REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Žemos elektros kainos elektros biržoje „Nord Pool“ gali sukelti problemų dėl vis didėjančio elektros trūkumo Baltijos šalyse. Į naujas jėgaines, jei jų neremia valstybė ar Europos Sąjunga, investuoti nepatrauklu, nes gamybos savikaina yra didesnė nei kaina rinkoje.

Žemos elektros kainos elektros biržoje „Nord Pool“ gali sukelti problemų dėl vis didėjančio elektros trūkumo Baltijos šalyse. Į naujas jėgaines, jei jų neremia valstybė ar Europos Sąjunga, investuoti nepatrauklu, nes gamybos savikaina yra didesnė nei kaina rinkoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaip dėl to ateityje atrodys Lietuvos elektros rinka, jos dalyviai vienareikšmiškai prognozuoti nesiryžta, mat elektros trūkumas Baltijos šalyse gali būti kompensuojamas skandinaviškos elektros pertekliumi. Kita vertus, Lenkijoje vis dažniau trūksta elektros dieną, kai vartojimas didžiausias, be to, Rusijos rinka kartkartėmis taip pat tampa importuotoja, o tai gali rodyti ateityje pasikeisiantį rinkų balansą.

REKLAMA

„Litgrid“ prognozuoja elektros trūkumą Baltijos šalyse

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ prognozuoja, kad Baltijos šalyse artimiausią dešimtmetį mažės elektros gamybos pajėgumai, dėl to daugiau elektros joms reikės importuoti.

Bendrovės Kainų komisijai pateiktame Lietuvos elektros perdavimo tinklų 2016-2025 metų plėtros plane prognozuojama, kad Lietuva ir toliau išliks viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurioje elektros suvartojimas kasmet augs. Skaičiuojama, kad 2025 metais šalyje gali būti suvartota nuo 11,89 iki 13,05 mlrd. kilovatvalandžių elektros, kai 2015 metais jos suvartota 10,86 mlrd. kWh.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau „Litgrid“ įspėja, kad Lietuvoje ir Estijoje mažėja elektros gamyba. „Ateinantį dešimtmetį didžiausias iššūkis bus užtikrinti, kad elektros sistema veiktų patikimai ir turėtų užtektinai rezervų susidarius kritinėms sąlygoms. Kad ir kokį scenarijų analizuotume, matome, kad, nevystant vietos gamybos, po 2020 metų sistema gali tapti neadekvati net ir su visomis jungtimis. Iš kaimyninių valstybių gamybos planų panašu, kad Estija seka mūsų pavyzdžiu ir pamažu uždaro skalūnais kūrenamas elektrines. Tai reiškia, po kelerių metų Baltijos šalių elektros sistemos gali būti nuolatos deficitinės“, – pranešime teigė „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot jo, kita problema, kad Vilniaus regione galios poreikis per 10 metų augs 28 proc., o Kaune - daugiau nei 40 proc., kai elektros gamyba mažės. Energiją miestams reikės tiekti dideliais atstumais iš kitų regionų arba valstybių.

Nepriklausomos elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ vadovas Marynas Giga taip pat teigė, kad artimiausiu metu Baltijos šalyse prognozuojamas elektros stygius, tačiau, jo nuomone, situacija po penkmečio turėtų keistis.

„Dabartinė rinkos situacija ir kainų raidos tendencijos leidžia prognozuoti, kad elektros energijos deficitas Baltijos šalyse ir perteklius Skandinavijoje tęsis dar bent ateinančius 5 metus. Visgi, atsižvelgiant į tolesnę tarpregioninę integraciją, atotrūkis tarp Baltijos ir Skandinavijos šalių turėtų mažėti“, - BNS teigė M.Giga.

REKLAMA

Žemos elektros kainos neskatina statyti elektrinių - D.Misiūnas

Lietuvai per „NordBalt“ kabelį susijungus su žemas elektros kainas išlaikančia Švedija, elektros rinkos sąlygas pradėjo diktuoti Skandinavija. Įprastomis dienomis, kai jungtis ir elektrinės neremontuojamos, ketvirtojoje Švedijos elektros zonoje kainos siekia vidutiniškai 24 eurus už megavatvalandę, o Lietuvoje bei Latvijoje kainos svyruoja apie 30-35 eurus. Rinkos dalyviai pripažįsta, kad tokios kainos neskatina naujų investicijų į elektros gamybą.

„Ta rinkos kaina neduoda jokio signalo investicijoms, išskyrus į tokį kurą, kaip atliekos“, - BNS sakė energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ vadovas Dalius Misiūnas. „Lietuvos energija“ vysto du atliekų deginimo kogeneracinių elektrinių Vilniuje ir Kaune projektus. Ji nenurodo, kiek konkrečiai gali kainuoti elektrinėse pagaminta elektra, tačiau teigia, jog ji bus konkurencinga dėl efektyvių įrenginių. Šios elektrinės bus remiamos ir europinėmis lėšomis.

REKLAMA

Tačiau, pasak D.Misiūno, investuoti į kitas jėgaines šiuo metu gali neapsimokėti - nors Baltijos šalyse ir yra elektros trūkumas, visoje „Nord Pool“ rinkoje šiuo metu yra elektros perteklius.„Tame nėra nieko naujo, visoje ekonomikoje taip yra. Kai yra perteklius, į sektorių neinvestuojama, po to, kai atsiranda trūkumas ir kyla kainos, pradedama vėl investuoti“, - sakė „Lietuvos energijos“ vadovas.

Elektros kainą Lietuvai ir toliau nustatys aplinkinės valstybės

D.Misiūnas mano, kad artimiausią dešimtmetį Skandinavijoje turėtų išsilaikyti žemos elektros kainos, tad ir Lietuvoje jos neturėtų augti. Kita vertus, jis atkreipia dėmesį, kad reali kaina priklausys ir nuo Lenkijos bei Rusijos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot jo, Švedijos politikų sprendimas nestabdyti atominių elektrinių bei noras iki 2040 metų atsinaujinančių šaltinių gamybą išplėsti tiek, kad pakaktų visiškai apsirūpinti elektra, toliau didins jos perteklių Skandinavijoje.

„Aš manau, kad artimiausius 10 metų gali kainos išlikti panašiame lygyje. Nemažas kiekis atsinaujinančių šaltinių planuojamas, be to, ten vyrauja atsakingas energijos vartojimas, tad elektros poreikio augimo neturėtų būti, todėl jie didins balansą, kuriuo naudosimės mes“, - sakė D.Misiūnas.

Pasak jo, šiuo atveju Lietuva išloš, nes subsidijas atsinaujinančiai energetikai padengs švedai, o Lietuva gaus pigios perteklinės elektros. Visgi jis atkreipė dėmesį, kad rinkos kainas gali pakeisti Lenkija bei Rusija.

REKLAMA

„Pastebime, kad Lenkijoje vasarą piko metu atsiranda elektros trūkumas, senos anglinės elektrinės uždaromos, o naujų tiek nestatoma. Mano galva, Lenkija juda deficito link. O kad būtų dar įdomiau, negalima pamiršti ir Rusijos - jau matyti, kad ji piko metu tampa importuojančia. Pastebima, kad importuoja elektrą per jungtį su Suomija atskirais momentais“, - BNS sakė D.Misiūnas.

Lenkijoje penktadienį atskiromis valandomis elektros megavatvalandė kainavo 200 eurų. Tuo pat metu tiek pat ji kainavo ir Lietuvoje, iš kurios Lenkija importavo energiją. Pasak D.Misiūno, Lietuva yra per maža rinka, kad sugebėtų daryti didesnę įtaką rinkos kainoms, net jei pasistatytų labai pigiai elektrą gaminančių elektrinių. Vienintelis būdas apsisaugoti nuo aplinkinių rinkų įtakos būtų uždaryti savo rinką, o tai prieštarautų Europos Sąjungos laisvos prekybos principams.

REKLAMA

Energetikos ministras: elektros gamyba yra silpnoji Lietuvos vieta

Energetikos ministras Rokas Masiulis teigia, kad galima matyti ženklų, jog ateityje elektros rinkoje trūks. „Matome, kad ateina elektros stygius. Šiandien nereikia gąsdinti žmonių, situacija yra gera, bet tam tikrus simptomus matome, kad ateityje bus elektros stygius“, - sakė R.Masiulis.

