Medžiotojai ragina valdžią nekaltinti jų dėl nuostolių, kuriuos ūkininkams padaro vilkai, nes pastarųjų medžioklė stipriai apribota. Nėra tiksliai žinoma, kiek laukiniai žvėrys ir paukščiai kasmet pridaro žalos ūkininkų pasėliams. Bet, pasak specialistų, nėra tokio rajono, kuriame nedirbtų nuostolių atlyginimo komisija. Aplinkos ministerija kasmet gauna apie dešimt skundų iš ūkininkų dėl neteisingai apskaičiuotų kompensacijų. Šernai ūkininkams pridaro daug žalos. VL arch. nuotr.
Šernai iškniso trečdalį derliaus
Ekologinį ūkį Ukmergės rajone valdanti Žydrė Barišauskienė viena iš daugelio Lietuvos ūkininkų, kurių laukus nuniokoja laukiniai žvėrys. „Valstiečių laikraščiui“ ji pasakojo, kad praėjusių metų pavasarį ir rudenį bei šiais metais jos kmynų pasėlius kniso šernai.
„Pernai jie iškniso 6 ha plotą. Panašiai ir šiemet. Bet keista, kad praėjusiais metais patirtus nuostolius prie savivaldybės sukurta komisija teįvertino 600 litų“, – apmaudavo moteris.
Ūkininkei 600 Lt kompensacija atrodo juokinga, nes ji įsitikinusi, kad patyrė kelių tūkstančių litų žalą. Esą vien sertifikuotos kmynų sėklos kilogramas kainuoja 18 Lt, o vienam ha jos reikia apie 10 kg. Be to, laukus reikia suarti (200 Lt už ha), iškultivuoti (100 Lt už ha) ir apsėti.
20 hektarų kmynų pasėlių turinti Ž.Barišauskienė sakė, jog neketina nuleisti rankų ir toliau kovos, kad nuostoliai būtų teisingai atlyginti.
Kalbėdamiesi su ja akis į akį, „Girelės“ būrelio (Šešuolių seniūnija) medžiotojai būdavo arogantiški, bet tapdavo sukalbamesni, kai į ginčą įsikišdavo savivaldybės tarnautojai. „Jie klausdavo, kodėl ieškau teisybės, girdi, galėtų po 10 litų „susimesti“ ir atlyginti nuostolius“, – nemalonius pokalbius prisiminė ūkininkė.
Ji tikino, kad negali apsaugoti kmynų laukų nuo šernų net žiemą. „Neturėjau jokios galimybės nuimti derlių šią žiemą, nes kmynai – dvimečiai augalai, o dabartiniams pasėliams kaip tik dveji metai“, – sakė Ž.Barišauskienė.
E.Tijušas: „Nustatyta tvarka labai nepalanki medžiotojams“
Šalyje yra apie 900 medžiotojų būrelių, kuriuose yra apie 30 tūkst. medžiotojų. Kasmet jie sumedžioja per 100 tūkst. žvėrių ir paukščių. Per 2011–2012 m. medžioklės sezoną buvo sumedžiota daugiau kaip 94 tūkst. laukinių žvėrių, iš kurių daugiausia šernų (33 tūkst.), bebrų (20 tūkst.), stirnų ir lapių (po maždaug 14 tūkst.).
„Deja, Lietuvoje nustatyta labai nepalanki medžiotojams tvarka, pagal kurią jie privalo atlyginti nuostolius ūkininkams, jei laukiniai žvėrys nuniokojo jų derlių“, – įsitikinęs Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei Eugenijus Tijušas.
Jei žala nustatyta ir įvertinta, medžioklės plotų naudotojas, tai yra medžiotojų būrelis, privalo atlyginti žalą. „Galima, aišku, bylinėtis dėl žalos dydžio, bet jei ji priteista, jos nesumokėjus, būreliui gresia sankcijos“, – sakė E.Tijušas.
Pagal Medžioklės įstatymą, privačios žemės savininkas, kurio žemė buvo priskirta medžioklės plotams, turi teisę uždrausti medžioti jam priklausančioje žemėje – panaikinti medžioklės būreliui medžioklės leidimą.
Tai kraštutinė priemonė, kuri itin nepalanki medžiotojams, nes vienam būreliui priskiriamas vidutiniškai apie 5 tūkst. ha dydžio medžioklės plotas. Jame privatiems savininkams (įskaitant ir ūkininkus) gali priklausyti didelė dalis sklypų.
Iki šiol tik du kartus medžiotojų būreliams laikinai buvo atimti leidimai medžioklės plotams, už tai kad medžiotojai nesutiko padengti žalos.
Pasitaiko ir nesąžiningų ūkininkų
Pagal Medžioklės įstatymą, kuris galioja nuo 2002 m., kiekvienoje savivaldybėje yra patvirtinta speciali komisija, vertinanti laukinių žvėrių ir paukščių padarytą žalą ūkininkams.
Nuostoliai apskaičiuojami pagal aplinkos ir žemės ūkio ministrų patvirtintą metodiką. Ūkininkui, kurio laukams pakenkė žvėrys, pakanka per 3 dienas kreiptis į seniūną. Pastarasis per 7 dienas kartu su medžiotojais privalo įvertinti padarytos žalos dydį.
Pasak Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojo E.Tijušo, neretai ir žemdirbiai gudrauja. „Nesakau, kad taip elgiasi dauguma, bet pasitaiko ūkininkų, kurie tyčia nenukasa bulvių, o vėliau reiškia pretenzijas, kad jų lauką iškniso šernai“, – prisiminė E.Tijušas.
Minėtoje metodikoje nustatyta, kad jei sklypas yra ne toliau kaip 200 metrų nuo namų valdos, žemdirbys negali reikšti pretenzijų dėl žalos, nes pats turi pasirūpinti derliaus apsauga.
„Vienas 6 arų šeimininkas aiškindavo, kad medžiotojai privalo aptverti jo sklypą, – prisiminė E.Tijušas. – Pretenzijas paprastai reiškia smulkūs ūkininkai. Neteko girdėti, kad stambesni žemdirbiai būtų nepatenkinti.“
Medžiotojų lyderis mano, kad nuostolių atlyginimo tvarka yra nesudėtinga. Ji sukurta remiantis Vokietijos, turinčios gilias medžioklės tradicijas, patirtimi.
Nuostolių atlyginimo klausimas pernelyg išpūstas?
Medžiotojai nesutinka tik dėl to, kad už vilkų padaromą žalą būtų atsakingi medžiotojai, nes vilkų medžioklė Lietuvoje yra stipriai apribota. Pavyzdžiui, pernai buvo nušauti tik 5 vilkai iš maždaug 200–250 vilkų. O, pavyzdžiui, Latvijoje vilkų yra 800 žinduolių, Baltarusijoje – per 1 000. Šiose valstybėse kasmet sumedžiojama atitinkamai 200 ir 600 vilkų.
Valstybė ir savivaldybės nuostolius ūkininkams atlygina už visų laukinių žvėrių padaromą žalą, kuriuos draudžiama medžioti ištisus metus.
Pavyzdžiui, Panevėžio ir Kėdainių rajone besigananti maždaug 70–80 stumbrų kaimenė, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, pridaro bėdų ūkininkams už 150–180 tūkst. Lt. Šiemet prognozuojami apie 200 tūkst. Lt nuostoliai.
Užpernai pasitaikė atvejis, kai į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos gervės sunaikino 1 ha kopūstų derliaus ir ūkininkui buvo išmokėta 20 tūkst. Lt kompensacija.
„Tačiau nuostolių atlyginimo klausimas yra pernelyg išpūstas, nes kol kas tik vieną vienintelį kartą kilo rimtas ginčas dėl apčiuopiamos žalos atlyginimo“, – sakė L.Budrys.
Panevėžio r. vienas medžiotojų būrelis teisme įrodinėja, kad dėl maždaug 40 tūkst. Lt nuostolių buvo kaltas pats ūkininkas, kuris laiku nenuėmė kukurūzų derliaus. „Kaip gali šernas iškentėti, kai žiemą šalia jo pastatytas puotos stalas“, – vaizdingai kalbėjo L.Budrys.
Jau šį pavasarį bus patobulinta nuostolių apskaičiavimo metodika, kurioje bus tiksliau reglamentuota, iki kada medžiotojai privalės atlyginti nuostolius už nuniokotas bulves, kukurūzus, kitas kultūras.
Nuo tvorų iki garsinių patrankų
Kaip apsaugoti pasėlius nuo laukinių žvėrių, vieno būdo nėra. Vieni siūlo aptverti laukus, bet tai kainuotų ir brangiai, ir sumažintų apdirbamų pasėlių plotą. Kiti ragina pirkti garsines patrankas, bet ir jos ne visada būna efektyvios.
„Pati pirkau garsines patrankas, – prisiminė ūkininkė Ž.Barišauskienė. – Bet jos veiksmingos buvo tik vieną mėnesį, nes vėliau ir žvėrys prie jų priprato.“
Pasak ūkininkės, geriausia būtų, jei nuostolius atlygintų valdžia, o ne medžiotojų būreliai, nes šernai juk priklauso Lietuvos Respublikai, o ne medžiotojams.
„Pavyzdžiui, mano prašymas teisingai atlyginti nuostolius Ukmergės r. savivaldybėje guli nuo praėjusių metų, bet į jį iki šiol negavau jokio atsakymo. Jei įstatymu būtų įtvirtinta prievolė valstybei, o ne būreliams atlyginti žalą, gal į tuos prašymus savivaldybės reaguotų greičiau“, – svarstė Ž.Barišauskienė.
Nė viena Lietuvos draudimo kompanija irgi nedraudžia pasėlių ne tik nuo šernų, bet ir apskritai nuo laukinių gyvūnų, žvėrių ar paukščių padaromos žalos. Apdrausti galima tik tokius įvykius, kai ūkininkui priklausantis gyvūnas padaro nuostolių (pvz., ištrukęs iš aptvaro) kitų žemdirbių pasėliams. Tiesa, tokių atvejų kol kas nebuvo užfiksuota.
KOMENTARAS
Netinkamas požiūris: „Miškas mūsų, laukai jūsų“
Kazys Starkevičius , buvęs žemės ūkio ministras
Problemos dėl žvėrių padaromos žalos kyla tik ten, kur medžiotojų būreliai nenori pripažinti tos žalos. Tokie medžiotojai paprastai vadovaujasi šūkiu: „Miškas mūsų, laukai jūsų“, nors žinome, kad laukinių gyvūnų niekas nepajėgus suvaržyti. Pavyzdžiui, stambių kanopinių (stumbrų) neįmanoma net nubaidyti, todėl jų padaryta žala ūkininkams visuomet yra atlyginama iš valstybės biudžeto. O tie medžiotojų būreliai, kurie bendrauja su ūkininkais, visada sutaria. Žemdirbius taip pat paraginčiau būti aktyvesnius ir pasinaudoti valstybės teikiama parama. Kalbu apie melioracijos griovių sutvarkymą iš aplinkosaugos lėšų. Bebrai, statydami užtvankas, užkemša melioracijos griovius, taip juos paversdami ne laukų nusausinimo, o labai „gera“ pasėlių drėkinimo sistema. Vien todėl pasinaudojant teikiama parama, galima iš esmės išspręsti melioracijos griovių užkimšimo problemą. Tereikia teikti paraiškas ir gauti finansavimą.
