Vos prieš porą savaičių būsimieji studentai sužinojo, kur yra pakviesti studijuoti, bet neretai džiaugsmui nuslūgti „padėjo“ mintys apie tai, iš kur gauti pinigų studijoms. Šiemet valstybė studijas finansuos daugiau nei 19 tūkst. pirmakursių, kiti kviečiami studijuoti savo lėšomis. Viena iš išeičių – valstybės remiamos studijų paskolos, kurias teikia šalies bankai. Daug kritikos sulaukusi paskolų sistema gyvuoja jau trečius metus ir šiemet jaunuoliai, pageidaujantys minėtų paskolų, į Valstybinį studijų fondą (VSF) kviečiami kreiptis nuo rugpjūčio 18 d. iki rugsėjo 26 d.
Naujienų portalas „Balsas.lt“ pasidomėjo, ar studijų sistemos naujovė – valstybės remiamos paskolos tarp studentų populiarėja ir kokių klaidų daro jauni žmonės, nusprendę savo studijų kainą padengti tokiu būdu.
Prašymų sulaukiama daugiau nei išduodama paskolų
Į klausimą, ar didėja valstybės remiamų paskolų poreikis, VSF specialistė Milda Naujokaitė atsakė: „Žymesnių pokyčių nepastebime, kasmet išduodamas panašus paskolų skaičius. 2010-ieji buvo pirmieji metai, kai paskolos buvo teikiamos visus metus – studentams buvo suteikta daugiau nei 5800 paskolų.“
Specialistės teigimu, prašymų sulaukiama kur kas daugiau nei išduodama paskolų: „Žmonės dažnai užpildo dokumentus paskolai gauti, o paskui apsigalvoja, nes suranda lėšų kitur. Būna atvejų, kai pildydami dokumentus neįsigilina į pateiktą informaciją – paaiškėja, kad vienos paskolos dėl kokių nors priežasčių jie gauti negali ir turėtų kreiptis dėl kitos. Būna atvejų, kad studijoms užsienyje prašoma viena suma, o reikia kitos ir panašiai,“ – apie situaciją prašymų paskoloms teikimo laikotarpiu sakė specialistė.
Kreipiantis paskolos, anot specialistės, koją gali pakišti ir ankstesnių finansinių įsipareigojimų nevykdymas.
Išvykstantiems studijuoti į užsienį paskolų neišduoda
M. Naujokaitės teigimu, atvejų, kuomet prisdengus socialiniu studento statusu bandoma gauti paskolą – nepasitaikė, bet kartais vykstant paskolų skyrimo procesui pasikeičia paties studento socialinis statusas: „Pasitaiko atvejų, kai studentas įstoja į universitetą, užpildo prašymą paskolai gauti, o paskui apsigalvoja ir nebestudijuoja. Paskolos suteikimas trunka iki kelių savaičių ir gali būti kad per tą laiką žmogaus socialinis statusas pasikeičia. Pavyzdžiui, studentas, kuris kreipėsi dėl paskolos išeina akademinių atostogų.“
Dažnai į fondą kreipiasi studijas užsienyje planuojantys studentai: „Kai į VSF kreipiamasi dėl studijų užsienyje, tai reikia prisiminti, kad tai nėra valstybės remiamos paskolos tiems, kurie išvyksta studijuoti į užsienį. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, visam laikui išvykstantys studijuoti į užsienį žmonės paramos iš Lietuvos gauti negali ir turi kreiptis į tas valstybes, kuriose jie mokosi. Fondas teikia paskolas išvykstantiems laikinai pagal mainų programas studijuoti į užsienį, “ – teigė specialistė.
Paskola – ne dovana
Į klausimą, į ką reikėtų atkreipti dėmesį planuojant imti paskolą, kad ji vėliau netaptų „akmeniu po kaklu“, pašnekovė atsakė: „Rekomendacijos turėtų būti labai individualios. Jauni žmonės turėtų pasidomėti, kokios galimybės susirasti darbą pagal jų specialybę, kurios studijas jie renkasi. Jei atidžiau paanalizavus esamus duomenis paaiškėja, kad šiuo metu pasirinktos srities specialistams sunku susirasti darbą, o studijos kainuoja brangiai, labai rimtai reiktų pagalvoti prieš priimant sprendimą. Žinoma, yra ir kitų variantų – labai gabūs ir gerai besimokantys žmonės po poros metų vykdant rotaciją gali pereiti į valstybės finansuojamą vietą.“
Naujokaitės teigimu, šeima, kurios atžala ruošiasi studijų kainą dengti paskola, turėtų prisiminti, kad paskola nėra dovana ir ją reikės grąžinti, tad būtina įvertinti, kaip ši investicija atsipirks ateityje ir, ar iš viso atsipirks.
„Nuo šių metų palūkanos apmokamos valstybės lėšomis visiems, kurie ima paskolas studijų kainai – studijų metų šie žmonės palūkanų nebemoka. Palūkanų valstybė nekompensuoja asmenims, kurie paskolas ėmė pragyvenimo išlaidoms padengti. Vadinasi, sumažėja žmonių, kurie turi mokėti kas mėnesį palūkanas“, – kalbėjo pašnekovė.
Neskaito sutarčių sąlygų
VSF specialistė atkreipė dėmesį į tai, kad dažnai paskolų sutartys pasirašomos net neperskaičius jose išdėstytų sąlygų: „Jauni žmonės į skolinimąsi žvelgia gana atlaidžiai: dažnai pasirašydami sutartis neskaito, po kokiomis sąlygomis padeda savo parašą. Žinoma, nutinka ir taip, kad studijų metu paskolų sutartys kažkur dingsta ir tuomet jau neprisimenama nei kada paskolas reikia grąžinti, nei kad apskritai reikia jas grąžinti. Yra žmonių, kurie įsivaizduoja, kad valstybės remiama paskola yra dovana.“
Pašnekovės teigimu, dažnai fondo specialistai sulaukia skambučių, kai skambinantieji sako tiesiai – „skambinu dėl paramos“, bet paklausti, kokios būtent paramos jiems reikia – paskolos ar stipendijos, racionaliai nesugeba atsakyti į tokį klausimą. „Dažnai jauni žmonės formuluoja paprastai – pašalpos, bet jiems reiktų atidžiau pasigilinti, ko būtent jie nori ir kokios minėtos paramos suteikimo sąlygos.“
Paskolas studentai turi atiduoti per 15 metų, o jų grąžinimas prasideda prabėgus metams po studijų baigimo, tad bendras laikotarpis – 16 metų. „Paskolų grąžinimas nėra kaip nors ribojamas, pavyzdžiui, jei studentas paskolą paėmė 2009-aisias ir jau šiemet įsidarbino bei nusprendė pradėti paskolos grąžinimą ir suspės tai padaryti iki studijų pabaigos, ši paskola jam bus beprocentė, nes jo studijų metu palūkanas už jį moka valstybė,“ – kalbėjo pašnekovė.
Studentai įsiskolinti neskuba
Šiuo metu studentams valstybės remiamas paskolas išduoda šeši bankai. „Swedbank“ Skolinimo gyventojams skyriaus vadovė Aida Budreikienė, paklausta, ar šiemet padaugėjo studentų, besikreipiančių į banką valstybės remiamų paskolų, sakė: „Bankas nestebi studentų srautų, domimės VSF pateikiama informacija. Šiemet valstybė numatė apie 100 mln. litų skirti valstybės remiamų paskolų finansavimui, tad viskas priklauso nuo to, kiek studentų kreipsis.“
Specialistės teigimu, šioms paskoloms ir praėjusias metais buvo skirtos didelės sumos, bet nedaug studentų panoro pasinaudoti šia galimybę finansuoti savo studijas. Į klausimą, ar toks nedidelis susidomėjimas valstybės remiamomis paskolomis susijęs studentų baime turėti ilgalaikių finansinių įsipareigojimų, pašnekovė sakė: „Sunku tiksliai nusakyti tokio pasyvumo priežastis, bet tikėtina, kad studentus atbaido studijų kaina ir toks finansavimo būdas dar yra gana naujas, tad, kaip ir visos naujovės, šiek tiek kelia baimę.“
Paskolos gali neišduoti dėl neapmokėtos mobiliojo ryšio sąskaitos
Banko atstovės teigimu, lemiamą sprendimą dėl valstybės remiamos paskolos suteikimo studentui priima VSF specialistai, o bankas gali atsisakyti suteikti paskolą tik tuomet, jei studentas netinkamai vykdo kitus savo finansinius įsipareigojimus. „Jei studentas neatsakingai žiūri į savo finansinius įsipareigojimus kitose institucijose, pavyzdžiui, netvarkingai apmoka mobiliojo ryšio sąskaitas, tuomet priimame spendimą paskolos neišduoti“, – sakė A. Budreikienė.
Rimtai svarstantiems imti valstybės remiamą paskolą studentams iškyla klausimas – imti paskolą eurais ar litais? „Vadovaujamės tradicinės bankininkystės principais ir rekomenduojame skolintis litais – ta valiuta, kuria klientas gauna ar planuoja gauti pajamas. Tai naudinga dėl to, kad klientas pats su studijų įstaiga atsiskaito litais ir tuomet nereikia mokėti valiutos konvertavimo mokesčio. Pačios bankų sudaromos sąlygos skatina studentus skolintis litais.“
Pirmiausia skuba į banką
Į klausimą, kokių klaidų dažniausiai daro studentai imdami paskolas, pašnekovė sakė: „Kai tik paskelbiama, kad jau galima imti paskolas studijų kainai, klientai pirmiausiai ima varstyti bankų duris, bet iš tiesų pirmiausiai jie turėtų kreiptis į valstybinį studijų fondą, pateikti paraišką, gauti fondo pritarimą ir tik tuomet eiti į banką sudaryti paskolos sutarties.“
Pašnekovės teigimu, jau pasiėmusiems paskolas studentams kartais pritrūksta disciplinos mokant palūkanas: „Studentai anaiptol nėra patys neatsakingiausi bankų klientai, bet jie dengia palūkanas, kaip išeina, ir tuomet pasitaiko kelių dienų vėlavimas. Stengiamės informuoti jaunus žmones, kad tokie vėlavimai gadina asmens kredito istoriją ir ateityje dėl to jam gali kilti problemų kreipiantis į bankus dėl kitų kreditų, nes visi šie vėlavimai fiksuojami išorinėse duomenų bazėse, kurios prieinamos visiems finansuotojams.“
Valstybė atstovauja studentams ar bankams?
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos vadovė Ieva Dičmonaitė, paklausta, ar yra buvę atvejų, kai studentai gailėjosi ėmę valstybės remiamas paskolas, sakė: „Keletas tokių atvejų, kai pasiėmę paskolas studentai nusivylė, buvo. Matyt, šie žmonės pasiskaičiavo, kiek ir kokiomis sąlygomis šias paskolas teks grąžinti. Buvo atvejų, kai studentai paskolas buvo pasiėmę pusei metų, vėliau jau nebeturėjo galimybės pasiimti ir antrą paskolos dalį, nes negavo pranešimų apie tai, kad vėl būtina apsilankyti banke. Tokiu atveju, atrodytų, kad kaltas pat studentas, bet informacijos žmonėms iš tiesų trūksta.“
Pašnekovė užsiminė ir apie atvejus, kai studentai dalį studijų dengę savo lėšomis, norėtų pasiimti paskolą, šiuo metu to padaryti negali: „Jei studentas už pirmąjį semestrą mokėjo savo lėšomis, o antrojo studijų kainą norėtų dengti iš paskolos – tokios galimybės nėra, nes dėl paskolos galima kreiptis tik vieną kartą per metus. Žinomi atvejai, kai neturėdami iš ko susimokėti studijų įmokų, studentai buvo priversti nutraukti studijas.“
Palūkanų kompensavimas – nėra saugumo garantas
I. Dičmonaitės teigimu, tokiais atvejais atrodo, kad valstybė atstovauja ne studentų, o paskolas teikiančių bankų interesus: „Buvo pateiktas prašymas sudaryti sąlygas studentams dėl paskolos kreiptis ne kartą per metus, o sudaryti sąlygas gauti paskolą ir du kartus per metus, bet į jį nebuvo atsižvelgta bei atsakyta, kad bankai su tokiomis sąlygomis nesutinka. Nors šios paskolos vadinamos valstybės remiamomis paskolomis – viskas priklauso nuo bankų keliamų reikalavimų.“
Kalbėdama apie paskolų sistemos trūkumus, LSAS vadovė sakė: „Vienas iš paskolų sistemos trūkumų buvo tai, kad studijų metų studentams reikėjo mokėti palūkanas, kurios viršyjo nustatytą normą, bet dabar šią sumą kompensuos valstybė, bet studentai nėra apdrausti, kad pakitus palūkanų normai valstybės kompensacijos išliks. Studentai dažnai neįsigilina į teisės aktus ir informaciją, kaip ir kada jiems reiks paskolas grąžinti. Reiktų tai pateikti kuo aiškiau ir suprantamiau.“
Kalbėdama apie šiuo metu veikiančios paskolų sistemos privalumus, pašnekovė sakė: „Tiems žmonėms, kurie nori studijuoti, bet jiems nepavyko įstoti į valstybės finansuojamą vietą, tai išeitis, ypač jei žmogus renkasi perspektyvią specialybę ir nekils problemų dėl šios paskolos grąžinimo.“
