Žirgininkystė, anot verslininkų, išgyvena nelengvus laikus. Per pastaruosius porą metų žirgų pardavimas sumažėjo perpus, o kainos smuko vidutiniškai trečdaliu. Patys žirgų veisėjai sutinka: nieko nuostabaus, žirgas – prabangos prekė, kurią įsigyti gali ne kiekvienas. Tuo metu žirginis turizmas klientų trūkumu nesiskundžia.
Bendrovėje „Skilvioniai“ auginama viena iš nacionalinių žirgų veislių – Lietuvos sunkieji. Šie žirgai stambūs ir raumeningi, todėl pagrindiniai klientai – ūkininkai – pirkdavo juos kaimenėms didinti, o už žirgą negailėdavo ir kelių tūkstančių litų.
Tačiau, anot bendrovės direktoriaus Juozo Pociūno, ekonominiu sunkmečiu tokių pirkėjų smarkiai sumažėjo. Tiesa, šiemet žirgais susidomėjo latviai, tačiau pirkti neskuba.
Direktoriaus teigimu, juos gelbėja tik pačių ruošiami pašarai ir ES išmokos, skiriamos už nacionalinių veislių saugojimą, o štai kitiems pasisekė mažiau.
„Radviliškyje turėjo gerą bandą ir pardavė viską, likvidavo. Taip pat Rūdiškėse žada viską likviduoti ir nebelaikyti, nes išmokų nebegauna, tad nebėra ko ir belaikyti“, – pasakoja J. Pociūnas, ŽŪB „Skilvioniai“ direktorius.
Verslininkai sako, kad žirgininkystė tarsi barometras, rodantis ekonominę šalies padėtį. Gyvenimui gerėjant didėja ir susidomėjimas žirgais, o smunkant – prasideda atvirkštinis procesas.
Skaičiuojama, kad per pastaruosius porą metų ir užsienio, ir vidaus rinkoje žirgų pardavimai smuko perpus, o kainos – trečdaliu.
Lietuvoje užaugintais žirgais esą labiausiai domisi skandinavai, vokiečiai, o populiariausia – trakėnų veislė, kuri irgi remiama.
„Kaina – nuo 1 tūkst. eurų iki 15 tūkst., 20 tūkst., 30 tūkst. Tai žirgai, kurie kainuoja nuo 15 tūkst. iki 30 tūkst., šiuo metu parduodami sunkiai. Manome, kad tai yra prabangos prekė, ypač sunkmečiu. O žirgus nuo 1 tūkst. iki 2–3 tūkst. tai parduodam“, – sako UAB „Nemuno žirgynas“ direktorius Juozas Bučinskas.
Žirgininkai teigia, kad šalyje didžioji dalis žirgų auginama sportui, poilsiui, pramogoms, juos perka privatūs žirgynai, jojimo mokyklos, sportininkai ir pavieniai asmenys.
Ir nors daugeliui lietuvių žirgas sunkmečiu – prabangos prekė ir įpirkti ją sunku, anot žirginio turizmo atstovų, susidomėjimas žirgais išlieka gana didelis.
Žmonės esą noriai jodinėja, važinėja karietomis, o tam negaili nei kelių dešimčių, nei kelių šimtų litų.
„Tiesiog atvažiuoja praleisti savaitgalį, pabūti su šeima. Taip pat populiarūs bernvakariai, mergvakariai. Per vestuves su karietoms važiuoja. Jojimo stovyklos labai populiarios tarp vaikų“, – pasakoja Lina Kinčinienė, Kurtuvėnų regioninio parko Rekreacinio skyriaus vedėja.
Žirginio turizmo atstovai sako, kad atšilus orams norinčiųjų pramogauti skaičius ūgtels dar perpus. O štai kai kurie žirgynai rinkos atsigavimo tikisi tik kitais metais.
Jevgenijus BARDAUSKAS, Irma JANAUSKAITĖ
