Storosios žarnos vėžys pastaraisiais metais vis dažniau diagnozuojamas jauniems žmonėms. Todėl apie pačią šią ligą, o ne Simonos Milinytės atvejį, ligos simptomus, tyrimus ir priežastis, kodėl ja susergama vis ankstesniame amžiuje, naujienų portalui tv3.lt pasakojo Centro poliklinikos šeimos gydytojas Irmantas Aleksa.
Pirmieji simptomai gali būti nematomi
„Gali būti, kad pačioje pradžioje jokių simptomų visai nebūna“, – aiškina gydytojas.
Pasak jo, pirmasis ženklas, kuris turėtų priversti sunerimti, yra kraujavimas iš virškinamojo trakto. Tai gali būti šviežias, ryškiai raudonas kraujas, arba teigiamas slapto kraujavimo testas, nustatomas atliekant profilaktinius tyrimus.
„Tokiu atveju būtina atlikti išsamesnius tyrimus ir išsiaiškinti, ar tai nėra storosios žarnos vėžys“, – pabrėžia I. Aleksa.
Vis dėlto ligą gali lydėti ir visiškai nespecifiniai simptomai: svorio kritimas, apetito stoka, sutrikęs virškinimas, naktinis prakaitavimas, nepaaiškinamas karščiavimas ir panašiai.
Liga vis dažniau paliečia jaunus žmones
Pagal Europos ir Amerikos koloproktologų draugijų duomenis, storosios žarnos vėžiu sergančių žmonių skaičius pastaraisiais metais auga, o liga vis dažniau diagnozuojama jaunesniems nei 40 metų asmenims.
„Sergančiųjų iki 40 metų skaičius, mano žiniomis, per pastaruosius metus padvigubėjo. Tai yra rimtas rodiklis“, – teigia Irmantas.
Pasak jo, vienas pagrindinių rizikos veiksnių – netinkama mityba ir mažas skaidulų kiekis racione.
Svarbiausias tyrimas – slapto kraujavimo testas
Norint laiku pastebėti ligos pradžią, gydytojas pabrėžia slapto kraujavimo testo svarbą.
„Šį tyrimą ypač rekomenduojama atlikti žmonėms, kurių šeimoje yra buvę storosios žarnos vėžio atvejų – tiek pirmos, tiek antros kartos giminaičiams. Tokiais atvejais tikrintis reikėtų pradėti jau nuo 30 metų, bent kartą per metus“, – sako jis.
Tyrimas yra paprastas, nebrangus ir gali padėti aptikti ankstyvus pakitimus dar prieš pasireiškiant simptomams.
Jeigu storosios žarnos vėžys yra genetiškai užprogramuotas, pavyzdžiui, dėl paveldimos šeiminės polipozės, ligos visiškai išvengti gali ir nepavykti. Tačiau ją galima nustatyti ankstyvose stadijose ir sėkmingai pašalinti.
„Anksti diagnozuota liga dažnai gydoma radikaliai – tuomet neprireikia nei chemoterapijos, nei spindulinio gydymo, nei dalies žarnos šalinimo“, – pabrėžia medikas.
Mityba ir gyvenimo būdas – didžiausi sąjungininkai
„Tinkamas skaidulų vartojimas moksliškai įrodytas kaip vienas veiksmingiausių būdų mažinti storosios žarnos vėžio riziką“, – paaiškina I. Aleksa.
Pasak jo, subalansuota mityba, fizinis aktyvumas ir reguliarūs profilaktiniai patikrinimai yra pagrindiniai žingsniai, kurie padeda išvengti pavojingos ligos.
Kada pradėti tikrintis?
Lietuvoje šiuo metu galiojanti profilaktinė programa skirta 50–74 metų asmenims – tiek vyrams, tiek moterims.
Tačiau gydytojas rekomenduoja nebelaukti 50-mečio:
„Profilaktiškai tikrintis verta pradėti nuo 40 metų. Tyrimas yra mokamas, tačiau tikrai nebrangus – vos keli eurai. Kartą per metus atliktas slapto kraujavimo testas gali padėti išgelbėti gyvybę.“
Pasak Irmanto, jauni žmonės neretai mano, kad tikrintis jiems dar per anksti, tačiau ligos amžius sparčiai jaunėja.
„Nereikia numoti ranka į savo kūno siunčiamus signalus. Jei jaučiate bet kokius pokyčius ar simptomus, jų ignoruoti negalima. O ypač tais atvejais, kai šeimoje yra ar buvo sergančiųjų storosios žarnos vėžiu – rekomenduoju bent slapto kraujavimo testą. Jis paprastas, atliekamas iš išmatų mėginio, tačiau gali padėti laiku nustatyti rimtas ligas“, – pabrėžia gydytojas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
