžiama Konstitucija. Mes sutikome su komiteto argumentais ir palikom tik piniginę kompensaciją, kad bent jau būtų atlyginta valstybei. Toks prasižengimas turėtų būti laikomas šiurkščiu ir tai būtų rimta priežastis atleisti jį iš darbo.
Šis projektas liečia ne tik valdininkus, bet ir tam tikrų įstaigų atstovus, kurie atlieka valstybės funkcijas – sveikatos įstaigų vadovus, antstolius, matininkus, visus tuos, kurie valstybės vardu priima sprendimus ir savo veiksmais valstybei gali užkrauti tam tikrą naštą.
Norint kontroliuoti visą sistemą reikia ir visuotinio turto deklaravimo, kad galima būtų atsekti pinigų srautus. Labai lengva turtą "padėti" kur nors niekuo dėto žmogaus vardu, kuris nieko neturi ir kuriam nereikia turto deklaruoti.
Kita vertus, žengus šį žingsnį reikės "sutvarkyti" ir skatinimo sistemą gerai dirbantiems valdininkams – tiek atlyginimo, tiek socialinio draudimo prasme. Mes turime ne tik bausti, bet ir skatinti gerai dirbančius. Vien bausmėmis korupcijos nesustabdysime, tik kyšių kainą užauginsime. Žmogus turi žinoti, kad sąžiningai dirbdamas jis taip pat gali gyventi.
Taigi įstatymo paketas yra parengtas, atrodo, viskas suprantama. Tik matau, kad noro jį priimti nėra. Jaučiu iš daugelio institucijų atstovų, dalyvavusių diskusijoje, požiūrio. Yra entuziastų, kurie nori tokio įstatymo, ypač tų institucijų, kurios kovoja su korupcija. Kita dalis, išoriškai reikšdama pritarimą, stengiasi visais įmanomais būdais padaryti taip, kad šios nuostatos nebūtų priimtos. Tai akivaizdu. Ieškoma prieštaravimų Konstitucijai, dabartinei teisinei doktrinai, žmogaus teisių varžymo. Randama kitų formalių pretekstų, ieškoma techninių netikslumų projekte, kurių neišvengiamai atsiranda, ir, tuo remiantis, siūloma atmesti. Tarp diskusijoje dalyvavusių buvo Seimo narių, kurie manė, kad tokio projekto mes niekaip negalėsim priimti, nes, pvz., neaišku, kaip reikės pagrįsti sugyventinės turtą ar pan. Panašių formalių pretekstų stabdyti procesą esama ir daugiau. Aš niekaip kitaip negaliu tokių argumentų vertinti, tik kaip neformalų norą stabdyti procesą.
Bet dabartinė teisinė politika ir doktrina, matom, visiškai neveikia. Vadinasi, ją reikia keisti.
Politinių partijų susitarime yra įrašyta nuostata kovoti su korupcija, ir mūsų grupės projekto priėmimas pasitarnautų kaip politikų testas – tik šnekam, ar ir darom? Visa kita yra atsikalbinėjimai. Netikslumus, jeigu tokių būtų, svarstymo komitetuose metu galima ištaisyti. Kiekvienas Seimo narys gali siūlyti savo redakciją. Svarbiausia yra kitkas – ar pradedame procesą, ar nepradedame, ar norime realiai mažinti korupciją, ar nenorime, ar tik imituojame kovą su korupcija?
Nebuvo lengva sprendimus rasti ir Antikorupcijos komisijos narių užregistruotoje darbo grupėje. Darbo grupė Seimo valdybos sprendimu buvo sudaryta iš įvairių institucijų atstovų, man buvo pavesta koordinuoti jos darbą. Galiu pasakyti, kad pastebėjau teisinį chaosą teisininkų sferose. Teisininkų požiūriai vienas kitą paneigia. Pagaliau po karštų ginčų per 3 savaites darbo grupei pavyko priimti pasiūlymų paketą, ir tam reikėjo grupės narių ir Vyriausybės atstovų pastangų. Buvo rastas vienas iš sprendimų, mes manome, kad jis tinkamas įgyvendinti.
Antikorupcijos komisijos nariai, kurie užregistravo darbo grupės variantą, diskusijose išklausę pastabų, padiskutavę su Seimo teisės departamentu, registruos antrąjį variantą. Tikimės, kad antrasis siūlymų projektas nuims daugelį klausimų ir jau nebebus galima prikišti prieštaravimų Konstitucijai (nors aš nemačiau prieštaravimų ir pirmajame variante; nemanau, kad neteisėto turto atėmimas gali prieštarauti Konstitucijai). Mes sutikome gal kiek švelninti teiginius, svarbiausia, kad paleistume naują procesą – prievolę valdininkams įrodyti savo lojalumą valstybei.
Reikia pasakyti, kad turto pagrindimas teisėtais šaltiniais nėra mūsų išradimas. Panašūs dalykai veikia Kanadoje, JAV, Didžiojoje Britanijoje ir kt. šalyse. Žinoma, mūsų parengtas variantas nėra identiškas kuriam nors iš egzistuojančių, nes kiekvienoje valstybėje yra kitokia mokestinė tvarka. Pvz., Estijoje principas, įpareigojantis visus deklaruoti turtą, veikia berods nuo 1992 m. ir turbūt todėl kai kuriais atvejais estai mus aplenkia. Lietuvoje visuotinis turto deklaravimas turėjo pradėti veikti prieš keletą metų, bet mes jo atsisakėm, vis "verkdami" dėl vargšų pensininkų, kuriems esą bus labai sunku deklaruoti. Toks argumentas kvepia demagogija, nes pensininkas turi deklaruoti tik savo butą, kuris antrą kartą deklaruojamas jau automatiškai. Problemos deklaruojant turtą kyla ne pensininkui, o tiems, kurie neaišku iš kur "gavo" keletą namų, didžiules akcijas, dešimtis sklypų ir kt.