Anot jo, praėjusios savaitės situacija, kai elektros kainos Lietuvoje pakilo iki daugiau nei 100 eurų už megavatvalandę, rodo, kad Lietuvos silpnoji vieta yra elektros gamyba. Jo nuomone, vien „Lietuvos energijos gamybos“ valdomo 445 megavatų galios dujinio kombinuoto ciklo bloko šaliai nepakanka, kad būtų įmanoma daryti įtaką kainoms, kai aplinkinėse rinkose jos kyla arba nėra galimybės įsigyti pigios elektros dėl jungčių gedimų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Mes akivaizdžiai gyvename reikšmingų pokyčių energetikoje laikotarpį. Metai laiko, kai mes darome energetikos strategiją ir tų metų eigoje įvyko daug pokyčių, kurie parodo visai kitokį vaizdą. Tai pirma, rinkos integracija duoda mums sumažėjusias elektros kainas, bet tam tikri kataklizmai rinkose, kai uždaromas „NordBalt“ kabelis, kai estai prognozuoja apie pajėgumų uždarymą, mes tada pamatome silpnąsias vietas ir silpnoji mūsų vieta yra gamyba“, - BNS sakė R.Masiulis.

Ministras tikino, jog jei elektros gamyba yra ne „šiandienos, tai rytojaus klausimas“. Jis mano, kad ji neturėtų būti remiama valstybės - labiau tinkamas variantas būtų Europos Sąjungos lėšomis remiama atsinaujinanti energetika.

REKLAMA

„Sakyčiau, valstybės remiamų pajėgumų aš kol kas nematyčiau, bet Europos Sąjungos lėšomis remiamų atsinaujinančių šaltinių įrengimų statybą matyčiau. Nepaisant to, mes turime daryti planą, kokius pajėgumus mes vystysime, nes, pavyzdžiui, šiandien (penktadienį - BNS) tiek dujinė, tiek atominė generacija būtų pelninga du kartus“, - teigė ministras.

Balanso reikėtų ieškoti regioniniu mastu - asociacijos tarybos pirmininkas

Tuo metu Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos tarybos pirmininkas ir „Renergos“ vadovas Linas Sabaliauskas mano, kad viena Lietuva išspręsti elektros gamybos problemų nepajėgs, nes tai yra regioninė bėda. Pasak jo, dauguma elektrinių aplinkinėse rinkose yra arba buvo subsidijuojamos praeityje, todėl dabar rinka yra išsibalansavusi.

REKLAMA

Jo nuomone, suderinus naują taršos leidimų sistemą, kai taršios jėgainės moka už leidimus, o netaršios gauna papildomas pajamas, nes neišmeta anglies dvideginio, galėtų elektros rinką sustatyti į vietas. Anot jo, tuomet atsinaujinanti energetika galėtų veikti ir dabartinėmis rinkos kainomis.

„Kaina gali pasilikti ir tokia, kaip dabar yra, bet jeigu taršioji technologija susimoka už savo taršą, įgydama leidimą, o ta, kuri neteršia, gautų pinigus, tuomet ta rinka susidėliotų pati savaime“, - BNS sakė L.Sabaliauskas.

Jo teigimu, tokiu atvejų rinkoje atsirastų balansas, nes leidimus taršiai elektrai generuotų netaršios elektrinės. „Ir atitinkamai negalėtų išsivystyti per daug neatsinaujinančių elektrinių ir labai daug neatsirastų atsinaujinančių, kadangi jie generuotų per daug ir vertė nukristų. Atsirastų balansas, nes vieni kitiems reikalingi“, - teigė vėjininkų atstovas.

Dauguma privačiomis lėšomis pastaruoju metu statytų elektrinių remiamos per viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) tarifą - aukcionus laimėjusios bendrovės 12 metų gauna fiksuotą kainą. Pavyzdžiui, biokuro elektrinės, laimėjusios skatinimo kvotas, už megavatvalandę gauna apie 90-100 eurų, vėjo jėgainių skatinimo tarifai siekia ir 120 eurų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų