Ketvirtadienį Valstybinė kultūros paveldo komisija didžiąja balsų dauguma išsirinko savo pirmininku Joną Glemžą.
Tokiu sprendimu ji ignoravo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išaiškinimą (www.vtek/eordfile.php?id=570-) ir akivaizdžiai įrodė, kad teigiamai vertina viešųjų ir privačių interesų konfliktus. Tai nestebina, nes, kaip aiškėja, dauguma komisijos narių ir patys neišvengia interesų konflikto. Primename, jog pirmąsyk VKPK savo pirmininkų išsirinko Z. Baubonį, kurio kandidatūrai dėl VTEK tyrimo Seimo švietimo ir kultūros komitetas vėliau nepritarė. Didžiulius interesų konfliktus turintys komisijos nariai (o jų dauguma) antrąsyk akivaizdžiai pademonstravo, kad interesų konfliktas yra labai pageidautina VKPK pirmininko savybė.
Už šią teisinę ir moralinę krizę yra atsakingi visi, siūlę ir tvirtinę komisijos narius. Šios krizės akivaizdoje lieka vienintelė išeitis – skirti juos iš naujo.
Aukščiausio valstybės eksperto darbas turi būti skaidrus, o reputacija – nepriekaištinga. Komisijai negali vadovauti žmogus, prisidėjęs prie paveldo naikinimo.
J. Glemža yra tiesiogiai atsakingas už esminį Vilniaus senamiesčio apsaugos zonos sumažinimą. Šis sprendimas, akivaizdžiai žalingas Vilniaus senamiesčiui - Pasaulio paveldo objektui – buvo įteisintas Vilniaus miesto bendrajame plane. J. Glemža dalyvavo rengiant šį planą kaip paveldosaugos temos vadovas. T.y., būdamas komisijos pirmininku – valstybės tarnautoju – jis tuo pačiu metu atliko ir Vilniaus savivaldybės apmokamą darbą. Tai akivaizdžiausias interesų konfliktas praėjusios kadencijos komisijoje.
Būdamas komisijos pirmininku, J. Glemža pasižymėjo paveldo požiūriu itin ydingais sprendimais. Pavyzdžiui – jis padėjo Vilniaus savivaldybei ir verslininkams pastatyti aukštybinį pastatą adresu Savanorių 1. Šis dangoraižis negrįžtamai sudarkė istorines Vilniaus panoramas ir yra pastatytas Vilniaus senamiesčio apsaugos zonoje. Pridedame nuotrauką, kurioje jis matyti greta šv. Jonų bažnyčios.
Manome, kad šiam vaizdui komentarų nereikia.
Išgelbėti savo reputaciją Valstybinė kultūros paveldo komisija gali tik vienu atveju – jeigu bus PAREIKALAUTA nugriauti aukštybinį pastatą Savanorių 1, aiškiai įvardinti šį “šedevrą” palaiminę ekspertai ir jų atsakomybė.
Primename, kad sovietmečiu J. Glemža buvo aukštas funkcionierius, padėjęs susprogdinti Vilniaus Kalvarijų koplyčias, nugriauti Šilthauzo koplytėlę buvusiose evangelikų liuteronų kapinėse, sunaikinti Misionierių bažnyčios interjerus ir daugelį kitų paveldo objektų. Nepriklausomos Lietuvos laikais jis buvo vienas iš Paminklų restauravimo projektavimo instituto bei Kultūros paveldo inspekcijos išardymo iniciatorių.
Dėl šios kandidatūros neabejojęs Kultūros ministras J. Jučas neseniai surengė susitikimą su visuomeninių organizacijų atstovais. Jame ministras išsakė mintį, kad būtina tobulinti įstatymus, reglamentuojančius kultūros paveldo apsaugą. Pritariame šiai pastabai, bet manome, kad akcentas pasirinktas iš esmės neteisingai. Svarbiausia – užtikrinti įstatymų laikymąsi.
Kalbos apie „įstatymų tobulinimą“ - įprasta kosmetinė pudra, kuria dangstomi pažeidimai, pateisinamas tarnautojų bei “ekspertų” nebaudžiamumas ir korupcija paveldosaugos sistemoje. Būtent dėl šios priežasties Alternatyvi kultūros paveldo komisija kreipėsi į Seimą, prašydama sudaryti parlamentinę komisiją ir ištirti, kodėl už paveldo apsaugą atsakingos institucijos sudaro sąlygas beatodairiškam jo naikinimui.
Tuo tarpu internete UŽ paveldo išsaugojimą jau pasirašė apie 5400 žmonių - www.culture.lt/anti-agresija.
Alternatyvi kultūros paveldo komisija 2007 m. rugsėjo 7 d.