REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvoje nuskambėjusios Specialiųjų tyrimų tarnybos kratos naujienų agentūros BNS darbuotojų atžvilgiu privertė įvertinti žodžio laisvės Lietuvoje perspektyvas – atrodo, kad pareigūnai dirba tik remdamiesi Baudžiamojo proceso kodeksu, sako Vilniuje vykusios žiniasklaidos ir teisininkų diskusijos dalyviai.

Jurga Eivaitė: pareigūnų darbas – tik pagal Baudžiamojo proceso kodeksą

„Teisingai pastebėta, kad tai nėra vien BNS atvejis. Buvo įtraukta labai daug institucijų – prokuratūra, Valstybės saugumo departamentas, teismai – kurie turėjo suveikti kaip saugiklis. (...) Tas procesas nuvilnijo tiesiog nesuvokiama kryptimi. Krata buvo neteisingai atlikta – įvyko tiesiog brutalus žiniasklaidos papurtymas, įtraukiant namus, šeimą“, – trečiadienį Vilniuje vykusioje žiniasklaidos atstovų ir teisininkų diskusijoje sakė BNS vadovė Jurga Eivaitė. Seminarą „Žodžio laisvės miražai ir perspektyvos: BNS ir STT atvejis“ organizavo advokatų kontora GLIMSTEDT kartu su integruotos komunikacijos agentūra „vipcommunications“.

„Aš dar nesu rašiusi tiek daug skundų, kiek prisireikė šiuo atveju. Tačiau tai ne tik BNS, bet ir visų žiniasklaidos atstovų atvejis. Žurnalistų darbo apsauga, reglamentavimas nėra pakankami. Viskas reglamentuojama pagal Baudžiamąjį kodeksą, niekas nežiūri Visuomenės informacijos apsaugos įstatymo. Įsivaizdavimas, kad aš esu žurnalistas ir aš turiu savo teises tokiu atveju visiškai išnyksta“, – sakė J. Eivaitė.

REKLAMA
REKLAMA

J. Eivaitė teigė, kad teisėsaugos pareigūnų priemonės BNS kratų atveju stebino greitis, kuriuo dirbo pareigūnai.

„Teisėsaugos pareigūnų priemonės buvo skubotos, labai griežtos ir skaudžios, be to, įtarimai darbuotojų atžvilgiu iki šiol nėra pareikšti. Galbūt tai yra susiję ir su psichologinio poveikio darymu. Tai valdžios demonstravimas. (...) Be to, mus nustebino, kad viskas labai greitai vyko. Pasakius, kad šaltinio neatskleis – po 5 minučių buvo atnešta kita teismo nutartis. Pareigūnai turėtų suprasti, kad tai yra jautri tema, kad tai yra žurnalistika. Procesiškai viskas teisinga, tačiau tikrai negali suvokti, kodėl taip vyksta“, – vardijo J. Eivaitė.

REKLAMA

Linas Sesickas: reikia didinti teisėsaugos institucijų jautrumą žurnalistų profesijai

Advokatų kontoros GLIMSTEDT vadovaujantis partneris Linas Sesickas teigė, kad vien įstatymų pataisų niekuomet neužteks – reikia keisti požiūrį, kaip taikomi teisės aktai ir didinti teisėsaugos institucijų „jautrumą“ žurnalistų profesijai.

„Vis tiek bus gyvenime tokių situacijų, kurios nepapuls į konkretų reguliavimą. Teisėjai turėtų suprasti žurnalistų darbo specifiką ir Europos teisės aktų, teisminės praktikos kontekstą. Manau, kad tai yra įmanoma. Pavyzdžiui, pačiuose teismuose būtų teisėjų, kurie nagrinėtų tokius atvejus“, – sakė L. Sesickas.

REKLAMA
REKLAMA

Monika Garbačiauskaitė-Budrienė: pasižiūrėjus į Lietuvos teisę, nusvyra rankos

„Mes taip pat šią savaitę darėme mokymus žurnalistams. Tačiau kaip elgtis tokiu atveju kaip BNS – pasižiūrėjus į Lietuvos teisę, nusvyra rankos – tu supranti, kad visos teisės yra labai ribotos, jei neatidarysi durų – atidarys su staktomis. Paminėtas žiniasklaidos susiskaidymas, tačiau kyla kitas klausimas dėl politikų – kodėl neinicijuojami tyrimai dėl informacijos nutekinimo portalams“, – diskusijoje sakė portalo „Delfi.lt“ vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

„Taip, galimybė skųsti sprendimus Europos žmogaus teisių teismui egzistuoja. Tačiau manau, kad šiuo atveju žurnalistai yra pažeidžiami. Jei teisėjai galvoja, kad tos BNS darbuotojos išsigąs – jie klydo, jas pažįstu ir jos yra drąsios. Žurnalistui gauti baudą už žurnalistinio šaltinio neatskleidimą yra viena iš karjeros viršūnių, tai galima sakyti, garbė“, – sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Julius Sabatauskas: einama lengviausiu keliu

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas pastebėjo, kad pareigūnai ir teisėjai dažnai, pasak jo, „eina lengviausiu keliu“ – jei teismo posėdis ar priemonė nėra privalomas, jos ir vengiama.

„Dažniausiai visos problemos yra ne įstatyme, o įstatymo taikyme. Įstatyme galima viską surašyti. (...) Net ir pagal dabartinį įstatymą viską buvo galima daryti kitaip“, – sakė J. Sabatauskas, vertindamas teismų ir pareigūnų darbą.

Anot jo, svarbiausia – ne įstatymų pataisos. Svarbiausia tai, kaip įstatymai taikomi.

„Pasiūlyta, kad kratos metu turi būti daromas įrašas, ir iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo labai gerai. Tačiau tai nėra vien žurnalistų atvejis, tai galios visais atvejais – įsivaizduokite: organizuotos gaujos sulaikymo atvejis kelios skirtingose miesto vietose vienu metu – reiškia reikės kokių 120 kamerų“, – įvairius siūlymus vertino J. Sabatauskas.

REKLAMA

Eglė Krikščiūnienė: įstatymo redakcija nėra aiški

GLIMSTEDT teisininkė Eglė Krikščiūnienė diskusijoje vertino, kad šiuo metu Lietuvoje nėra iki galo aiškūs atvejai, kuomet žurnalistas gali būti įpareigojami atskleisti informacijos šaltinį, o Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas savo ruožtu beveik nenumato tokių atvejų, kuomet žurnalistas gali neatskleisti informacijos šaltinio.

„Numato tik tą atvejį, kai šaltinis sutinka būti atskleistas. Tampa aktualu – kokios sankcijos gali grėsti žurnalistui pagal baudžiamojo proceso kodeksą – yra numatyta iki 30 BMA bauda, tačiau tai neatleidžia nuo pareigos vykdyti teismo nutartį, kuria žurnalistas buvo įpareigotas atskleisti informacijos šaltinį – taigi tokia pasaka gali būti be galo“, – sakė teisininkė.

REKLAMA

Vytautas Bruveris: po teisinėmis formuluotėmis gali pakišti ką tik nori

Seminare dalyvavęs „Lietuvos ryto“ politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris kalbėjo apie tai, ar žiniasklaida yra politikų ir teisėsaugos taikiklyje ir pristatė „Lietuvos ryto“ patirtį.

„Kiek aš žinau, ir „Snoro“ atveju spaudimas buvo didžiulis. Aišku, griežtu teisiniu požiūriu – pas mus yra spragų teisinėse formuluotėse –po jomis gali pakišti ką tik nori. Iš esmės, problema yra fundamentali ir filosofiška – 100 proc. visko nesurašysi, kaip elgtis konkrečiu atveju. Šaltinio apsauga žurnalistui vis tiek yra šventas dalykas“, – kalbėjo V. Bruveris.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Edmundas Jakilaitis: nereikėtų net diskutuoti

„Reziumuojant – esminė bėda ta, kad pareigūnai dirba tik su Baudžiamojo proceso kodeksu", – dalyvių mintis apžvelgė diskusiją moderavęs žurnalistas Edmundas Jakilaitis, pastebėjęs, kad visuomenės pasitikėjimas žiniasklaida po BNS ir STT atvejo padidėjo 10 procentų.

„Jei pareigūnai gilintųsi daugiau į tai, ką jie daro, būtų lengviau prognozuoti galimus sprendimus – dabar viskas daroma labai formaliai. Jeigu būtų žiūrima į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką – tai net dabar diskutuoti nereikėtų“, – įvertino E. Jakilaitis.

Vilniuje vykusį seminarą užbaigė dalyvių diskusija, kurioje dalyvavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, advokatų kontoros GLIMSTEDT atstovai, žiniasklaidos, Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų