Ją norima pakabinti ant pastato Pilies gatvėje, kur visuomenininkas vienu metu gyveno.
Šiam siūlymui pritarė 11 komisijos narių, prieštaraujančiųjų nebuvo, susilaikė trys.
Galutinis sprendimas bus priimtas per savivaldybės tarybos posėdį. Tačiau prieš tai Miesto estetikos poskyris turi teikti tarybai tvirtinti atminimo lentos tekstą ir parengti tipinės atminimo lentos projektą.
Siūlytos dvi atminimo lentos
„Algimantas Andreika yra labiausiai žinomas, turbūt pagarsėjęs savo bado akcijomis kartu su Petru Cidziku. Tai yra žmogus, kuris priešinosi sovietų valdžiai ir priespaudai nuo gimimo iki savo mirties. Jis platino „Katalikų bažnyčios kroniką“, tam tikru metu atsisakė sovietų pilietybės“, – teigė iniciatyvos autorius Arūnas Šileris.
Istorinės atminties komisijos narys Remigijus Černius pritarė idėjai įamžinti A. Andreikos atminimą. Anot jo, ši asmenybė yra nepalaužiamos kovos pavyzdys.
A. Šileris per komisijos posėdį teigė, kad A. Andreika grįžęs po tremčių gyveno Pilies gatvės name, čia organizuotos pasipriešinimo akcijos.
Pasak jo, dėl lentelės kabinimo vietos tartasi ir su laisvės kovotojo giminaičiais.
Tačiau Pilies gatvę, pasak komisijos narių, reikėtų saugoti nuo vizualinės taršos. Dėl šios priežasties siūlyta atminimo lentą atidengti Šeškinės rajone, kur laisvės kovotojas taip pat yra gyvenęs.
„O negalime dviejų (BNS – atminimo lentų) pakabinti? Man labai norisi ant daugiabučių atminimo lentų kuo daugiau. Mums atrodo, kad visi gyvena tik Pilies gatvėje, o Šeškinėje niekas negyvena, dėl to labai norėtųsi ir Šeškinėje lentos“, – sakė Rasa Antanavičiūtė.
Vis dėlto šiai idėjai nepritarta, kadangi pasak komisijos narės Rūtos Matonienės, „iš daugiabučių namų savininkų sunku gauti sutikimus“. Taip pat išsakyta mintis, kad Pilies gatvė yra tinkamiausia, kadangi ji akcentuotų itin svarbų A. Andreikos gyvenimo tarpą.
„Jo gyvenamoji vieta yra labai susijusi su visais mitingais.“, – teigė R. Černius.
Aptartas atminimo lentos tekstas
Komisijos nariai taip pat svarstė, kuris apibūdinimas būtų tikslesnis, kalbant apie A. Andreiką – disidentas ar rezistentas.
„Šiaip jau tarp šitų sąvokų yra esminis skirtumas. Disidentas stengiasi veikti sovietinių įstatymų rėmuose, jis stengiasi specialiai nuveikti daugiau, kad nebūtų suimtas“, – teigė istorikas Marius Ėmužis.
„Rezistentai vis dėlto platino pogrindinę spaudą, kurdavo pogrindines organizacijas, prisijungdavo prie jų arba atsisakydavo pilietybės, atsisakydavo duoti priesaiką armijoj ar panašių dalykų, kas savaime suprantama, režimui buvo nepriimtina“, – teigė jis.
Posėdžio metu taip pat svarstyta atminimo lentoje parašyti A. Andreikos citatą „Mes esame gimę laisvais žmonėmis“.
Galiausiai Norbertas Černiauskas pasiūlė nerašyti nei „disidentas“, nei „rezistentas“.
Pasak jo, žodžiai „Lietuvos laisvės kovų dalyvis“ jau viską pasako. Bendru sutarimu komisija nusprendė nerašyti ir citatos.
A. Andreika (1950–2000) – Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas. Jis Vilniuje, Klaipėdoje platino uždraustus leidinius, 1979 metais pasirašė ir platino kolektyvinį protestą Jungtinėms Tautoms dėl Antano Terlecko ir Juliaus Sasnausko suėmimo.
1980 metais A. Andreika atsisakė SSRS pilietybės. 1981 metais po kratos jis buvo suimtas ir nuteistas, kalintas Mordovijoje. 1987 metais grįžęs į Lietuvą A. Andreika įsitraukė į Lietuvos laisvės lygos veiklą, dalyvavo rugpjūčio 23 dienos mitinge prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje, 1988 metais kartu su Petru Cidziku badavo dėl politinių kalinių grąžinimo į tėvynę, sovietinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
