• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Trečiadienį (kovo 8 d.) Europos energetikos komisaras latvis Andris Piebalgas Europos Parlamente (EP) pristatė „Žaliąją knygą apie saugią, konkurencingą ir darnią Europos energetikos politiką“. Europos Komisijos parengta žalioji knyga dėl Europos Sąjungos (ES) energetikos politikos strategijos yra vienas svarbiausių dokumentų, pateiktų Parlamentui.

REKLAMA
REKLAMA

Tai metų įvykis – pagaliau žengtas svarbus žingsnis vieningos energetikos politikos ES nustatymo link. Vis dėlto jo svarstymas, manau, sukels daug įteptų diskusijų, dokumentas artimiausiu metu gali likti net nepriimtas.

REKLAMA

Vieninga Europos energetikos politika bus siekiama iš ES šalių narių atimti dalį savarankiškumo ir ją padaryti bendresnę, o tam gali priešintis didžiosios valstybės, pavyzdžiui, Vokietija. Ji dabar sulaukia kai kurių ES šalių, iš jų Lietuvos, Latvijos ir Estijos priekaištų dėl dujotiekio Baltijos jūros dugnu tiesimo, paisant tik savo interesų ir aplenkiant kitas ES šalis.

REKLAMA
REKLAMA

Žalioji knyga apie vieningą Europos Sąjungos energetikos politiką Europos Vadovų Taryboje numatoma pristatyti kovo 23-24 dieną. Manau, kad valstybės narės nevienareikšmiškai vertins Europos Komisijos nuomonę apie energetikos politikos vieningumą, todėl gali būti tik pasikeista pozicijomis, o pakartotinai prie šio klausimo sugrįžta galbūt gruodžio mėnesį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Žalioji knyga yra akivaizdžių pokyčių energetikos rinkoje įvertinimas po energetikos tiekimo sutrikimo daliai ES narių dėl Rusijos ir Ukrainos dujų konflikto, taip pat pasikeitusios situacijos dėl energetikos žaliavų, ypač naftos ir dujų kainų augimo bei klimato pokyčių.

Dokumente išskirti trys pagrindiniai energetikos strategijos tikslai – energetinių išteklių tiekimo saugumas, energijos darnumas, konkurencingumas. Jame numatyti šeši prioritetai: ES energetikos rinkos konkurencingumo skatinimas; ES valstybių narių solidarumas, kad būtų garantuotas saugus energijos tiekimas ES vidaus rinkai; energetinių šaltinių įvairovė, kuri užtikrintų energetikos resursų saugumą ir konkurencingumą; inovacijų ir technologijų diegimas energetikoje, mokslinių tyrimų palaikymas; dėmesys klimato kaitos problemoms; vieninga ES išorinė energetikos politika.

REKLAMA

Bendra nauja strategija siekiama, kad ES ateityje taptų našiausiai energiją naudojančiu regionu pasaulyje. ES valstybės narės turi vieningai atstovauti ES energetikos interesams. ES teritorijoje turi būti suformuota bendra dujotiekių ir naftotiekių sistema (pvz., Kaspijos regiono, Turkijos), kad neliktų izoliuotų nuo ES energetinės sistemos valstybių.

REKLAMA

Ši problema labai aktuali ir Lietuvai, nes jungčių su Vakarų Europa neturime, o iš strateginių energetikos projektų į ES prioritetinį sąrašą yra įtrauktas tik elektros tilto į Lenkiją statybos projektas, kuris, deja, stringa jau dešimtmetį. Svarbu susivienyti ir ES institucijose bendromis jėgomis siekti, kad į prioritetinių projektų sąrašą iš bendrojo sąrašo būtų perkeltas „Gintarinio“ dujotiekio iš Rusijos į ES projektas („Amber Project“) kaip galimas Jamalo II variantas. Kol kas trasa iš Rusijos į Vokietiją per Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos teritorijas liko bendrojo intereso, t.y. neprioritetinių grupėje. Prioritetinių projektų sąraše nėra ir Lietuvos elektros jungties su Švedija („SwindLit“). Patekti į prioritetinius sąrašus labai svarbu dėl energijos tiekimo užtikrinimo iš kelių šaltinių ir dėl vis dažniau pasigirstančių siūlymų europinės svarbos projektus iš dalies finansuoti ir iš ES lėšų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuva, Latvija ir Estija jau žengė pirmuosius politinius žingsnius dėl naujo atominio reaktoriaus Ignalinos AE bazėje statybos. Baltijos šalių premjerai pasirašė komunikatą dėl atominės jėgainės statybos Lietuvoje, taip pat pasirašyta deklaracija dėl saugaus energijos tiekimo Baltijos jūros regione ir pareikštas pritarimas Europos naujosios energetikos politikai.

REKLAMA

Manau, kad valstybinis dalyvavimas ir pareikšta pozicija dėl naujo reaktoriaus statybos yra gerai, tačiau vis dėlto tokio objekto projektavimas ir statyba yra privačių investuotojų reikalas. Tik privatus kapitalas gali imtis rizikos ir užtikrinti našų jėgainės darbą ir atsiperkamumą. Lietuvos valstybė turi sudaryti sąlygas, prisidėti jau sukurta infrastruktūra ir kviesti potencialius investuotojus.

REKLAMA

Lietuva ir toliau turėtų išlikti elektros eksportuotoja – be planuojamos jungties su Švedija, reikia skubinti elektros tilto su Lenkija statybą.

Šarūnas Birutis yra Europos Parlamento Liberalų ir demokratų frakcijos už Europą narys, Darbo partijos narys.

„Omni.lt“ redakcija publikuoja visus Lietuvos politikų pateiktus straipsnius, jų netrumpindama ir neredaguodama. Už straipsnyje išdėstytas mintis atsako politikas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų