Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja visuomenininkas, žurnalistas ir buvęs premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas.
Ar tikrai reikia sukrečiančios istorijos kaip Matuko atvejis, kad visuomenė ir institucijos pradėtų rimtai vertinti persekiojimo ir priekabiavimo problemą?
S. Malinauskas: Kalbant apie persekiojimą, jeigu mes šiek tiek keltumėmės atgal, reikėtų ten 25 metus į Lietuvos nepriklausomybės atgavimo aušrą keltis. Tai mes išvis neturėjome, pavyzdžiui, teisės aktų, kurie reglamentuotų taip detaliai smurtą artimoje aplinkoje.
Aš atsimenu, kai buvo padaryta reforma – tai būtent ir Matuko reforma, ir ne tik – kai buvo pakeisti teisės aktai, policija sakė: „Mes nebespėsime važinėti, čia bus milžiniški krūviai“. Kaip tada būdavo, nes iš tikrųjų apskritai žmogaus sąmonė yra keista. Pavyzdžiui, jeigu yra šeima, tai ten vyrui naudoti kažkokį psichologinį smurtą ar net ir fizinį smurtą tam tikrais atvejais prieš moterį, tai čia nieko tokio.
Dažnai būna sakoma, jeigu vyras yra vienintelis dirbantis šeimoje, o moterys prižiūri vaikus, rūpinasi buitimi ir taip toliau, ir jis jai neduoda pinigų, tai čia gi jo teisė, ji pati kalta. „O kodėl tu pati nedirbai?“. Suprantama, bet čia yra problema, kad mes vis dėlto einame prie santykio, kuris būtų normalus.
Aš pats auginu dvi dukras, puikiai suprantu, kad neįmanomas yra nei smurtas, negali būti taip elgiamasi. Aišku, jeigu asmuo pradeda persekioti, terorizuoti, turi būti imtasi veiksmų, bet mes tai darome dar lėtokai, mes dar tai darome labai švelniai, ko aš pats bijau visą laiką tokius epizodus darydamas.
Pavyzdžiui, kaip ir paskutinė istorija Kaune, aš galvoju, jeigu aš būčiau tokioje situacijoje: dabar mano maža dukra šalia, yra psichiškai nesveikas kaimynas, ir aš nežinau, ar jis, pavyzdžiui, nesugalvos ne duris padaužyti, o ją padaužyti, ir kokios bus pasekmės?
Ir jeigu tu matai, kad valstybė neveikia, tai tada lieka klausimas, kaip tu pats turi gintis. Ten, kur valstybė nesugeba sutvarkyti, tada atsiranda labai tokia jautri pilka zona, kur gali būti žmonės imasi savo kažkokio linčo teismo, ir tai būtų labai blogai.
Šitoje vietoje aš visą laiką sakau, kad geriau sutvarkyti bent jau tuos atvejus, kurie yra tokie radikaliausi, pavojingiausi, daugiausia emocijų keliantys.
Ką galima patarti tiems žmonėms, kurie dabar patiria persekiojimo epizodus, kurie nežino, ką daryti? Ar bandyti viešinti tas istorijas, kreiptis į žurnalistus, ar kokie čia žingsniai galėtų būti?
S. Malinauskas: Yra keletas dalykų. Pirmiausia reikia suprasti, identifikuoti situaciją labai aiškiai, reikia kreiptis į pareigūnus iš karto. Kuo jūs anksčiau kreipsitės, tuo didesnė tikimybė, kad jums bus padėta, nes galų gale yra pakartotinumo dalykai.
Kai pradedate fiksuoti kažką, kai atsiranda pirmas teisinis dokumentas, ne šiaip žodinis pasiskundimas, tokiu atveju jau pradeda kauptis ta byla, tai bus lengviau tvarkytis. Dar vienas yra labai svarbus dalykas – tai yra atpažinti asmenis. Aš galbūt tiesiogiai su tuo nesu susidūręs, bet atsižvelgiant į tai, ką girdžiu iš žmonių, su kuriais bendrauju, jie neatsiranda atsitiktinai.
Pavyzdys: aš visą laiką sakau – jeigu jūs susipažinote su kažkokiu vyru ar vyras su moterimi ar panašiai, pasižiūrėkite truputį iš šono, nepanirkite į tuos romantiškus jausmus. Pasižiūrėkite, kaip jis elgiasi, pasižiūrėkite, ko jis klausia. Pasižiūrėkite, kiek jūs turite spaudimo vieniems ar kitiems veiksmams atlikinėti.
Pasižiūrėkite, ar tas žmogus galbūt elgiasi tuo metu agresyviai su kitais. Galbūt jis yra iš tų, kuris nevaldo savo emocijų – tos raudonos lemputės jums turi užsidegti savo metu. Ypač kalbant, kai žmonės, pavyzdžiui, būna ten sako: „Pradėjome draugauti, romantiški jausmai, du mėnesiai, susituokėme“, o paskui visa tai virsta pragaru visam gyvenimui ir taip toliau, bet atsakymo tokio, kad jums tikrai 100 proc. bus padėta ir jūs nepatirsite jokių neigiamų pasekmių, aišku, nėra. Tiesiog reikia tikėtis, kad galbūt tokie atvejai jau jūsų gyvenime nepasitaikys.
Kas, jūsų manymu, turėtų imtis veiksmų, kad būtų sugriežtinta atsakomybė žmonėms, persekiojantiems kitus?
S. Malinauskas: Dvi institucijos, tai yra pirmiausia įstatymų leidžiamoji, kalbama apie Parlamentą. Aišku, turėtų būti tai numatyta įstatymuose, bet ne mažiau svarbu, kad teismai tai darytų.
Čia reikia vieno Seimo nario, vienos partijos, kurie parodytų iniciatyvą, ar kaip?
S. Malinauskas: Be abejo, bet vėlgi, kai tu pradedi rodyti iniciatyvą, tai yra jautrūs klausimai, iš karto sakoma, pavyzdžiui: „Ten labiau nori saugoti moteris. Pažiūrėk, kas buvo su Stambulo konvencija, baikit, čia jau jie nori čia įteisinti kažkokias socialines lytis ir taip toliau“, bet, pavyzdžiui, yra irgi labai geras pavyzdys, labai trumpai: asmuo, kuris priklausė „kamuolinių“ grupuotei, kuris teisiamas už seniai padarytą nusikaltimą.
Atsirado naujos aplinkybės: išprievartauta mergina, 18 metų, ir paskui sudaužyta ir nužudyta dėl to, kad nepraneštų policijai, po to asmuo yra paleidžiamas už užstatą į laisvę. Aš suprantu teisėjus, galbūt kaltė neįrodyta, reikia visą laiką sverti, ir jie galvoja, galbūt iš tikrųjų viskas bus gerai, daug laiko praėjo.
Bet tas pats asmuo, išėjęs į laisvę, vėlgi, situacija lygiai taip pat Kaune, jis pradeda smurtauti prieš savo žmoną. Ta žmona nuo jo bėga, slapstosi ir taip toliau. Pati žmona, beje, medicinos srityje dirba ir staiga tu pastebi iš šaltinių, aš tą informaciją esu girdėjęs, sako: „Gal bus tau įdomu pasidomėti“, ir staiga tu matai: asmuo jau yra teisiamas už sunkius nusikaltimus.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
