• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Po trejų metų Lietuvoje nebeliks vidurinių mokyklų. Jas ketinama pertvarkyti į pradines, progimnazijas ir gimnazijas.

REKLAMA
REKLAMA

Bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarka Lietuvoje pradėta prieš penkerius metus. Daugelyje rajonų jau nebeliko vidurinių mokyklų, kuriose mokomasi nuo pirmos iki dvyliktos klasės. Dabar nuo 1 iki 4 klasės mokomasi pradinėse mokyklose, nuo 5 iki 10 – pagrindinėse, vėliau iki 12-tos klasės – gimnazijose.

REKLAMA

Tačiau kai kuriuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose mokyklų tinklas vis dar nepertvarkytas. Sostinėje iš numatytų reorganizuoti 47 vidurinių mokyklų pertvarkyta mažiau nei trečdalis.

„Vienose mokyklose yra dvi pamainos, mokosi daugiau nei tūkstantis mokinių, kitos mokyklos yra pustuštės. Įsivaizduokite tokį reiškinį, kad Vilniuje yra kelios mokyklos, kur pirmų, antrų, trečių ir ketvirtų klasių mokiniai mokosi tuo pačiu metu, tose pačiose patalpose, dėstant vienam tam pačiam mokytojui.

REKLAMA
REKLAMA

Taigi kad Vilnius ir atrodo didelis miestas, tačiau mes grįžtame vos ne į kaimo daraktorių gadynę“, – teigė Vilniaus savivaldybės Švietimo departamento direktorius Gintaras Petronis.

Vilniaus savivaldybė iki kovo 31-osios turi parengti mokyklų pertvarkos planą, ir jau sausio–vasario mėnesiais dėl to su mokyklų bendruomenėmis pradės diskusijas.

Anot Švietimo ir mokslo ministerijos, anksčiau kiekviena savivaldybė galėjo perskirstyti iki 15 proc. mokinio krepšelio lėšų – iš vienų mokyklų atimti, kitas – paremti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nuo šiemet kiekviena mokykla gauna 95 proc. jai priklausančio mokinio krepšelio, tad mažai mokinių turinti mokykla gali neišgyventi. Pinigų gali neužtekti ne tik mokytojų atlyginimams, bet ir mokymo priemonėms įsigyti.

„Vilniui ir Kaunui reikės apsispręsti, kokio dydžio mokyklas jie nori turėt, kiek kokių mokyklų jie nori turėti. Tai reikia padaryti kiek įmanoma greičiau, nes savivaldybė nebeturi kitų įrankių, kaip tiktai susodint prie stalo švietimo darbuotojus ir susitart, kur bus gimnazija, kur bus progimnazijos“, – kalbėjo švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys.

Seimo pavasario sesijoje priėmus Švietimo įstatymo pataisas, Lietuvoje iki aštuntos klasės vaikai mokysis progimnazijose, o paskui – gimnazijose.

Virginija Motiejūnienė

LTV „Panorama“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų